6. lietuviškos lokalės (lietuvių kalbos ypatybių informacijos technologijoje) metmenys turinys 1. lokalės 3 1.1. kas yra lokalė? 3
6. Lietuviškos lokalės (lietuvių kalbos ypatybių informacijos ;
technologijoje) metmenys
TURINYS
1. Lokalės 3
1.1. Kas yra lokalė? 3
1.2. Lokalės sandara 3
2. Lietuviškos lokalės Nusakomoji kultūros specifikacija 4
3. POSIX lokalės kategorijų formalūs aprašai 16
3.1. LC_COLLATE kategorija 18
3.1.1. Paskirtis 18
3.1.2. Aprašymas 18
3.2. LC_CTYPE kategorija 21
3.2.1. Paskirtis 21
3.2.2. Aprašymas 19
3.3. LC_NUMERIC kategorija 23
3.3.1. Paskirtis 23
3.3.2. Aprašymas 23
3.4. LC_ MONETARY kategorija 24
3.4.1. Paskirtis 24
3.4.2. Aprašymas 24
3.5. LC_TIME kategorija 27
3.5.1. Paskirtis 27
3.5.2. Aprašymas 27
3.6. LC_MESSAGES kategorija 31
3.6.1. Paskirtis 31
3.6.2. Aprašymas 31
4. Lietuviška POSIX lokalė 32
4.1. LC_COLLATE kategorijos apibrėžimas 32
4.2. LC_CTYPE kategorija 33
4.3. LC_NUMERIC kategorija 34
4.4. LC_MONETARY kategorija 34
4.5. LC_TIME kategorija 35
4.6. LC_MESSAGES kategorija 35
5. Lietuviškos lokalės koduotė (charmap) 36
Literatūra 42
Priedai 43
1 priedas. POSIX lokalė lietuvių kalbai 43
2 priedas. ISO 5589-13 lentelė 46
3 priedas. LST 1564 lentelė 47
4 priedas. LST 1590-1 lentelė (775) 48
5 priedas. LST 1590-2 lentelė 49
6 priedas. LST 1590-3 lentelė (1257) 50
7 priedas. LST 1590-4 lentelė 51
1. Lokalės
----------
1.1. Kas yra lokalė?
--------------------
Angliškas žodis „locale“ turi dvi reikšmes (pagal Webster žodyną [1]):
1) vieta, vietovė;
2) principas, įprotis, kalbėjimo būdas.
Kalbant apie programų internacionalizaciją bei lokalizaciją, lokalė
reiškia visų nuo konkrečios vietovės (ar tai būtų šalis, ar
provincija) priklausančių dialogo su vartotoju aspektų visumą.
Klaidinga manyti, kad lokalė priklauso tik nuo kalbos – pavyzdžiui,
JAV ir Jungtinės karalystės lokalės yra skirtingos, nors vartojama ta
pati kalba 2 . Taip pat negalima sakyti, kad lokalė priklauso vien nuo
šalies – pavyzdžiui, Suomijoje yra dvi valstybinės kalbos (suomių ir
švedų), tad reikia dviejų skirtingų lokalių.
1.2. Lokalės sandara
--------------------
Pagal tarptautinį standartą ISO/IEC 15897:1999, Information technology
– Procedures for registration of cultural elements (kuris yra priimtas
Lietuvos standartu). gali būti registruojami keturi kultūros
specifikacijų tipai:
Nupasakojamoji kultūros specifikacija
POSIX lokalė
POSIX ženklų koduotė (Charmap)
POSIX ženklynas (Repertoiremap)
Šie tipai yra susiję tarpusavyje šitaip:
1. Nusakomoji kultūros specifikacija turi specifikuoti kultūros normas
anglų kalba, kartu gali būti pateiktos ir ekvivalenčios specifikacijos
kitomis kalbomis. Ji gali apimti klausimus, kurie nebuvo susisteminti
formaliais kultūros normų specifikavimo metodais. Jeigu
nupasakojamosios kultūros specifikacijos dalys buvo apibrėžtos taip
pat ir POSIX lokalėje arba ženklų rinkinyje, tai pastarieji turi būti
nurodyti specifikacijoje. Lietuviškosios lokalės Nusakomoji kultūros
specifikacija (lietuvių kalba) pateikta --- skyr.
2-as, 3-čias ir 4-tas tipai skirti kultūros elementų POSIX
specifikacijai, apibrėžtai ISO/IEC 9945-2.
2. POSIX lokalė pagal formalią POSIX sintaksę turi apibūdinti kai
kuriuos nusakomosios kultūros specifikacijos aspektus ir turi nurodyti
atitinkamą nupasakojamąją kultūros specifikaciją. POSIX lokalė taip
pat turi nurodyti naudojamą ženklyną ir išvardyti naudotinas POSIX
ženklų koduotes. POSIX lokalė lietuvių kalbai pateikta tolesniuose
skyriuose.
3. POSIX ženklų koduotė turi apibūdinti nusakomosios kultūros
specifikacijos ar POSIX lokalės aspektus, susijusius su koduotų ženklų
rinkiniais. POSIX ženklų koduotė turi nurodyti naudojamą POSIX
ženklyną, bet gali nenurodyti , kurios POSIX lokalės ar nusakomosios
kultūros specifikacijos ją naudoja. POSX ženklų koduotė, paremta
Lietuvos standartu LST ISO/IEC 8859-13, pateikta priede.
4. POSIX ženklynas naudojamas kaip priemonė, kuri leidžia palaikyti
POSIX lokalės arba nusakomosios kultūros specifikacijų nepriklausomumą
nuo koduotų ženklų rinkinio ir panaikina POSIX ženklų rinkinio
poreikį, registruojant POSIX lokalę. Kitų kultūros specifikacijų jis
gali nenurodyti.
2. Lietuviškos lokalės Nusakomoji kultūros specifikacija
========================================================
Europos lokalių registre kaupiamos nusakomoji kultūros specifikacijos
turi apibūdinti kultūros normas anglų kalba, kartu gali būti pateiktos
ir ekvivalenčios specifikacijos kitomis kalbomis. Ji gali apimti
klausimus, kurie nebuvo susisteminti formaliais kultūros normų
specifikavimo metodais. Jeigu nupasakojamosios kultūros specifikacijos
dalys buvo apibrėžtos taip pat ir POSIX lokalėje, tai turi būti
nurodyta specifikacijoje.
Nusakomąją kultūros specifikaciją sudaro skirsnių rinkinys (angl.
clauses), kurių pavadinimai yra iš anksto nustatyti. Čia pateiksime
lietuviškosios lokalės Nusakomąją kultūros specifikaciją lietuvių
kalba.
1 skirsnis. Abėcėlės ženklų rikiavimo tvarka
--------------------------------------------
Lietuvių kalbai būdinga abėcėlės ženklų rikiavimo tvarka aptarta
„Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos“ (Vilnius, Mokslo ir
enciklopedijų leidykla, 1994) 17—19 psl. Norminėje lietuvių kalbos
abėcėlėje iš viso yra 32 raidės; kiekvienos jų galimi du variantai:
didžioji ir mažoji. Lietuviškosios abėcėlės raidės viena po kitos eina
tokia tvarka: a ą b c č d e ę ė f g h i į y j k l m n o p r s š t u ų
ū v z ž. Jei užrašant abėcėlę pateikiamos abejos – ir didžiosios, ir
mažosios – raidės, tai paprastai jos nurodyta seka surašomos poromis:
pirma didžioji, paskui – mažoji.
Sudarant abėcėlinius sąrašus bei žodynus, žiūrima nurodytosios
abėcėlės ženklų rikiavimo eilės, tačiau paprastai lygiavertėmis
laikomos šios raidės: a = ą, e = ę = ė, i = į = y, u = ų = ū.
Lygiavertėmis šiuo atveju laikomos taip pat atitinkamos didžiosios ir
mažosios raidės (jeigu sąraše jos skiriamos).
2 skirsnis. Ženklų klasifikacija
--------------------------------
Lietuvių kalboje skiriamos didžiosios ir mažosios raidės; visos
lietuvių abėcėlės raidės turi abu šiuos variantus. Didžiųjų ir mažųjų
raidžių vartosena reglamentuojama normatyvinių rašybos leidinių
("Dabartinės lietuvių kalbos gramatika", 1994; "Mokomasis lietuvių
kalbos rašybos ir kirčiavimo žodynas", 1999 ir kt.).
Nelietuviškos kilmės žodžiuose, ypatingai – asmenvardžiuose, gali
pasitaikyti ir kitų alfabetų raidžių – ä, å, æ, ł, ö, ø, q, ü, w, x ir
kt. Lingvistikos darbuose ir mokomuosiuose tekstuose kai kurios raidės
(a ą e ę ė i į y j l m n o r u ų ū) gali turėti papildomus kirčio bei
priegaidės ženklus. Senuosiuose lietuviškuose raštuose taip pat apstu
specifinių rašmenų, dažniausiai – nusižiūrėtų iš anuometinės lenkų bei
vokiečių rašybos.
3 skirsnis. Skaičių rašymo formatai
-----------------------------------
Skaičių rašymo lietuviškuose tekstuose tradicijos yra tam tikru būdu
susijusios su skaičius reiškiančių žodžių – skaitvardžių specifika.
Kiekinius skaitvardžius atitinkantys (ir „pratęsiantys“) skaičiai
paprastai reiškiami pozicine dešimtaine raiškos sistema ir užrašomi
dešimčia įprastų arabiškų skaitmenų. Kitokio pagrindo pozicinės
skaičių raiškos sistemos (dvejetainė, aštuntainė, šešioliktainė ir
t.t.) vartojamos palyginti retai ir tik specifiniuose, dažniausiai
techninio bei inžinerinio pobūdžio tekstuose. Dešimtainių trupmenų
skirtukas yra kablelis. Jei skaičiui užrašyti reikia daugelio
skaitmenų, jie gali būti grupuojami, pradedant nuo dešiniausiojo
(reikšiančio vienetus), po tris, ir vienas nuo kito tokie skaitmenų
trejetai (kartais vadinami „klasėmis“) atskiriami tarpeliais.
Paprastuosius kelintinius skaitvardžius atitinkantys skaičiai gali
būti reiškiami dvejopai – ir pozicine dešimtaine, ir romėniškąja
skaičių raiškos sistema. Griežtų taisyklių, nurodančių, kada vartotina
viena, o kada – kita iš tų raiškos sistemų, nėra; galima įžiūrėti tik
tam tikrą daugiau ar mažiau ryškią tradiciją (pavyzdžiui, amžiai,
varžybose užimtos vietos, knygų skyriai bene dažniau žymimi
romėniškąja, o metai, valandos, puslapiai – pozicine dešimtaine
raiškos sistema išreikštais „kelintiniais“ skaičiais). Jei tokie
skaičiai reiškiami pozicine dešimtaine raiškos sistema (ir, tuo pačiu,
rašomi arabiškais skaitmenimis), tai, siekiant akivaizdžiai paliudyti
„kelintinį“ jų pobūdį, prie jų brūkšneliu gali būti prijungiamos
kaitomos kelintinių skaitvardžių galūnės -as, -a (pvz., 12-as, 45-a).
Kelintinius įvardžiuotinius skaitvardžius atitinkantys skaičiai irgi
gali būti reiškiami tiek pozicine dešimtaine, tiek ir romėniškąja
skaičių raiškos sistema, tačiau, siekiant aktualiai paliudyti jų
„įvardžiuotumą“, prie jų brūkšneliu gali būti ir dažnai būna prijungti
kaitomi (giminėmis, skaičiais bei linksniais) „įvardžiuotumo“
formantai -asis, -oji (pavyzdžiui, XX-asis, 8-asis, 15-oji).
4 skirsnis. Pinigų sumų užrašymo formatai
-----------------------------------------
Pinigų sumos lietuviškuose tekstuose paprastai užrašomos dešimtaine
pozicine skaičių raiškos sistema, arabiškais skaitmenimis. Po pinigų
sumą reiškiančio skaičiaus gali eiti atitinkamą valiutą nurodantis
žodis (reikiamu linksniu; pvz., 40 litų, 8 frankai, 60 šekelių, 2127
jenos ir pan.) arba santrumpa. Kitų šalių valiutų santrumpos bei
specifiniai žymenys ($, €, £ ir t.t.) vartojami retai, šiaipjau tik
specifinio pobūdžio tekstuose, o valiutas reiškiančios triraidės
tarptautinės santrumpos (pvz., USD, GBP ir pan.) – tik bankų
skelbimuose bei dokumentuose.
Nacionalinio piniginio vieneto – lito (tarptautinis žymuo – LTL)
sutrumpinta žymėsena yra Lt, o cento – ct, ir šios santrumpos rašomos
po atitinkamą pinigų sumą reiškiančių skaičių (pvz., 115 Lt 36 ct).
