149 Straipsnis Išžaginimas 1 Tas Kas Lytiškai Santykiavo Su

149 straipsnis. išžaginimas 1. tas, kas lytiškai santykiavo su žmogumi prieš šio valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat j

149 straipsnis. Išžaginimas
1. Tas, kas lytiškai santykiavo su žmogumi prieš šio valią
panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar
kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška
nukentėjusiojo asmens būkle,
baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų.
2. Tas, kas su bendrininkų grupe išžagino žmogų,
baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų.
3. Tas, kas išžagino nepilnametį asmenį,
baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų.
4. Tas, kas išžagino mažametį asmenį,
baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki penkiolikos metų.
5. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo
atveju, kai yra nukentėjusiojo asmens skundas ar jo teisėto atstovo
pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas.
1. Išžaginimo samprata naujajame kodekse esmingai pakito – žymiai
siauriau traktuojama lytinio santykiavimo sąvoka, išplėstas
nukentėjusiųjų ir subjektų ratas, atsisakyta eilės kvalifikuojamųjų
požymių.
2. I š ž a g i n i m u laikomas lytinis santykiavimas tarp vyro ir
moters prieš vieno iš jų valią, jeigu tai daroma panaudojant fizinį ar
psichinį smurtą ar kitaip atimant galimybę priešintis arba
pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle.
3. Išžaginimu kėsinamasi tiek į moters, tiek į vyro seksualinio
apsisprendimo laisvę, taip pat į mažamečių seksualinę neliečiamybę.
Nukentėjusiuoju nuo išžaginimo gali būti tiek moteris, tiek vyras.
4. Objektyviai išžaginimą sudaro dvi stadijos: fizinio ar psichinio
smurto panaudojimas arba kitoks atėmimas galimybės priešintis ir
lytinio akto atlikimas. Savarankiška išžaginimo forma yra
nukentėjusiojo asmens bejėgiškos būklės išnaudojimas.
5. L y t i n i s s a n t y k i a v i m a s yra ne juridinis, o
medicininis terminas. Seksologijoje, o dabar ir baudžiamojoje teisėje
lytiniu santykiavimu suprantamas lytinės aistros tenkinimas tik
natūraliu būdu, t.y. vaginalinis lytinis aktas tarp vyro ir moters,
kai vyro varpa kišama į moters vaginą. Lytinis aistros tenkinimas
kitais būdais – analiniu, oraliniu, inter femora (neįsiskverbiant), o
taip pat vyro su vyru bei moters su moterimi lytiniu santykiavimu
nepripažįstamas. Tai gali būti seksualinis prievartavimas – BK 150
str.
6. F i z i n i o s m u r t o p a n a u d o j i m a s – tai mušimas,
smaugimas, kitoks fizinio skausmo sukėlimas, sužalojimas ir panašūs
smurto veiksmai prieš nukentėjusį asmenį siekiant nuslopinti jo
pasipriešinimą ar kad nebūtų priešinamasi ir lytiškai santykiauti
prieš jo valią. Kai fizinio smurto panaudojimas sukelia sunkų ar
nesunkų nukentėjusio asmens sveikatos sutrikdymą, yra išžaginimo ir
nusikaltimo sveikatai sutaptis.
7. G r a s i n i m a s t u o j p a t p a n a u d o t i f i z i n į s m
u r t ą yra psichinis smurtas, kurio tikslas – nuslopinti nukentėjusio
pasipriešinimą ar kad nebūtų priešinamasi ir lytiškai santykiauti
prieš nukentėjusio asmens valią. Grasinimas – tai nukentėjusio
bauginimas žodžiais arba veiksmais, kurie reiškia ketinimą tuoj pat
panaudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusį asmenį ar jo artimą žmogų,
pvz., vaiką, sutuoktinį, draugą ir pan. Grasinimas turi būti toks, kad
nukentėjęs jį suprastų kaip realią grėsmę savo ar sau artimo asmens
gyvybei ar sveikatai tuoj pat.
8. Grasinimu komentuojamo straipsnio prasme nelaikomas grasinimas
panaudoti fizinį smurtą ne tuoj, o ateityje, grasinimas sunaikinti ar
sugadinti turtą tiek tuoj, tiek ateityje, taip pat grasinimas
paskleisti kompromituojančias, garbę žeminančias žinias. Tokie
grasinimai gali sudaryti privertimo lytiškai santykiauti požymius – BK
151 str.
9. K i t a i p a t i m a n t g a l i m y b ę p r i e š i n t i s - tai
veiksmai, kai žmogui atimama laisvė, jis uždaromas į patalpą, iš
kurios negali pasikviesti pagalbos, surišimas, apsvaiginimas vaistais,
alkoholiu, narkotikais, užhipnotizuojamas ir pan.
