0 LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS

0 lietuvos respublikos sveikatos apsaugos ministras įsakymas dėl lietuvos respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. lapkr

0

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO 2011 M. LAPKRIČIO
11 D. ĮSAKYMO NR. V-964 „DĖL MAITINIMO ORGANIZAVIMO IKIMOKYKLINIO
UGDYMO, BENDROJO UGDYMO MOKYKLOSE IR VAIKŲ SOCIALINĖS GLOBOS ĮSTAIGOSE
TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2018 m. balandžio 10 d. Nr. V-394
Vilnius
1. P a k e i č i u Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro
2011 m. lapkričio 11 d. įsakymą Nr. V-964 „Dėl Maitinimo organizavimo
ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės
globos įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir jį išdėstau nauja
redakcija:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL VAIKŲ MAITINIMO ORGANIZAVIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 9 straipsnio 2
dalimi ir siekdamas užtikrinti sveikatai palankų vaikų kolektyvų
maitinimą:
1. Tvirtinu Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašą (pridedama).
2. Pavedu viceministrui pagal veiklos sritį kontroliuoti šio įsakymo
vykdymą.“
2. N u s t a t a u, kad:
2.1. šis įsakymas įsigalioja 2018 m. rugsėjo 1 d.
2.2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymuose
nuoroda į Maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo
mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašą,
patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m.
lapkričio 11 d. įsakymu Nr. V-964 „Dėl Maitinimo organizavimo
ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės
globos įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“, reiškia nuorodą į Vaikų
maitinimo organizavimo tvarkos aprašą.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro
2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. V-964
(Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro
2018 m. balandžio 10 d. įsakymo Nr. V-394
redakcija
VAIKŲ MAITINIMO ORGANIZAVIMO TVARKOS APRAŠAS
I skyrius
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos
aprašas) nustato vaikų maitinimo, vykdomo ikimokyklinio,
priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas vykdančiose įstaigose
(toliau – mokyklos), vaikų poilsio stovyklose, teikiančiose
apgyvendinimo paslaugas (toliau – poilsio stovyklos), vaikų
stacionariose socialinių paslaugų įstaigose (toliau – socialinės
globos namai), reikalavimus.
2. Įstaigų, vykdančių pirminio profesinio mokymo programas, taip pat
įstaigų, vykdančių kitas neformaliojo vaikų švietimo programas,
dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinanti institucija
(-os) ar dalininkai (savininkas) (toliau – savininkas) sprendžia
savarankiškai dėl maitinimo organizavimo pagal Tvarkos aprašą ir apie
sprendimą raštu informuoja Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą.
3. Tvarkos aprašo tikslas – užtikrinti sveikatai palankią vaikų
mitybą, maisto saugą ir geriausią kokybę, kad būtų patenkinti vaikų
maisto medžiagų fiziologiniai poreikiai, ugdomi sveikos mitybos
įgūdžiai.
4. Tvarkos aprašo reikalavimai privalomi mokyklų, poilsio stovyklų ir
vaikų socialinės globos namų vadovams ir jų savininkams, juridiniams
ir fiziniams asmenims, teikiantiems vaikų maitinimo ar maisto produktų
tiekimo paslaugas mokyklose, poilsio stovyklose ir vaikų socialinės
globos namuose, bei pagal kompetenciją kontrolę vykdančioms
institucijoms. Maitinimo organizavimui asmens sveikatos priežiūros
įstaigose, kuriose vykdomas vaikų ugdymas, Tvarkos aprašo reikalavimai
netaikomi.
II skyrius
SĄVOKOS IR JŲ APIBRĖŽtys
5. Tvarkos apraše vartojamos sąvokos ir jų apibrėžtys:
5.1. Cukrūs ‒ monosacharidai ir disacharidai, esantys maisto produkte.
5.2. Greitai gendantis maisto produktas – šviežias, atvėsintas arba
sušaldytas maisto produktas, kuriam laikyti ir vežti reikalinga tam
tikra temperatūra, kurioje jis išlieka saugus vartoti.
5.3. Iš dalies hidrinti (iš dalies sukietinti, iš dalies
hidrogenizuoti) augaliniai riebalai ‒ skysti augaliniai aliejai,
hidrinimo proceso metu paversti pusiau kietais.
5.4. Patiekalas ‒ paprastai vienoje lėkštėje patiekiamas vartoti
šaltas ar šiltas maistas.
5.5. Pridėtiniai cukrūs − gėrimo ar patiekalo gamybos metu įdėta
sacharozė, fruktozė, gliukozė, gliukozės sirupas, fruktozės sirupas,
gliukozės-fruktozės sirupas ir kitų formų monosacharidai ir
disacharidai, taip pat cukrūs, esantys įdėtame meduje, sirupuose,
vaisių sultyse ir vaisių sulčių koncentratuose.
5.6. Pritaikytas maitinimas – maitinimas, kuris užtikrina tam tikro
sveikatos sutrikimo (alergija tam tikriems maisto produktams,
virškinimo sistemos ligos ar remisinės jų būklės ir kt.) nulemtų,
asmens individualių maisto medžiagų ir energijos poreikių patenkinimą,
parenkant toleruojamus maisto produktus, jų gamybos būdą,
konsistenciją ir valgymo režimą, ir yra raštiškai rekomenduojamas
gydytojo.
5.7. Šiltas maistas – maistas, patiekiamas kaip karštas patiekalas,
iki patiekimo vartoti laikomas ne žemesnėje kaip +68 °C temperatūroje.
5.8. Tausojantis patiekalas – maistas, pagamintas maistines savybes