Centai gali būti nurodomi ir kaip trupmeninės (šimtosios) lito dalys;
dešimtainių trupmenų skirtukas ir šiuo atveju išlieka kablelis (pvz.,
115,36 Lt). Jei sumos didelės, jas reiškiančių skaičių skaitmenis irgi
galima grupuoti po tris (imant nuo vienetus reiškiančio dešiniausio
skaitmens,arba, jeigu toks yra, nuo dešimtainių trupmenų skirtuko –
kablelio); tarp šių grupių paliekama po tuščią tarpelį (pvz., 4 212
458 163 Lt). Prireikus užrašyti neigiamą sumą, prieš ją reiškiantį
skaičių rašomas minuso ženklas (sakysim, -25,08 Lt arba -25 Lt 08 ct).
5 skirsnis. Datos ir laiko žymėjimas
------------------------------------
Lietuviški mėnesių pavadinimai yra: „sausis“, „vasaris“, „kovas“,
„balandis“, „gegužė“, „birželis“, „liepa“, „rugpjūtis“, „rugsėjis“,
„spalis“, „lapkritis“, „gruodis“.
Lietuviški savaitės dienų pavadinimai yra: „pirmadienis“,
„antradienis“, „trečiadienis“, „ketvirtadienis“, „penktadienis“,
„šeštadienis“, „sekmadienis“.
Mėnesių ir savaitės dienų pavadinimai yra bendriniai daiktavardžiai,
todėl jiems galioja bendrosios šiai gramatinei žodžių klasei būdingos
kaitybos ir rašybos taisyklės. Nei mėnesių, nei savaitės dienų
pavadinimai paprastai netrumpinami (galimos nebent nereguliarios,
atsitiktinės santrumpos, kurių reikšmė lengvai suprantama iš
konteksto); retkarčiais mėnesių ir savaitės dienų pavadinimai keičiami
jų eilės numeriais (numeruojama čia pateikta išvardijimo tvarka).
Galimi keli tiek datos, tiek ir laiko žymėsenos tekste ar dokumente
variantai; datos užrašymai įvairuoja priklausomai nuo jų trumpinimo
būdo, o laiko – dar ir nuo norimo tikslumo.
Labiausiai išplėstas datos užrašymas būtų toks: „2002 metų gegužės
mėnesio 8 diena“. Žodis „mėnesio“ gali būti trumpinamas „mėn.“ (pvz.
„2002 metų gegužės mėn. 8 diena“), bet rišliame tekste jis dažniausiai
išvis praleidžiamas ir rašoma taip: „2002 metų gegužės 8 diena“. Taip
pat norint galima trumpinti ir žodžius „metų“ bei „diena“, pirmasis jų
trumpinamas „m.“, antrasis – „d.“; taigi, susidaro dar trys datos
užrašo variantai („2002 m. gegužės 8 diena“, „2002 metų gegužės 8 d.“
ir „2002 m. gegužės 8 d.“). Žodiniai mėnesių pavadinimai paprastai
netrumpinami, tokie jie tegalimi nebent konspektuose ar greitraštyje.
Taisyklių, aiškiau reglamentuojančių, kurį variantą kada rinktis ir
vartoti, kaip ir nėra, tai labiausiai priklauso nuo rašančio autoriaus
nuostatų, jo skonio ir nuo teksto pobūdžio bei žanro (pvz.,
oficialiuose dokumentuose bene dažniausias yra trumpiausias,
paskutiniajame pavyzdyje pateiktas variantas).
Sutrumpintai data užrašoma vien tik arabiškais skaitmenimis,
sugrupuotais į tris grupes: pirmoji, kairiausioji, būna keturženklė
skaitmenų grupė, kuri reiškia metus (paprastai – vadinamosios „mūsų
eros“, skaičiuojamos nuo Kristaus, metus), antroji, vidurinioji, būna
dviženklė ir reiškia atitinkamą mėnesį (pagal įprastą mėnesių
numeraciją pradedant nuo sausio ir baigiant gruodžiu), o paskutinioji,
dešinioji, irgi yra dviženklė ir reiškia mėnesio dieną. Viena nuo
kitos šios skaitmenų grupės atskiriamos nekeliamaisiais tarpeliais,
tad visas užrašas sudaro vientisą, nedalią simbolių grupę („žodį“).
Pabrėžtina, kad „vienetiniams“ (mažesniems už 10) mėnesių ir dienų
numeriams žymėti šiuo atveju vartojami žymenys, sudaryti irgi iš
dviejų skaitmenų: kairiau nuo reikšminių vienetų skaitmenų prirašoma
po nereikšminį nulį. Tad šiuo būdu užrašyta ta pati data atrodytų
taip: „2002 05 08“.
Lietuvoje vartojama dvejopa – 24 valandų ir 12 valandų – laiko
atskaitos sistema. Aiškesnė ir universalesnė yra 24 valandų sistema.
Vartojant 12 valandų atskaitos sistemą, papildomai reikia pridėti
patikslinamuosius žodžius: „nakties“, „ryto“, „dienos“, „vakaro“.
Laikui nurodyti lietuviškuose tekstuose vartojama dvejopa žymėsena:
lietuviška (būdingesnė „normaliems“ – publicistiniams, dalykiniams,
grožiniams ir pan. – tekstams) ir tarptautinė (vartojama praktiškai
tik techniniuose ir moksliniuose tekstuose).
Vartojant lietuvišką žymėseną laikas, skaičiuojamas tik minučių
tikslumu, išplėstu būdu gali būti užrašomas taip: „4 val. 27 min.“,
„11 val. 8 min.“; trumpuoju gi būdu tas pats laikas užrašomas: „4.27
val.“, „11.08 val.“. Jei laikas skaičiuojamas sekundžių tikslumu,
paprastai jis užrašomas tik išplėstu būdu šitaip: „11 val. 8 min. 37
sek.“.
Vartojant tarptautinę žymėseną, laikas butų užrašomas: „4 h 27 min“;
„11 h 8 min 37 s“.
Esant specifinėms sąlygoms (pvz., kai laikas rodomos tablo,
indikatoriuose ir pan.) ar kontekstams (pvz., kai rašoma į lentelės
grafą „Laikas“), laikas gali būti nurodomas dvitaškiu atskirtomis
dviženklėmis skaitmenų grupėmis (pvz., „11:08:37“), iš kurių pirmoji
reiškia valandas, antroji – minutes, o trečioji – sekundes. Jokiu
laiko matavimo vienetu šiuo atveju paprastai nenurodoma.
6 skirsnis. Teigiami ir neigiami atsakymai
------------------------------------------
Lietuviškas teigiamas (patvirtinamasis) atsakymas yra „taip“,
neigiamas (prieštaraujantis) – „ne“. Gestinis atsakymo „taip“
atitikmuo yra galvos linktelėjimas žemyn, o atsakymo ne – galvos
papurtymas (pasukiojimas į šonus).
7 skirsnis. Nacionalinė ir regioninė informacijos technologijos
terminija
---------------------------------------------------------------
Oficiali nacionalinė lietuviška informacijos technologijos terminija
dar tik formuojasi; greta jos taip pat formuojasi ir specifinis
profesinis šios srities žargonas. Regioninių terminijos variantų nėra.
Svarbesnieji leidiniai, skatinantys, palaikantys ir reguliuojantys
nacionalinės terminijos, susijusios su informacijos technologijomis,
formavimąsi, yra:
Aiškinamasis kompiuterijos žodynas, Kaunas, 1995
Aiškinamasis anglų-lietuvių kalbų kompiuterijos žodynas, Kaunas, 1977
Informatika: keturkalbis terminų žodynas, Vilnius, 1999
Lietuvos standartų serija LST ISO/IEC 2382 Informacijos technologija.
Terminai ir apibrėžimai (maždaug 25 dalys).
8 skirsnis. Nacionaliniai ir regioniniai standartų profiliai
------------------------------------------------------------
Lietuvos standartus tvarko Lietuvos standartizacijos departamentas
prie Vidaus reikalų ministerijos ( http://www.lsd.lt ). Atskirų šakų
standartus priima technikos komitetai. Pagrindinius informacijos
technologijos standartus kuria ir priima komitetas TK 4 Informacijos
technologija. Su lietuvių kalba susijusius standartus kuria ir kiti
technikos komitetai: TK 34 Metrologija, TK 37 Terminologija.
Standartai yra kuriami Lietuvoje arba Lietuvos standartais tampa
tarptautiniai bei Europos standartai, jeigu jie išverčiami į lietuvių
kalbą ir juos priima atitinkamas standartų technikos komitetas. Rečiau
vartojami standartai gali būti priimami ir viršelio būdu – į lietuvių
kalbą išvertus tik standarto pavadinimą.
Kodavimo lentelių standartai.
LST ISO/IEC 8859-13
Lietuvos standartas LST ISO/IEC 8859-13. Informacijos technologija. 8
bitais koduotų ženklų rinkiniai. 13 dalis. Lotynų 7-oji abėcėlė
(tapatus ISO/IEC 8859-13:1998).
Rašto ženklų kodavimą 8 bitais apibrėžia tarptautinis standartas
ISO/IEC 8859. Jį sudaro atskiros dalys, kurių kiekviena dalis
apibrėžia kodų lentelę, pritaikytą tam tikros kalbų grupės rašto
ženklams koduoti. Standartas yra atviras, t.y. gali būti papildomas
naujomis dalimis. Dabar yra 15 dalių.
Standarto 13-oji dalis ISO/IEC 8859-13 apibrėžia lotynų 7-osios
abėcėlės ženklų rinkinį, turintį lietuviškus rašto ženklus. Ji
išversta į lietuvių kalbą ir priimta Lietuvos standartu, kuriam
suteiktas žymuo LST ISO/IEC 8859-13:2000. Šio standarto apibrėžta kodų
lentelė kompiuteriuose žymima trumpiau – ISO-8859-13. Tai pagrindinis
Lietuvos rašto ženklų kodavimo 8 bitais standartas ir naudotinas
duomenų mainams tarp įvairių terpių (operacinių sistemų) bei kaip
pagrindas kuriant kitus kodavimo standartus.
Pasaulyje serijos ISO/IEC 8859 standartai tiesiogiai (be pakeitimų)
naudojami „Unix“ genties operacinėse sistemose (pvz. „Linux“). Dėl to
Lietuvoje šiose sistemose taikytinas standartas LST ISO/IEC 8859-13.
Standartas LST ISO/IEC 8859-13 nuo 2000 m. pakeitė iki tol galiojusį
standartą LST 1282, kuris apibrėžė kodų lentelę, vadinamą „Baltic
Rim“. Tačiau iš tikrųjų pasikeitė tik aprašymo pavidalas, o visų
ženklų kodai išliko tie patys. Lentelė pateikta priede.
LST 1564
Lietuvos standartas LST 1564. Informacijos technologija. Ženklų
kodavimas 8 bitais. Lietuviškų kirčiuotų raidžių rinkinys
Kirčiuotų raidžių standartas apibrėžia kodų lentelę, kurios lietuviškų
rašto ženklų aibė papildyta kirčiuotomis raidėmis. Šioje kodų
lentelėje pagrindinių (nekirčiuotų) lietuviškos abėcėlės raidžių ir
visų kitų ženklų, išskyrus kirčiuotas raides, kodai sutampa su
standarto LST ISO/IEC 8859-13 kodais.
Šis standartas yra pagrindinis kirčiuotų raidžių standartas. Jis
tiesiogiai (be pakeitimų) vartotinas UNIX genties operacinėse
sistemose. Remiantis šiuo standartu sudaromi kirčiuotų raidžių
kodavimo standartai kitoms operacinėms sistemoms. Lentelė pateikta
priede.
LST 1590
Lietuvos standartas LST 1590. Informacijos technologija. Ženklų
kodavimas 8 bitais
Šis standartas apibrėžia ženklų rinkinius, turinčius lietuviškus rašto
ženklus, ir jų kodavimą atskirose operacinėse sistemose. Jį sudaro
atskiros dalys, kurių kiekviena dalis apibrėžia kodų lentelę, skirtą
tam tikros genties operacinėms sistemoms, o taip pat atskiras dalis
pagrindinei lietuvių kalbos abėcėlei ir lietuvių kalbos abėcėlei,
papildytai kirčiuotomis raidėmis. Standartas yra atviras, t.y. gali
būti papildomas naujomis dalimis. Dabar yra 4 dalys:
LST 1590-1 Informacijos technologija. Ženklų kodavimas 8 bitais.
Grafinių ženklų rinkinys DOS terpei.
Standartas apibrėžia lotynų 7-osios abėcėlės ( Latin 7 ) ženklų
rinkinį (tą patį, kurį apibrėžia pagrindinis standartas LST ISO/IEC
8859-13), papildytą operacinei sistemai DOS būdingais pseudografikos
ženklais 8 ir 9 stulpeliuose. Šio standarto apibrėžiamas kodavimas
žinomas kodų lentelės 775 vardu. Lentelė pateikta priede.
LST 1590-2 Informacijos technologija. Ženklų kodavimas 8 bitais.
Lietuviškų kirčiuotų raidžių ir fonetinių ženklų rinkinys DOS terpei.