10. P a s i n a u d o j i m a s b e j ė g i š k a n u k e n t ė j u s
i o a s m e n s b ū k l e yra tais atvejais, kai nukentėjusysis dėl
savo fizinės ar psichinės būklės ypatumų – fizinių trūkumų, ligos,
mažametystės, psichikos sutrikimo ar kitokios ligūstos ar nesąmoningos
būsenos – negali suvokti jo atžvilgiu atliekamų veiksmų prasmės arba
kad ir suvokia, bet dėl bejėgiškos būklės negali pasipriešinti
kaltininkui, o kaltininkas supranta, kad asmuo yra bejėgiškos būklės
ir tuo pasinaudoja, t.y. lytiškai su juo santykiauja.
11. Kai lytiškai santykiaujama su nuo alkoholio ar narkotikų
apsvaigusiu asmeniu, bejėgiška būkle gali būti pripažintas tik toks
apsvaigimo laipsnis, kai asmuo dėl to negali suvokti aplinkos, su juo
daromų veiksmų prasmės arba negali pasipriešinti. Tačiau jeigu asmuo,
suvokdamas kito asmens ketinimus su juo lytiškai santykiauti, pats
sąmoningai save pastato į tokią būseną – nusigeria, panaudoja stiprią
dozę narkotikų, lytinis santykiavimas su nors ir praradusius sąmone
asmeniu nelaikomas išžaginimu.
12. Jeigu iš bylos medžiagos matyti, kad bejėgišką nukentėjusiojo
asmens būklę sukėlė narkotikai, vaistai, stipriai veikiančios ar
nuodingos medžiagos, jų savybes ir poveikį žmogaus organizmui gali
nustatyti atitinkami ekspertai, į kurių išvadą atsižvelgtina vertinant
nukentėjusio asmens būseną.
13. Lytinis santykiavimas su psichikos ligoniu, nepakaltinamu asmeniu,
žinant, kad jis yra toks, laikomas išžaginimu pasinaudojant bejėgiška
būkle. Tačiau kai psichikos sutrikimų turintis asmuo suvokia lytinio
santykiavimo prasmę, tokia būklė gali būti nelaikoma bejėgiška. Tais
atvejais, kai nukentėjęs asmuo turėjo psichikos sutrikimų, turi būti
skiriama psichiatrinė ekspertizė, kurios metu nustatomas sutrikimo
pobūdis ir laipsnis bei gebėjimas suvokti lytinio santykiavimo
socialinę reikšmę.
14. Bendra taisykle lytinis santykiavimas su mažamečiu asmeniu, nors
ir jam sutinkant, laikomas išžaginimu pasinaudojant bejėgiška būkle.
Kai lytiškai santykiaujama su mažamečiu, neturinčiu 14 metų asmeniu,
reikia nustatyti ne tik nukentėjusio amžių, bet ir tai, kad nesuvokė
lytinio santykiavimo socialinės reikšmės. Tais atvejais, kai iš visų
įvykio aplinkybių matyti, kad mažametis dėl savo išsivystymo ir
patirties suvokia lytinio santykiavimo prasmę ir socialinę reikšmę,
taip pat atsižvelgiant į partnerio asmenybę (pvz., kai trylikametis,
turintis lytinio santykiavimo patirtį, išprovokuoja keturiolikmetį
lytiškai santykiauti), 14 metų neturėjimas negali būti laikomas
apsprendžiančiu bejėgišką būklę.
15. Lytinis santykiavimas panaudojant apgaulę, piktnaudžiaujant
pasitikėjimu, pvz., apgaulingai žadant vesti, amžinai mylėti ir pan.,
kai taip pasiekiamas partnerio sutikimas, negali būti laikomas
išžaginimu.
16. Išžaginimas yra baigtas nusikaltimas nuo lytinio akto pradžios.
Fizinis ar psichinis smurtas ar kitoks atėmimas galimybės priešintis,
pavartotas siekiant lytiškai santykiauti prieš partnerio valią -
mušimas, sužalojimas, grasinimas tai padaryti, laisvės atėmimas,
surišimas, išrengimas ir t.t. – yra pasikėsinimas išžaginti.
17. Pasikėsinimą išžaginti reikia skirti nuo seksualinio prievartavimo
(žr. BK 150 str. komentarą), nuo privertimo lytiškai santykiauti (žr.
BK 151 str. komentarą) ir nuo kitų nusikaltimų, susijusių su
kėsinimusi į žmogaus garbę, orumą, kūno neliečiamumą, sveikatą ir
gyvybę. Pagrindinis skiriamasis požymis – kaltininko tyčios
kryptingumas, tikslas.
18. Savavališkas atsisakymas šalina atsakomybę už pasikėsinimą
išžaginti. Tačiau už faktiškai padarytą žalą – įžeidimą, sumušimą,
sveikatos sutrikdymą, neteisėtą laisvės atėmimą ir kitus veiksmus,
kurie sudaro kito nusikaltimo sudėtį, kaltininkas atsako.
19. Atsisakymas pabaigti nusikaltimą pripažįstamas tik tais atvejais,
kai kaltininkas objektyviai turėjo galimybę pabaigti nusikaltimą ir
tai suvokė. Priverstinis atsisakymas, pvz., įsitikinimas, kad nepajėgs
palaužti pasipriešinimo, nėra savanoriškas.
