Mityba Žiemą Ar Užklupus Peršalimui/gripui Šilti Ir Sausi Batai

mityba žiemą ar užklupus peršalimui/gripui šilti ir sausi batai, šalikas, kepurė, kailiniai, česnako, medaus ir imbiero mišinys – žmonės nuo

Mityba žiemą ar užklupus peršalimui/gripui
Šilti ir sausi batai, šalikas, kepurė, kailiniai, česnako, medaus ir
imbiero mišinys – žmonės nuo peršalimo ir gripo stengiasi saugotis
taip, kaip išmano. Deja, neretai ligų išvengti nepavyksta.
Ne taip svarbu peršalimas ar gripas, svarbiausia – kad gydymasis
visiškai toks pat: daug šiltų skysčių, pakankamai pagulinėjimų lovoje
ir... tinkamai parinktas maistas. Susirgęs žmogus turi ne tik laikytis
lovos režimo ir vartoti reikalingus vaistus, bet jam reikia ir
teisingai maitintis. Mityba peršalus gali iš esmės įtakoti sveikimo
procesą: jeigu teisingai maitinamasi, liga atsitraukia greičiau, jei
ne – organizmo būklė gali pablogėti.
Nusilpęs organizmas reikalauja itin daug dėmesio, todėl sergant
reikėtų atsisakyti „sunkių“ patiekalų iš mėsos, taip pat saldumynų ir
kepto maisto. Sergant jokiu būdu negalima valgyti „greito“ maisto.
Kita vertus, sergantis organizmas pats parodo, kokio maisto ir kiek
jam reikia. Verta prisiminti, jog peršalus ir sergant gripu maitintis
reikia dažnai ir po nedaug.
Sergant patartina vartoti maisto produktų, kurie, visų pirma, sukeltų
apetitą ir pagerintų virškinimą. Nereikėtų apkrauti skrandžio, todėl
vaisiai ir daržovės kaip lengvas ir greitai virškinamas maistas
puikiai tinka. Jei sergant trūksta energijos, tuomet reikėtų vartoti
daugiau košių, tokių kaip avižinių, miežinių, kukurūzų ir kitų. Juose
gausu maistingų medžiagų. Tai pat reikia baltymų. Jų suteiks vištiena
arba kalakutiena. Jei esate vegetaras, rinkitės troškintas daržoves,
pupeles, bulves, špinatus. Nepatartina sergant valgyti aštraus, itin
riebaus, sunkiai virškinamo maisto, nevartoti saldumynų ir cukraus –
cukrus slopina su infekcijomis kovojančių neutrofilų aktyvumą. Esant
aukštai temperatūrai, svarbu gerti daug vandens, arbatos, maitintis
lengvai virškinamu maistu.
Skysčiai
Sergančiojo užduotis – vartoti kuo daugiau skysčių, bet alkoholio
vartoti sergant jokiu būdu negalima. Tai liečia ir kavą bei vaisių
sultis. Gerkite uogų arba žolelių gėrimus be cukraus – jie papildys
organizmą reikalingais skysčiais ir neturės įtakos leukocitų
aktyvumui.
Gali būti, kad susirgus nesinorės valgyti kieto maisto. Nesinori –
nereikia. Tačiau gerti daug skysčių privaloma. Vanduo, arbata su
imbieru – puikus pasirinkimas kai sutrinka skrandžio veikla. Taip pat
rinkitės mineralinį vandenį, elektrolitais žarnyną papildančius
vaistinius gėrimus (jei vienas iš gripo simptomų – sutrikęs
virškinimas, pykinimas ar viduriavimas). Šviežiai spaustos sultys
persišaldžius – taip pat puikus pasirinkimas, ypač jei nesinori
valgyti nieko rimtesnio. Aromatinga arbata su citrina – idealus
gėrimas sloguojant. Žalioji arbata stiprina imuninę sistemą, o
šaukštelis medaus prie jos numalšins gerklės skausmus.