Kirčiuotų raidžių standartas apibrėžia kodų lentelę, kurios lietuviškų
rašto ženklų aibė papildyta kirčiuotomis raidėmis bei fonetiniais
ženklais. Šioje kodų lentelėje pagrindinių (nekirčiuotų) lietuviškos
abėcėlės raidžių ir kitų ženklų kodai sutampa su standarto LST 1590-1
kodais. Lentelė pateikta priede.
LST 1590-3 Informacijos technologija. Ženklų kodavimas 8 bitais.
Grafinių ženklų rinkinys Windows terpei.
Standartas apibrėžia lietuviškų raidžių kodavimą „Windows“ genties
operacinėse sistemose (Windows 95, Windows 98, Windows 2000, Windows
NT). Jo apibrėžiama kodų lentelė kitaip žinoma 1257 vardu. Šioje
lentelėje visų lietuviškos abėcėlės raidžių kodai sutampa su standarto
LST ISO/IEC 8859-13 apibrėžiamais kodais. Skiriasi tik 4 skyrybos
ženklų (kabučių ir apostrofo) kodavimas, atsiradęs dėl korporacijos
„Microsoft“ savitų kodavimo principų. Lentelė pateikta priede.
LST 1590-4. Informacijos technologija. Ženklų kodavimas 8 bitais.
Lietuviškų kirčiuotų raidžių ir fonetinių ženklų rinkinys „Windows“
terpei.
Kirčiuotų raidžių standartas apibrėžia kodų lentelę, kurios lietuviškų
rašto ženklų aibė papildyta kirčiuotomis raidėmis bei fonetiniais
ženklais. Šioje kodų lentelėje pagrindinių (nekirčiuotų) lietuviškos
abėcėlės raidžių ir visų kitų ženklų, išskyrus kirčiuotas raides ir
fonetinius ženklus, kodai sutampa su standarto LST 1590-3 kodais.
Lentelė pateikta priede.
LST ISO/IEC 10646-1
Lietuvos standartas LST ISO/IEC 10646-1. Universalus keliais baitais
koduotų ženklų rinkinys. 1 dalis. Sandara ir pagrindinė daugiakalbė
lentelė.
Standartas ISO/IEC 10646 apibrėžia ženklų kodavimą 32 bitais (4
baitais). Jis yra Unicode kodavimo, apibrėžiančio ženklų kodavimą 16
bitų (2 baitais), viršaibis.
Lietuvoje yra priimtas standartas ISO/IEC 10646-1 viršelio būdu ir jam
suteiktas žymuo LST ISO/IEC 10646-1.
Standarte LST ISO/IEC 10646 yra visos pagrindinės ir 33 kirčiuotos
lietuviškos abėcėlės raidės. Likusias 35 kirčiuotas raides galima
išreikšti kompozicinėmis sekomis. Yra deramasi su standarto ISO/IEC
10646 kūrėjais dėl visų kirčiuotų lietuviškų raidžių tiesioginio
įtraukimo į standartą ISO/IEC 10646 bei Unicode.
Klaviatūra
LST 1582
Lietuvos standartas LST 1582:2000. Informacijos technologija.
Lietuviška kompiuterio klaviatūra. Ženklų išdėstymas. Standartas
apibrėžia galimų įvesti ženklų aibę, išdėstymą kompiuterio
klaviatūroje, užrašus ant klavišų. Ženklų aibė apima visus kodų
lentelėse apibrėžtus lietuviškus rašto ženklus. Numatyta kirčiuotų
lietuviškų raidžių rinkimo galimybė.
Klaviatūros struktūra, ženklų aibė, jų išdėstymas bei užrašai ant
klavišų yra suderinti su tarptautinio klaviatūrų standarto ISO/IEC
9995 reikalavimais ir atitinka lietuviškoje raštijoje nusistovėjusias
normas. Klaviatūros pagrindinės ženklų dalies išdėstymas pateiktas
priede.
LST 1285
Lietuvos standartas LST 1285:1993 Informacijos technologija. Lietuvių
kalbos ypatybės.
Šis standartas nustato raidžių rikiavimo tvarką, skaičiaus skaitmenų
skirstymo į grupes po tris skyriklį (.), trupmeninės skaičiaus dalies
skyriklį (,), datos ir laiko formatus, mėnesių ir savaitės dienų
žymėjimą kompiuteriuose.
LST ISO 8601
Lietuvos standartas LST ISO 8601:1997. Duomenų elementai ir
pasikeitimo informacija formatai. Datų ir laiko žymėjimas.
Tarptautinis standartas ISO 8601 yra išverstas į lietuvių kalbą,
priimtas Lietuvos standartu ir jam suteiktas žymuo LST ISO 8601:1997.
Šis standartas nustato laiko ir datos formatus.
Šio standarto taikymo sritis neaiški, kadangi jo nustatyti datos ir
laiko žymėjimai neatitinka žymėjimų, kuriuos apibrėžia kiti Lietuvos
standartai: raštvedyboje LST 6.1-92, informacijos technologijoje LST
1285.
Ryšium su tolesniu lietuvių kalbos informatizavimu – kalbos analize,
sinteze bei atpažinimu, o taip pat automatiniu dokumentų rengimu bei
automatiniu vertimu, reikėtų įtraukti į lokalę ir standartizuoti
žymiai daugiau lietuvių kalbos gramatikos elementų.
9 skirsnis. Ženklų rinkinio aptarimas
-------------------------------------
Įprastiniams norminės lietuvių kalbos tekstams pakanka 1 skirsnyje
išvardintų dabartinės lietuvių kalbos abėcėlės raidžių.
Nelietuviškos kilmės žodžiuose, ypatingai – asmenvardžiuose, gali
pasitaikyti ir kitų alfabetų raidžių – ä, å, æ, ł, ö, ø, q, ü, w, x ir
kt.
Lingvistikos darbuose ir mokomuosiuose tekstuose, o taip pat ir kitais
atvejais, kai norima pabrėžti specifinius tarimo niuansus arba
atskirti homografus, kai kurios raidės (a ą e ę ė i į y j l m n o r u
ų ū) gali turėti viršum jų rašomus papildomus kirčio bei priegaidės
ženklus.
Senuosiuose lietuviškuose raštuose taip pat apstu specifinių rašmenų,
dažniausiai – nusižiūrėtų iš anuometinės lenkų bei vokiečių rašybos.
Užrašant tarminius tekstus ir siekiant kuo tiksliau perteikti įvairius
subtilius tarimo niuansus, yra vartojami specialūs tarminės
transkripcijos ženklai, lietuvių kalbininkų pritaikyti kaip tik
lietuvių dialektologijos reikmėms.
10 skirsnis. Rikiavimo ir paieškos taisyklės
--------------------------------------------
Alfabetinio rikiavimo taisyklės, kurių laikomasi sąrašuose bei
žodynuose (vadinamosios leksikografinio rikiavimo taisyklės) plačiau
aptartos 1 skirsnyje.
Lietuviškuose tekstuose raidės kartais vartojamos ir kokių nors
išskaičiuojamų punktų ženklinimui, savotiškai jų numeracijai. Šiuo
atveju paprastai verčiamasi tik „tikromis“ lotyniškomis raidėmis, į
eilę įtraukiant taip pat ir raides q, w bei x, o specifinės
lietuviškosios raidės ą, č, ę, ė, į, š, ų, ū, ž nevartojamos,
praleidžiamos. Taikoma įprastinė, tradicinė lotyniškųjų raidžių
rikiavimo tvarka (eilė). Čia – taip pat skirtinga ir didžiųjų bei
mažųjų raidžių vartosena: tos dvi raidžių atmainos leidžia realizuoti
dviejų lygių ženklinimą, tad didžiosiomis raidėmis paprastai
ženklinami stambesnieji, aukštesnio lygio punktai, o mažosiomis – jų
viduje išskiriami smulkesnieji punktai (papunkčiai). Jeigu to ar kito
lygio punktų yra daugiau, negu skirtingų ženklinimui vartojamų
raidžių, tai punktams ženklinti gali būti pasitelkiamos raidžių grupės
po 2, 3 ir t.t. raides (visiškai taip pat, kaip ženklinant stulpelius
elektroninėse skaičiuoklėse, pvz., Microsoft Excel).
11 skirsnis. Ženklų transformacijos
-----------------------------------
Tam tikrais atvejais atitinkamos didžiosios raidės gali pakeisti
mažąsias ir atvirkščiai; kitaip tariant, kai kada nesilaikoma didžiųjų
ir mažųjų raidžių rašybos įprastinių normų. Paprastai tai daroma
stilistiniais sumetimais ar tiesiog siekiant didesnio grafinio
raiškumo bei netikėtumo (pavyzdžiui, vien didžiosiomis raidėmis dažnai
rašomos antraštės, o vien tik mažosios gali būti vartojamos, sakysim,
plakate).
Kur kas labiau raidžių vartosena ir tarpusavio pakaita įvairuoja
istoriniuose lietuviškuose tekstuose, rašytuose tuo laiku, kai dar
nebuvo nusistovėjusi norminė rašyba.
Slaviškųjų raidynų (kirilicos) transliteravimą lietuvių rašmenimis
reglamentuoja Lietuvos standartas LST 1307 (1993 m).
12 skirsnis. Ženklų savybės
---------------------------
Didžiųjų raidžių rašymo taisyklės pateiktos kn.:
„Lietuvių kalbos komisijos nutarimai 1977–1998“ (Vilnius, 1998), p.
57–60;
„Mokomasis lietuvių kalbos rašybos ir kirčiavimo žodynas“ (Kaunas,
1999), p. 31–38.
13 skirsnis. Specialiųjų ženklų vartojimas
------------------------------------------
Lietuviškuose tekstuose vartojama tik vienokia kabučių pora: jomis
išskiriamo teksto fragmento pradžioje rašoma ‹„›, o pabaigoje – ‹“›
(pvz., romanas „Žemė maitintoja“). Tarpelių tarp pačių kabučių ir
jomis išskirto teksto fragmento nepaliekama. Jeigu kabutėmis išskirtas
teksto fragmentas yra sakinio gale, kiek komplikuota tampa skyrybos
ženklų vartosena: taškas rašomas po antrųjų (uždaromųjų) kabučių, bet
kiti sakinio galui būdingi skyrybos ženklai (klaustukas, šauktukas,
daugtaškis) – prieš jas.
Numerio ženklas (žodžio „numeris“ atitikmuo) lietuviškuose tekstuose
yra santrumpa „Nr.“; grotelių ženklu (#) numeris niekada nežymimas.
Tarp santrumpos „Nr.“ ir konkretų numerį nurodančių skaitmenų
paliekamas tuščias tarpelis (pvz., nr. 145, 218 nr.); tarpelis čia
turėtų būti nekeliamasis – kad santrumpa ir skaičius tekste
„neperlūžtų“ į skirtingas eilutes.
Paragrafo ženklas (žodžio „paragrafas“ atitikmuo) yra ženklas §
(section sign). Dažniausiai jis vartojamas tada, kai paragrafai yra
numeruoti; tada jis eina pagret su konkrečiu paragrafo numeriu. Tarp
ženklo § ir paragrafo numerį nurodančių skaitmenų paliekamas tuščias
tarpelis (pvz., § 14, 21 §); tarpelis ir čia turėtų būti nekeliamasis
– kad paragrafo ženklas ir skaičius tekste „neperlūžtų“ į skirtingas
eilutes. Paragrafo ženklas yra bene vienintelis ženklas, kuris gali
būti dubliuojamas, siekiant aktualiai perteikti žodžio „paragrafas“
daugiskaitą („paragrafai“): pvz., §§ 158–163.
Norint pabrėžti kitų objektų (pvz., puslapių, metų ir pan.)
daugiskaitą, ypač – kai konkrečiu skaičiumi nusakoma tik nurodomos jų
aibės pradžia, vartojamas sutrumpinimas „tt.“ (pvz., „žr. p. 145
tt.“).
Aritmetikos veiksmų įprastiniai ženklai yra +, –, × ir :. Mokslinio
bei techninio pobūdžio tekstuose daugyba dažnai žymima tašku, pakeltu
iki eilutės vidurio (·), o dalyba – įkypu brūkšniu (/).
14 skirsnis. Ženklų vaizdų formavimas
-------------------------------------
Lietuvių abėcėlės raidžių spausdintiniai ir rašytiniai pavidalai
pavaizduoti kn. „Mokomasis lietuvių kalbos rašybos ir kirčiavimo
žodynas“ (Kaunas, 1999), p. 4-5. Jų atkūrimo (imitavimo) tikslumas
priklauso nuo įrenginio, kuriuo tie rašmenys atkuriami, galimybių,
todėl viena ir ta pati raidė vienaip atrodys atspausdinta spaudos
mašina ar didelės skiriamosios gebos spausdintuvu, kitaip -
pavaizduota menkos skiriamosios gebos įrenginiu (tarkime, taškiniu
tablo).
15 skirsnis. Ženklų įvedimas
----------------------------
Kompiuterio klaviatūra pritaikoma visiems dabartinės lietuvių kalbos
abėcėlės ženklams įvesti. Lietuviškų rašto ženklų išdėstymą
klaviatūroje reglamentuoja Lietuvos standartas LST 1582 (žr. 29
skirsnį).