20. Komentuojamas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Kaltininkas
suvokia, kad lytiškai santykiauti su asmeniu jis siekia prieš
partnerio valią, be jo sutikimo ir pasiekia tai būtent panaudodamas
fizinį ar psichinį smurtą, kitaip atimdamas galimybę priešintis arba
pasinaudodamas bejėgiška aukos būkle.
21. Jeigu pasipriešinimas yra netikras, tariamas, arba asmuo
sąžiningai klysta laikydamas pasipriešinimą netikru, jėgos
pavartojimas palaužti tariamą pasipriešinimą negali būti laikomas
fiziniu smurtu. Jeigu asmuo taip siekęs lytiškai santykiauti,
įsitikinęs, kad pasipriešinimas nėra apsimestinis, atsisako bandymo
suartėti, nėra ir pasikėsinimo išžaginti.
Išžaginimo motyvu gali būti ne tik siekis patenkinti seksualinį
poreikį, bet ir kerštas, noras pažeminti žmogų, taip priversti
santuokai ir pan.
22. B e n d r i n i n k ų g r u p ė s padarytas išžaginimas (BK 149
str. 2 d.) yra tada, kai šį nusikaltimą padaro ne vienas, o du ar
daugiau asmenų bendrai veikdami. Nusikaltimas laikomas padarytu grupės
tiek tais atvejais, kai lytiškai santykiauja kiekvienas grupės
dalyvis, tiek tais, kai tai padaro tik vienas, tačiau kiti padėjo tai
padaryti – panaudojo fizinį ar psichinį smurtą, kitaip atėmė galimybę
priešintis – mušė, grasino, laikė auką ir pan.
23. BK 149 str. 2 d. inkriminuotina ir tiems asmenims, kurie
nedalyvavo smurtaujant, neprisidėjo kitaip atimant galimybę
priešintis, bet, pasinaudodami tuo, kad aukos pasipriešinimas jau buvo
palaužtas kitų veiksmais, lytiškai santykiavo su ja.
24. Asmuo, organizavęs ar dalyvavęs grupiniame išžaginime pagal BK 149
str. 2 d. atsako ir tuo atveju, kai kiti grupės dalyviai negali
atsakyti baudžiamąja tvarka – buvo pripažinti nepakaltinamais arba
neturėjo 14 metų.
25. Intelektualinis padėjimas – sąlygų išžaginimui sudarymas, pvz.,
supažindinimas, suvedimas su auka, automobilio, ginklo tam reikalui
parūpinimas, kliūčių šalinimas saugant nusikaltimo vietą ir pan.
nesudaro grupiškumo požymio.
26. N e p i l n a m e č i o a s m e n s išžaginimas (BK 149 str. 3 d.)
yra tada, kai auka neturi 18 metų ir kaltininkas tai žinojo, numatė
arba pagal įvykio aplinkybes turėjo ir galėjo numatyti. Jeigu
kaltininkas sąžiningai klydo dėl aukos amžiaus pagrįstai laikydamas
suaugusiu asmeniu, BK 149 str. 3 dalies jam inkriminuoti negalima.
27. M a ž a m e č i o a s m e n s išžaginimas (BK 149 str. 4 d.) yra
tada, kai auka neturi 14 metų. Ši aplinkybė dažniausiai yra akivaizdi.
Tačiau kai tai nėra akivaizdu ir kaltininkas sąžiningai klydo dėl
aukos amžiaus (trylikametį pagrįstai palaikė keturiolikmečiu),
inkriminuotina ne BK 149 str. 4, o 3 dalis.
28. Žalingi padariniai, kuriuos sukėlė išžaginimas – nukentėjusiojo
asmens mirtis, sunkus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas (užkrėtimas
žmogaus imunodeficito virusu, venerine liga, psichikos sutrikimai)
kvalifikuojami savarankiškai kaip nusikaltimų sutaptis. Nukentėjusiojo
mirtis ir sveikatos sutrikdymas gali būti ir kaltininko tyčios, ir
neatsargumo padarinys.
29. Kai nukentėjęs asmuo žūna ar susižaloja gelbėdamasis nuo
žagintojo, šie padariniai kaltininkui gali būti inkriminuoti tuo
atveju, jeigu jis tokius padarinius turėjo ir galėjo numatyti.
30. Nukentėjusiojo nuo išžaginimo savižudybė gali sudaryti privedimo
prie savižudybės sudėties požymius (BK 133 str.).
31. Išžaginimo subjektu gali būti abiejų lyčių asmenys turintys 14
metų.
32. Baudžiamoji byla pagal BK 149 str. 1 dalį gali būti iškelta esant
nukentėjusiojo asmens skundui, bet negali būti nutraukta jam
susitaikius su kaltinamuoju. Be to, byla gali būti iškelta pagal
nukentėjusio asmens atstovo pareiškimą, o esant reikalui ir pagal
prokuroro reikalavimą.
33. Išžaginimas, numatytas 149 str. 1 ir 2 dalyse pagal BK 11 str. 5
d. priklauso sunkių nusikaltimų grupei, o numatytas 3 dalyje pagal BK
11 str. 6 d. – labai sunkių.
34. Komentuojamas straipsnis turi grįžtamąją galią pagal BK 3 str. 2
d.