Baltymai
Nesvarbu ar sergate gripu, ar ne, baltymai yra visada svarbūs, kad
išlaikytumėme organizmą stiprų. Liesa mėsa, paukštiena, žuvis,
ankštiniai pieno produktai, kiaušiniai ir riešutai yra geri baltymų
šaltiniai. Rekomenduojama, kad suaugęs asmuo suvalgytų bent 50 g
baltymų per dieną. Nėščioms ir krūtine maitinančioms moterims baltymų
reikia daugiau. Valgydami maistą, kuriame yra baltymų, taip pat
gauname kitų naudingų maistinių medžiagų, tokių kaip vitaminas B6 ir
B12, kurie abu yra svarbūs, stiprinant imuninę sistemą. Vitaminas B6
yra daug kur randamas vitaminas, tai yra baltyminiame maiste kaip
kalakutas ar pupelės, taip pat bulvėse, špinatuose, apdirbtuose
grūduose. Baltyminiame maiste, pavyzdžiui, mėsoje, piene ir žuvyje yra
vitamino B12.
Jogurtas – mokslininkai nustatė, kad jogurte esantys probiotikai gali
sutrumpinti peršalimo ligų trukmę vidutiniškai 2 dienom. Manoma, kad
dar efektyviau organizmą stiprina kefyras. Be to, šiuose pieno
produktuose gausu baltymų ir lengvai pasisavinamo kalcio, kas taip pat
leidžia duoti tinkamą atsaką ligai.
Vitaminas C
Optimalus sprendimas – negazuotas geriamas vanduo su keliomis apelsino
ar citrinos skiltelėmis. Tokiame vandenyje yra pakankamai vitamino C.
Tokiu būdu pakils ir bendras sergančiojo tonusas bei nuotaika. Jei
skauda gerklę, geriau rinktis lengvai pašildytą vandenį su medumi ir
citrinos sultimis. Toks gėrimas ne tik naudingas imunitetui, bet ir
padės atsikratyti viruso bei nuramins sudirgusią gerklės gleivinę.
Vištienos sultinys
Vištienos sultinys – vienas iš pačių populiariausių ir tuo pačiu pats
veiksmingiausias patiekalas sergančiam žmogui. Mokslininkai įrodė
teigiamą sultinio poveikį užgultai nosiai ir skaudančiai gerklei: jis
sumažina neutrofilų skaičių (vienos iš baltųjų kraujo kūnelių formų),
kurie sukelia uždegimui būdingus simptomus nosiaryklėje. Tačiau reikia
atkreipti dėmesį, kad pats sveikiausias namuose virtas sultinys, o ne
parduotuvėje perkami spausti sultinių koncentratai.
Sriubos ir sultiniai padės išlaikyti organizme reikiamą skysčių kiekį,
jos lengvai virškinamos, puikiai numalšina apetitą. Daržovių sriubos
su grūdais, mėsos gabalėliais papildo maistingųjų medžiagų atsargas ir
padeda įveikti infekciją. Šilta sriuba taip pat palengvina karščiavimo
simptomus, sušildo organizmą iš vidaus jei kamuoja šaltkrėtis,
pagerina virškinimą.
Česnakas.
Sergant nepamirškime ir kito labai populiaraus produkto, kuris yra ir
augalinis imunostimuliatorius. Jis turi alicino, kuris puikiai kovoja
su bakterijomis, virusais ir grybeliais. Česnaką galima ne tik
valgyti. Pastatykite šalia sergančiojo lovos lėkštelę su pjaustytu
česnaku – tai dezinfekuos orą ir užkirs kelią pakartotinam infekcijos
patekimui į nosiaryklę.
Kai ima pulti peršalimo ligos ar gripas be šiltos ir tinkamos aprangos
labai svarbu gausus skysčių vartojimas, imuniteto stiprinimas,
susibūrimo vietų vengimas, dažnas rankų plovimas, patalpų vėdinimas.
Svarbu nevartoti vitaminų, kurie gali padėti ligos sukėlėjams
išgyventi organizme dar ilgiau. Ir prisiminti – tiek esant sveikam,
tiek sergant reikia, kad mityba būtų įvairi ir subalansuota, nereikėtų
maitintis vienu ar keliais produktais – tuomet organizmui gali
pritrūkti taip reikalingų medžiagų.
Informaciją parengė Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus
specialistė Alma Mikalauskienė