16 skirsnis. Asmenvardžių sudarymo taisyklės
--------------------------------------------
Lietuvių vyrų pavardės šiaipjau yra paveldimos: vyriškos lyties vaikai
gauna tėvo pavardę. Ypatingais atvejais (pvz., įsūniję berniuką ar
vedę berniuką turinčią moterį) vyrai gali savo pavardę suteikti taip
pat ir anksčiau kitomis pavardėmis vadintiems vaikams.
Moterų pavardės yra dvejopos: mergaičių (mergautinės) ir ištekėjusių
moterų. Mergaičių pavardės padaromos iš atitinkamos vyriškos (tėvo ar
kai kuriais atvejais – įtėvio) pavardės taip:
* Jei vyriškoji pavardė turi galūnes -as arba -a, tai mergautinės
pavardės daromos iš šios pavardės kamieno, pridedant priesagą -aitė:
Bagdonas – Bagdonaitė; Akučka – Akučkaitė.
* Jei vyriškoji pavardė turi galūnes -is, -ys , -ė arba -ia, tai
mergautinės pavardės daromos iš šios pavardės kamieno, pridedant
priesagą -ytė: Žėruolis – Žėruolytė; Balsys – Balsytė, Galaunė –
Galaunytė, Pėdnyčia – Pėdnyčytė.
* Jei vyriškoji pavardė turi galūnę -us, einančią po kietojo
priebalsio, tai mergautinės pavardės daromos iš šios pavardės kamieno,
pridedant priesagą -utė: Poškus – Poškutė, Marcinkus – Marcinkutė.
* Jei vyriškoji pavardė turi galūnes -us, einančią po j, tai
mergautinės pavardės daromos iš šios pavardės kamieno, pridedant
priesagą -ūtė: Blujus – Blujūtė. Jei ši galūnė eina po kitokio
minkštojo priebalsio, tai mergautinės pavardės padaromos su priesaga
-iūtė: Kubilius – Kubiliūtė, Vercinkevičius – Vercinkevičiūtė.
Netekėjusios moterys vadinamos mergautinėmis pavardėmis. Norėdamos
mergautines pavardes gali sau pasilikti ir ištekėjusios moterys.
Netekėjusių (ar ištekėjusių, bet pasilikusių mergautinę pavardę)
moterų dukterų pavardės sutampa su jų motinų pavardėmis; sakysim, ir
motina, ir duktė tokiu atveju būtų Vaičiūnaitė. Netekėjusių moterų
sūnūs paprastai gauna pavardes, padarytas iš motinos pavardės kamieno,
pridedant atitinkamas vyriškų pavardžių galūnes: Bagdonaitė –
Bagdonas, Akučkaitė – Akučka, Žėruolytė – Žėruolis, Balsytė – Balsys,
Kubiliūtė - Kubilius ir pan. Kartais netekėjusių moterų sūnums
suteikiamos jų biologinių tėvų pavardės.
Ištekėjusių moterų pavardės paprastai padaromos iš jų vyrų pavardžių
kamienų su priesaga -ienė: Lazdauskas – Lazdauskienė, Daunys –
Daunienė, Karvelis – Karvelienė, Andiuškevičius – Andriuškevičienė,
Tautkus – Tautkienė. Jeigu vyro pavardė yra dviskiemenė ir baigiasi
galūne -(i)us, kartais , ypač – pietiniuose Lietuvos regionuose,
ištekėjusių moterų pavardės daromos pridedant priesagą -(i)uvienė:
Poškus – Poškuvienė, Bliūdžius – Bliūdžiuvienė, Sutkus – Sutkuvienė,
Skardžius – Skardžiuvienė.
17 skirsnis. Kaityba
--------------------
Lietuvių kalbos žodžių kaityba yra labai sudėtinga; kaitybos modeliai
ir paradigmos labai priklauso nuo to, kokiai gramatinei klasei žodis
priskirtinas. Išsamiausiai žodžių kaitybos taisyklės aprašytos
„Dabartinės lietuvių kalbos gramatikoje“ (Vilnius, 1994).
18 skirsnis. Žodžių kėlimas
---------------------------
Lietuvių kalbos žodžiai į kitą (tolesnę) teksto eilutę keliami
skiemenimis, todėl šiaipjau kėlimo ženklas visuomet galimas ten, kur
eina skiemenų riba (apie tai žr. „Dabartinės lietuvių kalbos
gramatika“, p. 36). Tačiau žodžių kėlimo taisyklės apskritai yra
laisvesnės už skiemenų ribų nustatymo taisykles:
* Kai tarp skiemenų susiformuoja kelių priebalsių grupė, į kitą eilutę
būtinai turi būti keliama tik paskutinioji tos grupės priebalsė, o
likusias galima ir kelti, ir palikti. Todėl, pavyzdžiui, nors skiemenų
riba žodyje „mokslas“ eina tarp „k“ ir „s“ (mok-slas), apskritai
galimi tokie šio žodžio kėlimo variantai: moks-las, mok-slas ir
mo-kslas.
* Priešdėliniuose ir sudurtiniuose žodžiuose kėlimo riba gali sutapti
ir su skiemenų riba, ir su žodžio sudaromųjų dalių riba, tad irgi
atsiranda lygiaverčių kėlimo variantų (pvz., pe-lė-da ir pel-ė-da;
pa-rei-ti ir par-ei-ti); kai susiduriančios žodžio sudaromosios dalys
viena baigiasi, o kita prasideda ta pačia priebalse, žožiai keliami
tik antruoju būdu, t.y. viena tokia priebalsė paliekama, o kita –
keliama į tolesnę eilutę (pvz., iš-šok-ti arba iš-šo-kti, pus-se-se-rė
ir pan.).
19 skirsnis. Rašyba
-------------------
Lietuvių kalbos rašybos taisyklės kompaktiškai pateiktos dažnokai
pakartotinai leidžiamuose šiuose leidiniuose: „Lietuvių kalbos rašyba
ir skyryba“ (Valstybinė lietuvių kalbos komisija yra nutarusi norminiu
laikyti šio leidinio 1992-ųjų metų leidimą), „Mokomasis lietuvių
kalbos rašybos ir kirčiavimo žodynas“, taip pat įvairiuose mokykloms
skirtuose leidiniuose. Rašybos normas savo nutarimais įtvirtina
Valstybinė lietuvių kalbos komisija.
20 skirsnis. Numeravimas, kelintiniai skaitvardžiai bei matų sistemos
---------------------------------------------------------------------
Lietuvoje vartojama metrinė matų sistema. Svarbesnės matų santrumpos
pateiktos kn. „Mokomasis lietuvių kalbos rašybos ir kirčiavimo
žodynas“ (Kaunas, 1999) p. 41–42. Po tarptautinių matų santrumpų
taškas nerašomas, bet po lietuviškų – rašomas, todėl svarbu žiūrėti
konteksto (pvz., vienur gali būti rašoma, tarkime, „8 h 21 min 42 s“ ,
o kitur – „8 val. 21 min. 42 sek.“).
Temperatūra paprastai reiškiama Celsijaus laipsniais, tačiau
specifiškuose tekstuose galimos ir kitos temperatūros reiškimo
sistemos. Po konkrečią temperatūros reikšmę nurodančio skaičiaus
iškart (be tarpelio) rašomas laipsnio ženklas (°) ir temperatūros
matavimo sistemą nurodanti raidė (Celsijaus – C, Reomiūro – R, Kelvino
– K): 21°C; 312°K; 74°R.
21 skirsnis. Pinigų sumos
-------------------------
Žr. 4 skirsnį.
22 skirsnis. Data ir laikas
---------------------------
Žr. 5 skirsnį.
Dabartiniu metu Lietuvoje visus metus galioja antrosios zonos
(UTC+0200) laikas, atskiro žiemos ir vasaros laiko nėra.
23 skirsnis. Informacija apie valstybę
--------------------------------------
Oficialus lietuviškas Lietuvos valstybės pavadinimas yra „Lietuvos
Respublika“, angliškas – „Republic of Lithuania“.
Teritorijos plotas – 65200 kv. km.
24 skirsnis. Telefonų numeriai
------------------------------
Vieninga telefonų numerių sistema Lietuvoje dar tik formuojasi.
Lietuvos tarptautinis telefonų numerių prefiksas yra +370.
25 skirsnis. Pašto adresai
--------------------------
Pašto adresuose pirmiausia nurodomas adresatas (rašoma naudininko
linksniu, tuo pabrėžiant, kam yra skirtas laiškas ar kita siunta).
Paprastai tai būna vardu ir pavarde nurodomas asmuo, bet kai kada,
ypač – korespondencijoje, siunčiamoje į įvairias įstaigas, adresatas
gali būti nurodomas ir pareigomis. Atskirais atvejais adresatas gali
būti įmonė, įstaiga ar organizacija. Iš pagarbos asmenims, kuriems
adresuojama korespondencija, prieš adresatą gali būti rašomas jo rangą
ir statusą atitinkantis titulas (taip pat naudininko linksniu, pvz.,
Jo Ekscelencijai Respublikos Prezidentui; Gerbiamajam Ponui Jonui
Jonaičiui).
Tolesnė pašto adreso dalis yra vietos, kur reikia nugabenti
korespondenciją ir kur būna adresatas, nurodymas (lokalizacija). Į
miestą siunčiamai korespondencijai čia rašomas gatvės pavadinimas,
namo ir buto (arba kabineto) numeriai, aptarnaujančio pašto indeksas
ir miesto vardas, o į kaimą siunčiamai – kaimo bei aptarnaujančio
pašto pavadinimas ir rajonas. Tad tipiškas į miestą siunčiamos
korespondencijos adresas atrodytų taip:
Ponui Pranui Vaičiūnui
S. Stanevičiaus g. 19–84
LT-2029 Vilnius
Tipiškas kaimo vietovėn siunčiamos korespondencijos adresas būtų
tokios struktūros:
Gerb. Pranui Vaičiūnui
Dauginių kaimas,
Kapėnų paštas,
Mažeikių rajonas
Adreso žodį „kaimas“ galima trumpinti „k.“, o „rajonas“ – „r.“.
Jei korespondencija siunčiama iš užsienio, adresas praplečiamas dar
viena, papildoma eilute, kurioje nurodoma šalis – Lietuva.
26 skirsnis. Asmenų ir organizacijų identifikavimas
---------------------------------------------------
Asmenims Lietuvoje yra priskirti tam tikros struktūros asmens kodai,
sudaryti iš 11 skaitmenų.
27 skirsnis. Elektroninio pašto adresai
---------------------------------------
Kokių nors specifinių sandaros ypatumų elektroninio pašto (e-mail)
adresai Lietuvoje neturi. Paprastai gale vartojama priesaga „.lt".
28 skirsnis. Sąskaitų numeriai
------------------------------
Jų sandarą nustato bankų vidinės taisyklės, vieningos sąskaitų numerių
struktūros nėra.
29 skirsnis. Ženklų išdėstymas klaviatūroje
-------------------------------------------
Lietuviškų rašto ženklų išdėstymą kompiuterio klaviatūroje
reglamentuoja Lietuvos standartas (LST 1582. Informacijos
technologija. Lietuviška kompiuterio klaviatūra. Ženklų išdėstymas),
priimtas 2000 m.
30 skirsnis. Žmogaus ir kompiuterio dialogas
--------------------------------------------
Kol kas Lietuvoje žmogaus ir kompiuterio dialogas dažniausiai vyksta
anglų kalba, nes programų, kurių interfeisas būtų išverstas į lietuvių
kalbą, dar maža.
31 skirsnis. Popieriaus lapo formatai
-------------------------------------
Plačiausiai paplitęs ir naudojamas yra A4 formato popieriaus lapas,
rečiau – A5.
32 skirsnis. Maketavimo dalykai
-------------------------------
Lietuvos spaudiniuose dominuoja abipusis (justified) teksto
lygiavimas. Vienodinant eilučių ilgius įprasta kiek padidinti ar
pamažinti tarpus tarp žodžių, bet paprastai nekeičiami tarpeliai tarp
raidžių.
3. POSIX lokalės kategorijų formalūs aprašai
============================================
POSIX lokalę sudaro tam tikrų savybių (jos vadinamos kategorijomis)
aprašai. Šiame skyriuje pateikiami formalūs POSIX lokalės kategorijų
aprašai. Pagal šiuos kategorijų aprašus apibrėžiamas lokalės
aprašomasis failas. Kiekviena POSIX kategorija aprašomajame faile
apibrėžiama vieną kartą. Kategorija apibrėžiama arba tiesiogiai arba
copy direktyvos pagalba. Kategorijos neapibrėžus arba apibrėžus ją
nepilnai, lokalės elgsena toje kategorijoje bus neapibrėžta.
Taip atrodo bendras struktūrinis kategorijos apibrėžimas, taikytinas
visoms kategorijoms:
[comment_char
[escape_char
# Kategorijos pradžios antraštė
# Kategorijos kūnas
copy
# Kategorijos pabaigos antraštė
END
Prieš kategorijos pradžios antraštę galime nurodyti ženklą, skirtą
komentarų žymėjimui, bei esc ženklą. Pagal nutylėjimą, komentarų
ženklas -'#', esc ženklas – '\'.
Kategorijos pavadinimas – apibrėžiamos kategorijos pavadinimas, kuris
prasideda LC_.
Lokalės pavadinimas – jau esamos lokalės, kurioje nurodyta kategorija
apibrėžta nenaudojant copy mechanizmo, pavadinimas, kategorijos kūno
kopijavimo tikslu.
Kiekvienos kategorijos kūnas sudarytas iš vienos (jei naudojamas copy
mechanizmas) arba daugiau eilučių. Ne copy eilutę sudaro:
*
identifikatorius
Kiekvienas raktinis žodis turi savo unikalų pavadinimą , t.y.
skirtingose kategorijose negali būti naudojami tie patys raktiniai
žodžiai. Raktinis žodis negali prasidėti ženklais „LC_“.
Identifikatorius nuo operando atskiriamas vienu ar keliais tarpų
ženklais.
*
operandas(-ai)
<ženklų eilutė> = <ženklas> <ženklas> [<ženklas>]
Ženklų eilutė apgaubiama dvigubomis kabutėmis. Jei nurodyti keli
operandai iš eilės, jie atskiriami kabliataškiais. Galimi tarpai tiek
prieš, tiek ir po kabliataškio.
Individualūs ženklai, ženklai eilutėse ir gretinimo elementai
atvaizduojami simboliniais pavadinimais. Ženklas gali būti
atvaizduojamas ir aštuonetaine, šešioliktaine, bei dešimtaine
konstantomis. Jei naudojama ne simbolinė notacija, iškyla lokalės
pernešamumo tarp sistemų problema. Norint atvaizduoti rezervuotus
ženklus, prieš juos dedamas esc ženklas.
Ženklų atvaizdavimo taisyklės:
*
Ženklas atvaizduojamas simboliniu pavadinimu, apskliaustu
kampiniais skliaustais ("<>"). Apskliaustas simbolinis pavadinimas
turi atitikti simbolinį pavadinimą, apibrėžtą ženklų rinkinyje.
Lokalėje nurodytas simbolinis pavadinimas bus keičiamas į su juo
susijusio ženklo reikšme iš ženklų rinkinio. Ženklų rinkinyje
neesančių simbolinių pavadinimų naudojimas bus laikomas klaidingu,
nebent tai būtų LC_CTYPE arba LC_COLLATE kategorijos(šiuo atveju
bus išduodamas perspėjimas). Simbolinio pavadinimo, dubliuojančio
ženklų rinkinyje apibrėžtą simbolinį pavadinimą, apibrėžimas
collating-element arba collating-symbol sekcijoje bus laikomas
klaida. Simboliniame pavadinime nenaudojami esc ir dešiniojo
kampinio skliausto ženklai.
*
Esc ženklas naudojamas prieš šiuos ženklus :
" > escape_char norint juos atvaizduoti eilutės viduje;
, ; < > escape_char norint juos atvaizduoti eilutės išorėje.
*
Ženklas gali būti atvaizduojamas aštuonetaine konstanta. Forma:
Kiekviena konstanta atvaizduoja baito reikšmę. Daugiabaitės reikšmės
atvaizduojamos sujungtomis konstantomis, kurios išdėstytos ženklų
baitų išsidėstymo tvarka, t.y. paskutinė aštuntainė konstanta atitinka
paskutinį reikšminį ženklo baitą.
Pvz:
\215;\125 "\115\141\171"
*
Ženklas gali būti atvaizduojamas šešioliktaine konstanta. Forma:
<šešioliktainė konstanta>=
skaitmuo><šešioliktainis skaitmuo> [<šešioliktainis skaitmuo>]
Kiekviena konstanta atvaizduoja baito reikšmę. Daugiabaitės reikšmės
atvaizduojamos sujungtomis konstantomis, kurios išdėstytos ženklo
baitų išsidėstymo tvarka, t.y. paskutinė šešioliktainė konstanta
atitinka paskutinį reikšminį ženklo baitą.
Pvz:
\ xf5;\xe7 "\x4d\x61\x79"
*
Ženklas gali būti atvaizduojamas dešimtaine konstanta. Forma:
Kiekviena konstanta atvaizduoja baito reikšmę. Daugiabaitės reikšmės
atvaizduojamos sujungtomis konstantomis, kurios išdėstytos ženklo
baitų išsidėstymo tvarka, t.y. paskutinė dešimtainė konstanta atitinka
paskutinį reikšminį ženklo baitą.
Pvz:
\d99;\d231;\d99\d104 "\d77\d97\d121"
Po esc ženklo sekančios aštuonetainės, šešioliktainės ir dešimtainės
konstantos realizacijos metu pripažįstamos kaip pavienis skaičius.
Gali būti nurodomi tik koduotame ženklų rinkinyje, kuriam ir buvo
sukurtas lokalės apibrėžimas, esantys ženklai, tiek simboliniu
pavadinimu, tiek pačių atvaizdu, tiek šešioliktainėmis,
aštuonetainėmis bei dešimtainėmis konstantomis.
<ženklas>=
konstanta> |
Jei nurodyta ženklų koduotė, tai tik ženklai, esantys ženklų koduotėje
gali būti nurodomi naudojant aštuonetaines, šešioliktaines ir
dešimtaines konstantas. Collating-element arba collating-symbol
sekcijoje gali būti specifikuojami simboliniai pavadinimai,
neapibrėžti ženklų koduotėje.
3.1. LC_COLLATE kategorija
--------------------------
3.1.1. Paskirtis
Ši kategorija skirta ženklų arba eilučių gretinimui aprašyti.
3.1.2. Aprašymas
Gretinimo vienetu vadinsime gretinimo elementą, t.y. ženklą arba
ženklų seką. Lokalėje eilučių palyginimas atliekamas paženkliui,
atsižvelgiant į jų svorius. Lyginimas atliekamas, kol nerandamas
skirtumas arba nustatomas eilučių ekvivalentumas. Palyginimas gali
būti atliekamas kelis kartus, jeigu lokalėje apibrėtos daugiau nei
viena gretinimo tvarka. Pavyzdžiui, prancūzų lokalėje eilutės
palyginamos naudojant pirminį svorių rinkinį. Jei eilutės
ekvivalenčios pirmoje palyginimo bazėje, jos palyginamos dar kartą,
naudojant antrinių svorių rinkinį. Elementui priskirtų svorių skaičius
lygus gretinimo tvarkų, apibrėžtų lokalėje, skaičiui.
Kiekvienas ženklas, apibrėžtas koduotės faile (arba kiekvienas ženklas
iš pernešamo ženklų rinkio, jei koduotės failas nespecifikuotas) yra
gretinamas elementas. Papildomi gretinimo elementai apibrėžiami
collating-element formuluotėje, kurios sintaksė:
collating-element character-symbol from string
LC_COLLATE kategorijoje naudojami raktiniai žodžiai:
copy
Copy formuluotėje nurodomas jau esamos lokalės, naudojamos šios
kategorijos aprašymui, pavadinimas. Jei copy formuluotė įtraukta į
failą, joks kitas raktinis žodis negali būti nurodomas.
Collating-element
Collating-element formuluotėje nurodomi daugiaženkliai gretinami
elementai.
Collating-element formuluotės sintaksė:
collating-element
Collating-symbol reikšme nurodomas vienas gretinimo elementas – eilutė
susidedanti iš vieno ar daugiau simbolių. collating-symbol reikšmė
neturi sutapti nei su vienu sutartiniu pavadinimu iš koduotės failo,
nei su sutartiniu pavadinimu iš gretinimo aprašo. string reikšmė – iš
kelių ar daugiau ženklų susidedanti eilutė, kuri apibrėžia
collating-symbol reikšmę.
Collating-element formuluotės sintaksės pavyzdžiai:
collating-element
collating-element
collating-element <11> from <1><1>
Collating-element formuluotėje apibrėžta collating-symbol reikšmė
atpažįstama tik LC_COLLATE kategorijoje.
collating-symbol
Collating-symbol formuluotėje nurodomi gretinimo simboliai, naudojami
gretinimo sekos formuluotėse.
collating-symbol formuluotės sintaksė:
collating-symbol
Collating-symbol reikšmė neturi sutapti nei su vienu sutartiniu
pavadinimu iš charmap failo, nei su sutartiniu pavadinimu iš gretinimo
aprašo.
Collating-symbol formuluotės sintaksės pavyzdžiai:
collating-symbol
collating-symbol
Collating-symbol formuluotėje apibrėžta collating-symbol reikšmė
atpažįstama tik
LC_COLLATE kategorijoje.
order_start
Po order_start formuluotės turi sekti viena ar daugiau gretinimo
tvarkos formuluočių, priskiriančių gretinimo elementams svorius. Ši
formuluotė yra privaloma.
order_start formuluotės sintaksė:
order_start
collation order statements
order_end
keyword, keyword,...keyword; keyword, keyword,...keyword
Čia keyword yra vienas iš forward, backward ir position raktinių
žodžių.
Sort-rules direktyvos neprivalomos. Jei pateiktos, jos aprašo eilučių
lyginimui taikomas taisykles. Nurodytų sort-rules direktyvų skaičius
nustato gretinamam elmentui priskiriamų svorių skaičių (t.y. gretinimo
tvarkų skaičių lokalėje). Jei sort-rules direktyvos nėra pateiktos,
tariama, kad nurodytas forward raktinis žodis. Jei direktyvos
pateiktos, pirmoji sort-rules direktyva taikoma eilučių palyginime,
naudojant pirminius svorius, antroji – eilučių lyginime, naudojant
antrinius svorius, ir t.t.. Kiekvienas sort-rules direktyvų rinkinys
atskiriamas ';' (kabliataškiu). sort-rules direktyva susideda iš vieno
arba kelių raktažodžių, atskirtų kableliais. Direktyvoje naudojami šie
raktiniai žodžiai:
Forward
Pažymi, kad gretinimo svorių palyginimai atliekami nuo eilutės
pradžios einant iki eilutės galo.
Backward
Pažymi, kad gretinimo svorių palyginimai atliekami nuo eilutės galo
einant iki eilutės pradžios.
Position
Pažymi, kad gretinimo svorių palyginimai neliečia specialaus simbolio
IGNORE. Tai yra, jei eilutės lyginant yra lygios, tai elementas su
mažiausiu atstumu iki pradžios starto imamas pirmuoju.
Raktiniai žodžiai forward ir backward kartu vienoje išraiškoje
nenaudojami.
order_start forward; backward, position
Kiekvienam gretinimo elementui nebūtini operandai naudojami pirmų,
antrų arba toliau sekančių gretinimo elemento svorių apibūdinimui.
Specialiu simboliu IGNORE pažymimas gretinimo elementas, kuris turėtų
būti ignoruojamas eilučių sulyginime.
Gretinimo formuluotė su raktažodžiu ellipsis kairėje ir
collating-element-list pabaigoje-dešinėje, taikytina kiekvienam
ženklui su kodu, kuris mažėja tarp ankstesnėje formuluotėje kairėje
esančio ženklo ir sekančioje formuluotėje kairėje esančio ženklo. Jei
ellipsis yra pirmoje formuluotėje, tai interpretuojama tarytum
ankstesnioje eilutėje buvo apibrėžtas ženklas NUL. (Ženklas NUL yra
ženklas, kurio visų bitų reikšmės - nulinės.) Jei ellipsis yra
paskutinėje formuluotėje, tai interpretuojama tarytum sekančioje
eilutėje apibrėžiama didžiausio kodo reikšmė.
Raktinis žodis ellipsis esąs collating-element-list vietoje, nurodo
priskiriamus svorius ženklams nustatytoje eilėje, skaitmeniškai
didėjančia tvarka pradedant nuo ankstesnės formuluotės kairėje esančio
ženklo simbolio svorio.
Pastaba: Raktinio žodžio ellipsis naudojimas išplaukia iš lokalės
galimybės skirtingai gretinti, t.y. priklausomai nuo su ja
kompiliuojamų ženklų rinkinius aprašančių kuoduočių failų..
Visi ženklų rinkinyje esantys ženklai privalo būti išdėstyti tiksliai
pagal gretinimo tvarką arba besąlygiškai, naudojant specialų simbolį
UNDEFINED. Specialus simbolis UNDEFINED apima visas koduojamų ženklų
rinkinio reikšmes, kurios nebuvo tiksliai apibrėžtos arba buvo su
ellipsis simboliu. Į gretinimo tvarką šie ženklai įtraukiami punkte,
pažymėtame specialiu simboliu UNDEFINED ir išdėstomi pagal ženklų kodų
reikšmes rinkinyje. Jeigu specialaus simbolio UNDEFINED nėra ir ne
visi gretinimo elementai iš koduojamų ženklų rinkinio yra apibrėžti
pagal gretinimo tvarką, išduodamas perspėjimas ir visi neapibrėžti
ženklai išdėstomi ženklų gretinimo tvarkos gale.
Pavyzdžiai
Lokalės LC_COLLATE kategorijos gretinimo tvarkos formuluotės pavyzdys:
order_start forward;backward
UNDEFINED IGNORE;IGNORE
...
;
;
;
;
;
...
order_end
Šio pavyzdžio interpretacija yra tokia:
*
Specialus simbolis UNDEFINED nurodo, kad visi ženklai, kurie
nebuvo nurodyti apibrėžime (tiek tiksliai, tiek su simboliu
ellipsis) yra ignoruojami gretinant.
*
Visi gretinami elementai tarp
tą pačią ekvivalentumo klasę ir antruoju – svorius, pagal jų
koduojamų ženklų rinkinio reikšmes.
*
Ženklo didžioji ir mažoji formos priklauso tai pačiai pirmąjai
ekvivalentumo klasei.
*
Daugiaženklis gretinimo elementas
simboliu
daugiaženklis gretinimo elementas
*
Ženklas eilutė, t.y. prieš
palyginimą vienas ženklas
3.2. LC_CTYPE kategorija
------------------------
3.2.1. Paskirtis
Skirta ženklų klasifikacijos, konvertavimo ir kitų ženklų atributų
aprašymui.
3.2.2. Aprašymas
LC_CTYPE kategorija lokalės aprašomajame faile apibrėžia ženklų
klasifikaciją, didžiųjų/mažųjų raidžių konvertavimą, bei kitus ženklų
atributus.
Visi LC_CTYPE kategorijos formuluočių operandai apibrėžiami kaip
ženklų sąrašai. Kiekvienas sąrašas susideda iš vieno ar daugiau
kabliataškiu atskirtų ženklų arba sutartinių (simbolinių) ženklų
pavadinimų.
Tolesniuose šios kategorijos aprašuose terminas automatiškai
įtraukiami reiškia, kad klaidos nebus, nepriklausomai ar nurodomi
ženklai įtraukiami ar praleidžiami. Jei ženklai nenurodyti – jie bus
suteikiami, jei nurodyti – jie bus priimti.
copy
Copy formuluotėje nurodomas jau esamos lokalės, naudojamos šios
kategorijos aprašymui, pavadinimas. Jei copy formuluotė įtraukta į
failą, joks kitas raktinis žodis negali būti nurodomas.
Upper
Apibrėžia didžiąsias raides. Ženklai, apibrėžti cntrl, digit, punct
arba space raktažodžiais, negali būti nurodyti. Mažiausiai, turi būti
apibrėžtos A-Z didžiosios raidės.
Lower
Apibrėžia mažąsias raides. Ženklai, apibrėžti cntrl, digit, punct arba
space raktažodžiais, negali būti nurodyti. Mažiausiai, turi būti
apibrėžtos a-z mažosios raidės.
Alpha
Apibrėžia visų raidžių ženklus. Ženklai, apibrėžti cntrl, digit, punct
arba space raktažodžiais, negali būti nurodyti. Ženklai, apibrėžti
upper ir lower raktažodžiais, automatiškai įtraukiami į šią ženklų
klasę.
Digit
Apibrėžiami ženklai, atvaizduojantys skaitmenis. Gali būti nurodyti
tik skaitmenys 0, 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9.
Alnum
Apibrėžia raidinius ir skaitinius ženklus. Ženklai, apibrėžti cntrl,
punct, or space raktažodžiais, negali būti nurodyti. Ženklai,
apibrėžti alpha ir digit raktažodžiais, automatiškai įtraukiami į šią
ženklų klasę.
Space
Defines whitespace characters. No character defined by the upper,
lower, alpha, digit, graph, cntrl, or xdigit keyword can be specified.
At a minimum, the
defined by the blank keyword, must be specified.
Cntrl
Apibrėžia valdymo ženklus. Ženklai, apibrėžti upper, lower, alpha,
digit, punct, graph, print, xdigit ir space raktažodžiais, negali būti
nurodomi.
Punct
Apibrėžia skyrybos ženklus. Ženklas, nurodytas kaip
ženklai,apibrėžti upper, lower, alpha, digit, cntrl ir xdigit
raktažodžiais, negali būti nurodomi.
Graph
Apibrėžia spausdintinus ženklus, neįtraukiant
raktažodis nėra nurodytas, ženklai, apibrėžti upper, lower, alpha,
digit, xdigit ir punct raktažodžiais automatiškai įtraukiami į šią
ženklų klasę. Ženklai, apibrėžti cntrl raktažodžiu, negali būti
nurodomi.
Print
Apibrėžia spausdintinus ženklus, įtraukiant
raktažodis nėra nurodytas, ženklas
lower, alpha, digit, xdigit ir punct raktažodžiais, automatiškai
įtraukiami į šią ženklų klasę. Ženklas, apibrėžtas cntrl raktažodžiu
negali būti nurodytas.
Xdigit
Apibrėžia šešioliktainius skaitmenis. Gali būti nurodomi skaitmenys
0-9, raidės A-F ir raidės a-f. xdigit keyword defaults to its normal
class limits.
Blank
Apibrėžia (blank) tuščius ženklus. Jei šis raktažodis nenurodytas,
Visi ženklai, apibrėžti šioje formuluotėje, automatiškai įtraukiami į
space raktažodžio klasę.
Charclass
Apibrėžia vieną ar kelis lokalės specifinių ženklų klasių pavadinimus,
atskirtų kabliataškiu eilučių pavidalu. Kiekviena iš išvardintų ženklų
klasių gali būti apibrėžta LC_CTYPE apibrėžime vėliau. Ženklų klasės
vardas susideda mažiausiai - iš vieno ir daugiausiai - iš 32 baitų
raidinių ar skaitinių ženklų iš nešiojamo ženklų rinkinio. Pirmas
ženklų klasės vardo ženklas negali būti skaitmuo. Vardas negali lygti
nė vienam LC_CTYPE raktažodžiui, apibrėžtam šioje sekcijoje.
Charclass-name
Apibrėžia ženklus, klasifikuojamus kaip priklausančius išvardintoms
lokalės specifinių ženklų klasėms. POSIX lokalėje neturi būti lokalės
specifinėmis vadinamų ženklų klasių.
Jei klasės vardas apibrėžtas charclass raktažodžiu, bet vėliau vardui
nėra priskiriamas nė vienas ženklas, tuomet šis vardas atstovauja
klasei, kuriai nepriklauso nė vienas ženklas.
Charclass-name gali būti naudojamas kaip Property parametras wctype
paprogramėje ir tr komandoje.
Toupper
Apibrėžia ženklų keitimą iš mažųjų raidžių į didžiąsias raides. Šio
raktažodžio operandai susideda iš kabliataškiu atskirtų ženklų porų.
Kiekviena ženklų pora apskliaudžiama '(' ir ')' (lenktiniais
skliaustais) ir nuo kitos poros atskiriama ',' (kableliu). Pirmas
ženklas poroje – mažoji raidė, antras – didžioji. Nurodyti gali būti
tik tie ženklai, kurie buvo apibrėžti lower ir upper raktažodžiais.
Tolower
Apibrėžia ženklų keitimą iš didžiųjų raidžių į mažąsias raides. Šio
raktažodžio operandai susideda iš kabliataškiu atskirtų ženklų porų.
Kiekviena ženklų pora apskliaudžiama ( ) (lenktiniais skliaustais) ir
nuo kitos poros atskiriama , (kableliu). Pirmas ženklas poroje –
didžioji raidė, antras – mažoji. Nurodyti gali būti tik tie ženklai,
kurie buvo apibrėžti lower ir upper raktažodžiais.
Tolower raktinis žodis neprivalomas. Jei jis nenurodytas, keitimas
nustatomas atvirkštiniu toupper raktažodžiui, jei jis apibrėžtas. Jei
abu, toupper ir tolower, raktažodžiai nėra apibrėžti, keitimas
nustatomas kaip ir C lokalėje.
LC_CTYPE kategorijoje nėra palaikomi daugiaženkliai elementai.
Pavyzdžiui, vokiečių sharp-s ženklas tradiciškai klasifikuojamas kaip
mažoji raidė. Šį ženklą atitinkančios didžiosios raidės nėra, todėl
verčiant vokišką tekstą į didžiąsias raides, sharp-s ženklas keičiamas
į du ženklus ss. Šios rūšies perkeitimai neįeina į raktažodžių toupper
ir tolower apibrėžimo sritį.
Šiais raktiniais žodžiais apibrėžtų ženklų klasių tarpusavio galimas
kombinacijas atvaizduoja 1 lentelė:
1 lentelė. Galimos klasių tarpusavio kombinacijos
Gali taip pat priklausyti
Klasė
upper
Lower
Alpha
Digit
space
cntrl
Punct
graph
print
xdigit
blank
Upper
-
A
x
x
x
X
A
A
-
x
Lower
-
A
x
x
x
X
A
A
-
x
Alpha
-
-
x
x
x
X
A
A
-
x
Digit
x
X
x
x
x
X
A
A
A
x
Space
x
X
x
x
-
*
*
*
x
-
Cntrl
x
X
x
x
-
X
x
x
x
-
Punct
x
X
x
x
-
x
A
A
x
-
Graph
-
-
-
-
-
x
-
A
-
-
Print
-
-
-
-
-
x
-
-
-
-
Xdigit
-
-
-
-
x
x
X
A
A
x
Blank
x
X
x
X
A
-
*
*
*
x
'A' - automatiškai įtraukiama (žr.tekstą aukščiau);
'-' – leidžiama įtraukti;
'x' – abipusiškai nesuderinamos;
'*' – tarpo ženklas, kuris priklauso space ir blank klasėms, negali
priklausyti punct arba graph, bet automatiškai įtraukiamas į print
klasę. Kiti space ir blank klasėms priklausantys ženklai gali būti
klasifikuojami taip pat ir punct, graph arba print klasėse.
3.3. LC_NUMERIC kategorija
--------------------------
3.3.1. Paskirtis
Ši kategorija skirta skaičių (kurie nėra pinigų sumos), atvaizdavimui
aprašyti.
3.3.2. Aprašymas
Visi LC_NUMERIC kategorijos raktinių žodžių operandai – eilutės arba
sveiki skaičiai. Eilutės apgaubiamos " " (paprastomis kabutėmis).
Visos reikšmės nuo raktinių žodžių atskiriamos vienu arba daugiau
tarpų. Dvejos gretimos kabutės " " pažymi neapibrėžtą eilutės reikšmę.
Skaičius –1 pažymi neapibrėžtą sveikojo skaičiaus reikšmę. LC_NUMERIC
kategorijos raktiniai žodžiai:
copy
Nurodomas jau esamos lokalės, naudojamos šios kategorijos aprašymui,
pavadinimas. Jei copy formuluotė įtraukta į failą, joks kitas raktinis
žodis negali būti nurodomas.
decimal_point
Nurodoma eilutė, naudojama dešimtųjų dalių atskyrimui trupmenoje, ne
piniginių skaitmeninių dydžių formatavime.
thousands_sep
Nurodoma eilutė – skirtukas, naudojamas skaitmenų grupavimui į kairę
nuo dešimtųjų dalių skyrėjo, sudarytuose skaitiniuose ne piniginiuose
dydžiuose.
grouping
Apibrėžiamas kiekvienos skaitmenų grupės dydis suformuotuose ne
piniginiuose dydžiuose. Raktinio žodžio grouping operandas susideda iš
sveikųjų skaičių, atskirtų kabliataškiais, sekos. Kiekvienas sveikas
skaičius nurodo skaitmenų skaičių grupėje. Pirmasis sveikas skaičius
apibrėžia grupės, esančios tuoj pat po dešimtųjų dalių skyriklio į
kairę, dydį. Toliau esantys sveikieji skaičiai apibrėžia sekančias
grupes, esančias ankstesnės grupės kairėje pusėje. Jei paskutinis
sveikas skaičius nėra –1, ankstesnės grupės dydis pakartotinai
naudojamas grupuojant likusius skaitmenis. Jeigu paskutinis sveikas
skaičius –1, likusieji skaitmenys nebegrupuojami.
Grouping formuluotės interpretacijos pavyzdys:
Tarkime, formatuojama reikšmė yra 123456789 ir thousands_sep
raktažodžio operandas yra '(viengubos kabutės), tai rezultatas būtų
toks:
Grouping Value
Formatted Value
3;-1
123456'789
3
123'456'789
3;2;-1
1234'56'789
3;2
12'34'56'789
-1
123456789
3.4. LC_MONETARY kategorija
---------------------------
3.4.1. Paskirtis
Ši kategorija skirta pinigų sumų vaizdavimo aprašymui.
3.4.2. Aprašymas
Visi LC_MONETARY kategorijos raktinių žodžių operandai eilutės arba
sveikieji skaičiai. Visi operandai nuo apibrėžiamų raktažodžių
atskiriami vienu arba daugiau tarpų. Dvi gretimos paprastos kabutės (
"" ) žymi neapibrėžtą eilutės reikšmę. Skaičius –1 žymi neapibrėžtą
sveikojo skaičiaus reikšmę.
copy
Copy formuluotėje nurodomas jau esamos lokalės, naudojamos šios
kategorijos aprašymui, pavadinimas. Jei copy formuluotė įtraukta į
failą, joks kitas raktinis žodis negali būti nurodomas.
int_curr_symbol
Nurodoma eilutė – tarptautinis valiutos pavadinimas. Int_curr_symbol
raktažodžio operandas yra keturženklė eilutė. Ketvirtasis ženklas –
skirtukas tarp tarptautinio valiutos pavadinimo ir pinigų sumos.
currency_symbol
Nurodo eilutę – vietinį valiutos pavadinimą.
mon_decimal_point
Nurodo eilutę, naudojamą pinigų sumose dešimtainių dalių skirtukui
užrašyti.
mon_thousands_sep
Nurodo ženklą skirtuką, naudojamą skaitmenų į kairę nuo dešimtainio
kablelio grupavimui pinigų sumose.
mon_grouping
Nurodo eilutę, kuri apibrėžia kiekvienos skaitmenų grupės dydį.
Mon_grouping raktažodžio operandas – sveikųjų skaičių, atskirtų
kabliataškiais, seka. Kiekvienas sveikas skaičius nurodo grupėje
esančių skaitmenų skaičių. Pirmas sveikas skaičius apibrėžia grupės
dydį, esančios kairėje iš karto po dešimtainio kablelio. Sekantys
sveikieji skaičiai apibrėžia prieš tai apibrėžtų grupių kairėje
esančių grupių dydžius. Jei paskutinis sekos skaičius ne –1,
ankstesnės grupės dydis pakartotinai naudojamas likusių skaitmenų
grupavimui. Jei paskutinis sekos skaičius –1, likusieji skaitmenys
negrupuojami.
positive_sign
Nurodo eilutę, naudojamą neneigiamoms pinigų sumoms žymėti.
negative_sign
Nurodo eilutę, naudojamą neigiamoms pinigų sumoms žymėti.
int_frac_digits
Nurodo sveikąjį skaičių, kuris apibrėžia po dešimtainio kablelio
išvedamų skaičių kiekį su int_curr_symbol reikšme suformuotose pinigų
sumose .
frac_digits
Nurodo sveikąjį skaičių, kuris apibrėžia po dešimtainio kablelio
išvedamų skaičių kiekį su currency_symbol reikšme suformuotose pinigų
sumose .
p_cs_precedes
Nurodo sveiką skaičių (0 arba 1), žymintį ar int_curr_symbol ir
currency_symbol eilutės rašomos už ar prieš neneigiamas pinigų sumas.
1.
Žymi, kad valiutos pavadinimas rašomas už neneigiamos pinigų
sumos.
2.
Žymi, kad valiutos pavadinimas rašomas prieš neneigiamą pinigų
sumą.
p_sep_by_space
Nurodo sveiką skaičių (0, 1 arba 2), žymintį ar int_curr_symbol ir
currency_symbol eilutės atskiriamos tarpu nuo neneigiamų pinigų sumų.
1.
Žymi, kad tarpas neskiria valiutos pavadinimo ir pinigų sumos.
2.
Žymi, kad tarpas skiria valiutos pavadinimą ir pinigų sumą.
3.
Žymi, kad tarpas atskiria valiutos pavadinimą ir positive_sign
eilutę, jei jie gretimi.
n_cs_precedes
Nurodo sveiką skaičių (0 arba 1), žymintį ar int_curr_symbol ir
currency_symbol eilutės rašomos už ar prieš neigiamas pinigų sumas.
1.
Žymi, kad valiutos pavadinimas rašomas už neigiamos pinigų sumos.
2.
Žymi, kad valiutos pavadinimas rašomas prieš neigiamą pinigų sumą.
n_sep_by_space
Nurodo sveiką skaičių (0, 1 arba 2), žymintį ar int_curr_symbol ir
currency_symbol eilutės atskiriamos tarpu nuo neigiamų pinigų sumų.
1.
Žymi, kad tarpas neskiria valiutos pavadinimo ir pinigų sumos.
2.
Žymi, kad tarpas skiria valiutos pavadinimą ir pinigų sumą.
3.
Žymi, kad tarpas atskiria valiutos pavadinimą ir negative_sign
eilutę, jei jie gretimi.
p_sign_posn
Nurodo sveiką skaičių (0,1, 2, 3 arba 4), žymintį positive_sign
eilutės vietą neneigiamose pinigų sumose.
1.
Žymi, kad left_parenthesis ir right_parethesis simboliai gaubia
pinigų sumą ir eilutę int_curr_symbol arba currency_symbol.
2.
Žymi, kad positive_sign eilutės vieta yra prieš sumą ir
int_curr_symbol arba currency_symbol.
3.
Žymi, kad positive_sign eilutės vieta yra už sumos ir
int_curr_symbol arba currency_symbol.
4.
Žymi, kad positive_sign eilutės vieta yra prieš pat
int_curr_symbol arba currency_symbol.
5.
Žymi, kad positive_sign eilutės vieta yra iš karto už
int_curr_symbol arba currency_symbol.
n_sign_posn
Nurodo sveiką skaičių (0,1, 2, 3 arba 4), žymintį negative_sign
eilutės vietą neneigiamose pinigų sumose.
1.
Žymi, kad left_parenthesis ir right_parethesis simboliai gaubia
pinigų sumą ir eilutę int_curr_symbol arba currency_symbol.
2.
Žymi, kad negative_sign eilutės vieta yra prieš sumą ir
int_curr_symbol arba currency_symbol.
3.
Žymi, kad negative_sign eilutės vieta yra už sumos ir
int_curr_symbol arba currency_symbol.
4.
Žymi, kad negative_sign eilutės vieta yra prieš pat
int_curr_symbol arba currency_symbol.
5.
Žymi, kad negative_sign eilutės vieta yra iš karto už
int_curr_symbol arba currency_symbol.
debit_sign
Nurodo eilutę – debeto simbolį (DB) neneigiamoms pinigų sumoms žymėti.
credit_sign
Nurodo eilutę – kredito simbolį (CR) neigiamoms pinigų sumoms žymėti.
left_parenthesis
Nurodo ženklą, ekvivalentų ( (kairiąjam skliaustui), naudojamą
p_sign_posn ir n_sign_posn formuluotėse pinigų sumai ir valiutos
pavadinimui apskliausti.
right_parenthesis
Nurodo ženklą, ekvivalentų ) (dešniąjam skliaustui), naudojamą
p_sign_posn ir n_sign_posn formuluotėse pinigų sumai ir valiutos
pavadinimui apskliausti.
Pakeitus vienos formuluotės reikšmes galime gauti unikalų pinigų sumų
formatą. Pavyzdžiui:
2 lentelėje pavaizduoti įvairių kombinacijų rezultatai, naudojant
skirtingas p_cs_precedes, p_sep_by_space ir p_sign_posn reikšmes:
2 lentelė. P_cs_precedes, p_sep_by_space ir p_sign_posn laukų
su skirtingomis reikšmėmis galimų kombinacijų pavyzdys.
p_cs_precedes
p_sign_posn
p_sep_by_space =
2
1
0
p_cs_precedes =1
p_sign_posn=0
($1.25)
($ 1.25)
($1.25)
p_sign_posn=1
+ $1.25
+$ 1.25
+$1.25
p_sign_posn=2
$1.25 +
$ 1.25+
$1.25+
p_sign_posn=3
+ $1.25
+$ 1.25
+$1.25
p_sign_posn=4
$ +1.25
$+ 1.25
$+1.25
p_cs_precedes =2
p_sign_posn=0
(1.25 $)
(1.25 $)
(1.25$)
p_sign_posn=1
+1.25 $
+1.25 $
+1.25$
p_sign_posn=2
1.25$ +
1.25 $+
1.25$+
p_sign_posn=3
1.25+ $
1.25 +$
1.25+$
p_sign_posn=4
1.25$ +
1.25 $+
1.25$+
3.5. LC_TIME kategorija
-----------------------
3.5.1. Paskirtis
Ši kategorija skirta datos ir laiko atvaizdavimo aprašymui.
3.5.2. Aprašymas
Visi LC_TIME kategorijos raktažodžių operandai eilutės arba sveikieji
skaičiai. Raktiniai žodžiai nuo operandų atskiriami vienu arba daugiau
tarpų. Dvejos gretimos paprastos kabutės " " pažymi neapibrėžtą
eilutės reikšmę. Skaičius –1 pažymi neapibrėžtą sveikojo skaičiaus
reikšmę. LC_TIME kategorijos raktiniai žodžiai:
copy
copy formuluotėje nurodomas jau esamos lokalės, naudojamos šios
kategorijos aprašymui, pavadinimas. Jei copy formuluotė įtraukta į
failą, joks kitas raktinis žodis negali būti nurodomas.
abday
Apibrėžia savaitės dienų pavadinimų santraupas, pagal lauko %a
deskriptorių. Atpažįstamos reikšmės susideda iš 7 kabliataškiais
atskirtų eilučių. Visos eilutės privalo būti vienodo ilgio ir susidėti
iš penkių arba mažiau ženklų. Pirmoji eilutė atitinka pirmos savaitės
dienos (Sunday) sutrumpintą pavadinimą (Sun), antroji – antros
savaitės dienos pavadinimo sutrumpinimą, ir t.t..
day
Apibrėžia pilnus savaitės dienų pavadinimus, pagal lauko %A
deskriptorių. Atpažįstamos reikšmės susideda iš 7 kabliataškiais
atskirtų eilučių. Pirmoji eilutė atitinka pirmos savaitės dienos
(Sunday) pilną pavadinimą , antroji – antros savaitės dienos pilną
pavadinimą, ir t.t..
abmon
Apibrėžia mėnesių pavadinimų santrumpas pagal lauko %b deskriptorių.
Atpažįstamos reikšmės susideda iš 12 kabliataškiais atskirtų eilučių.
Visos eilutės privalo būti vienodo ilgio ir susidėti iš penkių arba
mažiau ženklų. Pirmoji eilutė atitinka pirmojo metų mėnesio
sutrumpintą pavadinimą, antroji – antrojo mėnesio sutrumpintą
pavadinimą, ir t.t...
mon
Apibrėžia pilnus mėnesių pavadinimus pagal lauko %B deskriptorių.
Atpažįstamos reikšmės susideda iš 12 kabliataškiais atskirtų eilučių.
Pirmoji eilutė atitinka pirmojo metų mėnesio pilną pavadinimą, antroji
– antrojo mėnesio pilną pavadinimą, ir t.t..
d_t_fmt
Apibrėžia eilutę, naudojamą standartiniam datos ir laiko užrašymui
pagal lauko %c deskriptorių. Eilutėje gali būti bet kokios ženklų ir
laukų deskriptorių kombinacijos.
d_fmt
Apibrėžia eilutę, naudojamą standartinės datos užrašymui pagal lauko
%x deskriptorių. Eilutėje gali būti bet kokios ženklų ir laukų
deskriptorių kombinacijos.
t_fmt
Apibrėžia eilutę, naudojamą standartiniam laiko užrašymui pagal lauko
%X deskriptorių. Eilutėje gali būti bet kokios ženklų ir laukų
deskriptorių kombinacijos.
am_pm
Apibrėžia eilutes, atvaizduojančias sąvokas ante meridiem (prieš
pietus) ir post meridiem (po pietų) pagal lauko %p deskriptorių.
Atpažįstamos reikšmės susideda iš dviejų, kabliataškiu atskirtų
eilučių. Pirma eilutė atitinka ante meridiem požymį, antra – post
meridiem požymį.
t_fmt_ampm
Apibrėžia eilutę, standartiniam 12 valandų laikui užrašyti, įskaitant
am_pm reikšmę (lauko %p deskriptorius). Ši formuluotė atitinka lauko
%r deskriptorių. Eilutėje gali būti bet kokios ženklų ir lauko
deskriptorių kombinacijos.
era
Apibrėžia metų skaičiavimą ir atvaizdavimą lokalėje kiekvienai erai
(imperatoriaus viešpatavimui), pagal lauko %E deskriptoriaus
modifikatorių. Kiekvienai erai apibūdinti privalo būti viena eilutė,
tokiu formatu:
Direction:offset:start_date:end_date:name:format
Eros eilutės formato kintamieji:
direction
Pažymi – (minuso) arba + (pliuso) ženklą. Pliuso ženklas nurodo, kad
skaičiuojant nuo pradinės iki galinės datos, metai keičiasi didėjančia
tvarka. Minuso ženklas nurodo, kad skaičiuojant nuo pradinės iki
galinės datos, metai keičiasi mažėjančia tvarka.
Offset
Pažymi skaičius, reiškiantis pirmus eros metus.
Start_date
Pažymi eros pradžios datą yyyy/mm/dd forma, kurioje yyyy, mm ir dd yra
metai, mėnuo ir diena, atitinkamai. Ankstesni už ME 1 metus, metai
atvaizduojami neigiamais skaičiais. Pavyzdžiui, era, prasidedanti 50
metais PME gegužės 7 dieną bus atvaizduota: –50/05/07 .
End_date
Pažymi eros pabaigos datą. Forma ta pati, kaip ir kintamojo start_date
arba viena iš dviejų specialių reikšmių –* arba +*. Reikšmė –* pažymi,
kad eros galinė data tęsiama atgal, į laiko pradžią. Reikšmė +*
pažymi, kad eros galinė data tęsiama pirmyn į laiko pabaigą. Dėl to,
chronologiškai, galinė data gali būti prieš arba po eros pradinės
datos. Pavyzdžiui, eilutės, žyminčios laikotarpius „prieš mūsų erą“
(PME) ir „mūsų eros“ (ME) įvedamos taip:
+:0:0000/01/01:+*:PME:%o %N
+:1:-0001/12/31:-*:ME:%o %N
Name
Pažymi eilutę, reiškiančią eros pavadinimą, kuri yra pakeičiama lauko
%N deskriptoriuje field descriptor.
Format
Pažymi eilutę, lauko %E deskriptoriaus formatavimui. Paprastai ši
eilutė yra laukų %o ir %N deskriptorių funkcija.
era reikšmė susideda iš eilučių, kur viena eilutė skirta vienai erai
aprašyti. Jei aprašoma daugiau nei viena era, kiekvienos eros eilutė
atskirta ; (kabliataškiu).
era_year
Apibrėžia eilutę, naudojamą metams užrašyti alternatyviame eros
formate, pagal lauko %Ey deskriptorių. Eilutėje gali būti bet kokios
ženklų ir lauko deskriptorių kombinacijos.
Era_d_fmt
Apibrėžia eilutę, naudojamą datos atvaizdavime alternatyviame eros
formate, pagal lauko %Ex deskriptorių. Eilutė gali susidėti iš bet
kokios ženklų ir lauko deskriptorių kombinacijos.
era_t_fmt
Apibrėžia alternatyvų lokalės laiko formatą, kaip pavaizduota lauko
%EX deskriptoriuje.
era_d_t_fmt
Apibrėžia alternatyvų lokalės datos ir laiko formatą, kaip pavaizduota
lauko %Ec deskriptoriuje.
alt_digits
Apibrėžia alternatyvias eilutes skaitmenims pagal lauko %o
deskriptorių. Atpažįstamos reikšmės susideda iš grupės kabliataškiais
atskirtų eilučių. Pirmoji eilutė pavaizduoja alternatyvią eilutę
skaitmeniui 0, antroji eilutė pavaizduoja alternatyvą vienetui, ir
t.t.. Daugiausia gali būti nurodytos100 alternatyvių eilučių.
Laukų deskriptoriai
LC_TIME lokalę apibrėžiantis failas naudoja laukų deskriptorius laiko
ir datos elementų formatų atvaizdavimui. Iš šių laukų deskriptorių
kombinacijų gaunami kitų laukų deskriptoriai arba laiką ir datą
atvaizduojančios eilutės. Laukų deskriptoriai, naudojami eilučių,
susidedančių iš laukų deskriptorių ir kitų ženklų, formatavime,
keičiami jų einamosiomis reikšmėmis. Visi kiti ženklai kopijuojami be
pakeitimų. Toliau išvardintus laukų deskriptorius naudoja komandos ir
paprogramės, kurios užklausia LC_TIME kategorijos laiko atvaizdavimo
formos:
%a
Žymi sutrumpintą savaitės pavadinimą (Pr) apibrėžtą abday
formuluotėje.
%A
Žymi pilną savaitės pavadinimą (Pirmadienis) apibrėžtą day
formuluotėje.
%b
Žymi sutrumpintą mėnesio pavadinimą (Sau) apibrėžtą abmon
formuluotėje.
%B
Žymi pilną mėnesio pavadinimą (Sausis) apibrėžtą month formuluotėje.
%c
Žymi laiko ir datos formatą apibrėžtą d_t_fmt formuluotėje.
%C
Žymi amžių dešimtainiu skaitmeniu (nuo 00 iki 99).
%d
Žymi mėnesio dieną dešimtainiu skaitmeniu (nuo 01 iki 31).
%D
Žymi datą formatu %m/%d/%y (05/9/99).
%e
Žymi mėnesio dieną dešimtainiu skaitmeniu (nuo 01 iki 31). Lauko %e
deskriptorius naudoja dviejų skaitmenų lauką. Jei mėnesio diena nėra
dviejų skaitmenų, pirmojo skaitmens vieta užpildoma tarpo ženklu.
%Ec
Nurodo lokalei paskirtą alternatyvų datos ir laiko atvaizdą.
%EC
Nurodo bazinių metų (periodo) pavadinimą lokalės alternatyviame
atvaizde.
%Ex
Nurodo lokalės alternatyvų datos atvaizdą.
%EX
Nurodo lokalės alternatyvų laiko atvaizdą.
%Ey
NurodoSpecifies the offset from the %EC (year only) field descriptor
in the locale's alternate representation.
%EY
Nurodo pilną alternatyvų metų atvaizdą.
%Od
Nurodo mėnesio dieną, naudojant lokalės alternatyvius skaičių
simbolius.
%Oe
Nurodo mėnesio dieną, naudojant lokalės alternatyvius skaičių
simbolius.
%OH
Nurodo valandą (24 valandų periode),naudojant lokalės alternatyvius
skaitmenų simbolius.
%OI
Nurodo valandą (12 valandų periode),naudojant lokalės alternatyvius
skaitmenų simbolius.
%Om
Nurodo mėnesį, naudojant lokalės alternatyvius skaitmenų simbolius.
%OM
Nurodo minutes, naudojant lokalės alternatyvius skaitmenų simbolius.
%OS
Nurodo sekundes, naudojant lokalės alternatyvius skaitmenų simbolius.
%OU
Nurodo savaitės numerį metuose (pirmoji savaitės diena yra
sekmadienis), naudojant lokalėsalternatyvius skaitmenų simbolius.
%Ow
Nurodo savaitės dieną skaičiumi, alternatyviame lokalės atvaizde
(sekmadienis = 0).
%OW
Nurodo savaitės dieną skaičiumi (pirmoji savaitės diena -
pirmadienis), naudojant lokalės alternatyvius skaitmenų simbolius.
%Oy
Nurodo metus (offset from the %C field descriptor) alternatyviame
atvaizde.
%h
Reiškia mėnesio pavadinimo sutrumpinimą (pavyzdžiui, sau), apibrėžtą
abmon formuluotėje. Šio lauko deskriptorius yra %b lauko
deskriptoriaus sinonimas.
%H
Atvaizduoja valandas dešimtainiu skaitmeniu (nuo 00 iki 23) pagal 24
valandų laiko indikaciją.
%I
Atvaizduoja valandas dešimtainiu skaitmeniu (nuo 01 iki 12) pagal 12
valandų laiko indikaciją.
%j
Atvaizduoja metų dieną dešimtainiu skaitmeniu (nuo 001 iki 366).
%m
Atvaizduoja metų mėnesį dešimtainiu skaitmeniu (nuo 01 iki 12).
%M
Atvaizduoja minutes dešimtainiu skaitmeniu (nuo 00 iki 59).
%n
Pažymi naujos eilutės ženklą .
%N
Atvaizduoja alternatyvų eros pavadinimą.
%o
Atvaizduoja alternatyvius eros metus.
%p
Atvaizduoja a.m. ir p.m. eilutę, apibrėžtą am_pm formuluotėje.
%r
Atvaizduoja laiką pagal 12 valandų laiko indikaciją su a.m./p.m.
notacija apibrėžta t_fmt_ampm formuluotėje.
%S
Atvaizduoja sekundes dešimtainiu skaitmeniu (nuo 00 iki 59).
%t
Pažymi tabuliacijos ženklą.
%T
Atvaizduoja 24 valandų laikrodžio laiką %H:%M:%S formatu (pavyzdžiui,
16:55:15).
%U
Atvaizduoja savaitės numerį metuose dešimtainiu skaitmeniu (nuo 00 iki
53). Sekmadienis, arba jo ekvivalentas, apibrėžtas day formuluotėje,
laikomas pirmąja savaitės diena, apskaičiuojant šio lauko
deskriptoriaus reikšmę.
%w
Atvaizduoja savaitės dieną dešimtainiu skaitmeniu (nuo 0 iki 6).
Sekmadienis, arba jo ekvivalentas, apibrėžtas day formuluotėje,
laikomas 0 apskaičiuojant šio lauko deskriptoriaus reikšmę.
%W
Atvaizduoja savaitės numerį metuose dešimtainiu skaitmeniu (nuo 00 iki
53). Pirmadienis, arba jo ekvivalentas, apibrėžtas day formuluotėje,
laikomas pirmąja savaitės diena, apskaičiuojant šio lauko
deskriptoriaus reikšmę.
%x
Atvaizduoja datos formatą, apibrėžtą d_fmt formuluotėje.
%X
Atvaizduoja laiko formatą, apibrėžtą t_fmt formuluotėje.
%y
Atvaizduoja amžiaus metus (nuo 00 iki 99).
%Y
Atvaizduoja metus dešimtainiu skaitmeniu (pavyzdžiui, 1989).
%Z
Atvaizduoja laiko zonos pavadinimą, jei galime ją apibrėžti
(pavyzdžiui, EST); jei laiko zona neapibrėžta, jokie ženklai
neišvedami.
%%
Žymi % (procentų) ženklą.
3.6. LC_MESSAGES kategorija
---------------------------
3.6.1. Paskirtis
Ši kategorija skirta teigiamų ir neigiamų sistemos atsakymų aprašymui.
3.6.2. Aprašymas
Visi LC_MESSAGES kategorijos operandai – eilutės arba išplėstos
įprastinės išraiškos, apgaubtos " " (paprastos kabutėmis). Nuo
raktažodžių, kuriuos jie apibrėžia, šie operandai atskiriami vienu
arba keliais skliausteliais. Dvi gretimos "" (paprastos kabutės)
pažymi neapibrėžtą reikšmę. LC_MESSAGES kategorijoje naudojami
raktiniai žodžiai:
copy
Nurodomas jau esamos lokalės, naudojamos šios kategorijos aprašymui,
pavadinimas. Jei copy formuluotė įtraukta į failą, joks kitas raktinis
žodis negali būti nurodomas.
Yesexpr
Nurodoma išplėsta įprastinė išraiška, atvaizduojanti priimtiną
teigiamą atsakymą į klausimą, kai tikimasi teigiamo arba neigiamo
atsakymo.
Noexpr
Nurodoma išplėsta įprastinė išraiška, atvaizduojanti priimtiną
teigiamą atsakymą į klausimą, kai tikimasi teigiamo arba neigiamo
atsakymo.
Yesstr
Dvitaškiais perskirta priimtinų teigiamų atsakymų eilutė. Taikomosioms
programoms ši eilutė pasiekiama per nl_langinfo paprogramę,
nl_langinfo (YESSTR).
Nostr
Dvitaškiais perskirta priimtinų neigiamų atsakymų eilutė. Taikomosioms
programoms ši eilutė pasiekiama per nl_langinfo paprogramę,
nl_langinfo (NOSTR).
4. Lietuviška POSIX lokalė
==========================
4.1. LC_COLLATE kategorijos apibrėžimas
---------------------------------------
Toliau pateiktas lokalės apibrėžiamojo failo, LC_COLLATE kategorijos
apibrėžimas lietuviškai lokalei:
LC_COLLATE
copy en_DK
reorder-after
reorder-after
reorder-after
reorder-after
reorder-after
;
;
reorder-after
reorder-after
reorder-end
END LC_COLLATE
Pagal tokį apibrėžimą suformuojama štai tokia lietuviškos abėcėlės
ženklų rikiavimo tvarka:
Aa Ąą Bb Cc Čč Dd Ee Ęę Ėė Ff Gg Hh Ii Įį Yy Jj Kk Ll Mm Nn Oo Pp Qq
Rr Ss Šš Tt Uu Ųų Ūū Vv Ww Xx Zz
Šiame apibrėžime naudojami lietuviškų raidžių atitikmenys nurodomi
sutinkamai su en_DK lokale. Toliau 3 lentelėje pateikiami alternatyvūs
raidžių atitikmenų pasiūlymai:
3 lentelė. Dabartiniai ir alternatyvūs raidžių žymėjimai LC_COLLATE
kategorijoje
Raidė
Sutartinis žymėjimas en_DK lokalėje
Alternatyvus žymėjimas
Darbo grupės nuomone alternatyvūs žymėjimai geriau atspindi vizualų
raidės atvaizdą.
Ateityje vertėtų apibrėžti ir specializuotąją lokalę lietuvių kalbai,
įtraukiant į ženklų aibę ir kirčiuotas raides bei jų rikiavimą.
4.2. LC_CTYPE kategorija
------------------------
Toliau pateiktas lokalės apibrėžiamojo failo, LC_CTYPE kategorijos
apibrėžimas lietuviškai lokalei:
LC_CTYPE
upper ;
;
;