tausojančiu gamybos būdu: virtas vandenyje ar garuose, troškintas,
pagamintas konvekcinėje krosnelėje, keptas įvyniojus popieriuje ar
folijoje. Tausojantiems patiekalams nepriskiriami tarkuotų bulvių
patiekalai.
5.9. Šaltas užkandis – maisto produktas ar šaltas patiekalas,
neįtrauktas į valgiaraštį.
5.10. Valgiaraštis – patiekiamų vartoti dienos maisto produktų ir
patiekalų sąrašas.
5.11. Kitos sąvokos atitinka 2004 m. balandžio 29 d. Europos
Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 853/2004, nustatančiame
konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus (OL
2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 45 tomas, p. 14) (toliau ‒
Reglamentas (EB) Nr. 853/2004), Lietuvos Respublikos produktų saugos
įstatyme, Lietuvos Respublikos maisto įstatyme, Lietuvos Respublikos
visuomenės sveikatos priežiūros įstatyme, Lietuvos Respublikos
švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro
2009 m. rugsėjo 1 d. įsakyme Nr. V-714 „Dėl Lietuvos higienos normos
HN 124:2014 „Vaikų socialinės globos įstaigos: bendrieji sveikatos
saugos reikalavimai“ patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos sveikatos
apsaugos ministro 2010 m. balandžio 22 d. įsakyme Nr. V-313 „Dėl
Lietuvos higienos normos HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio
ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“
patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010
m. gegužės 13 d. įsakyme Nr. V-432 „Dėl Lietuvos higienos normos HN
17:2016 „Maisto papildai“ patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakyme Nr. V-765
„Dėl Lietuvos higienos normos HN 79:2010 „Vaikų poilsio stovykla.
Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“, Lietuvos
Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. sausio 22 d. įsakyme
Nr. V-50 „Dėl Maisto produktų ženklinimo simboliu „Rakto skylutė“
(toliau ‒ „Rakto skylutė“) ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
1999 m. liepos 1 d. įsakyme Nr. 288 „Dėl Privalomųjų kakavos ir
šokolado produktų kokybės reikalavimų“ ir Tvarkos aprašo 4 priede
išvardytuose teisės aktuose vartojamas sąvokas.
III skyrius
VAIKŲ MAITINIMO ORGANIZAVIMO BENDRIEJI REIKALAVIMAI
6. Mokyklos, poilsio stovyklos ar vaikų socialinės globos namų
savininkas atsako už tai, kad būtų sudarytos sąlygos vaikų maitinimui
organizuoti.
7. Mokyklos, poilsio stovyklos ar vaikų socialinės globos namų vadovas
(toliau – vadovas) atsako už vaikų maitinimo organizavimą ir Tvarkos
aprašo nuostatų įgyvendinimą.
8. Vaikų maitinimą, kai maistas gaminamas vaikų socialinės globos namų
atskirose virtuvėse, gali organizuoti tik maisto tvarkymo subjektai,
kuriems Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos
tarnybos direktoriaus 2008 m. spalio 15 d. įsakyme Nr. B1-527 „Dėl
Maisto tvarkymo subjektų patvirtinimo ir registravimo reikalavimų
patvirtinimo“ nustatyta tvarka suteikta teisė užsiimti maisto
tvarkymu. Vaikams leidžiama ruošti maistą kartu su pedagogu ir jį
vartoti, jei tai numatyta ugdymo programoje.
9. Maisto produktų tiekimas, maisto tvarkymo vietos įrengimas ir
maisto tvarkymas turi atitikti 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento
ir Tarybos reglamento (EB) 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės
aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos
maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais
susijusias procedūras (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 6
tomas, p. 463) (toliau ‒ Reglamentas (EB) Nr. 178/2002), 2004 m.
balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr.
852/2004 dėl maisto produktų higienos (OL 2004 m. specialusis leidimas,
13 skyrius, 34 tomas, p. 319) (toliau ‒ Reglamentas (EB) Nr. 852/2004)
ir Reglamento (EB) Nr. 853/2004 reikalavimus. Organizuojant maitinimą
iš namų atsineštu maistu, maisto tvarkymo vietos įrengiamos ir maistas
tvarkomas laikantis bendrųjų higienos reikalavimų: tvarkant maistą
švarioje vietoje, švariomis rankomis, švariais įrankiais bei įranga,
gerai nuplaunant maisto žaliavas, naudojant tik Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakyme Nr. V-455
„Dėl Lietuvos higienos normos HN 24:2017 „Geriamojo vandens saugos ir
kokybės reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau ‒ HN 24:2017) nustatytus
geriamojo vandens reikalavimus atitinkantį vandenį.
10. Sudarant sutartis dėl vaikų maitinimo paslaugų teikimo mokyklose,
poilsio stovyklose ar vaikų socialinės globos namuose (toliau –
Sutartis), Sutartyje turi būti numatyta atsakomybė už maitinimo
organizavimo patalpų higienos ir Tvarkos aprašo reikalavimų
užtikrinimą. Sutartys nesudaromos su į „Nepatikimų maisto tvarkymo
subjektų sąrašą“, skelbiamą Valstybinės maisto ir veterinarijos
tarnybos internetinėje svetainėje, įtrauktais maitinimo paslaugų
teikėjais. Maitinimo paslaugos teikėjas turi organizuoti visų vaikų,
norinčių gauti šią paslaugą, maitinimą. Jei sudaroma sutartis su vaiko
atstovais pagal įstatymą, dėl vaiko maitinimo iš namų atsineštu
maistu, už maisto saugą ir kokybę atsako vaiko atstovai pagal įstatymą.
Sutartyje dėl vaiko maitinimo iš namų atsineštu maistu, turi būti
nuostata apie draudžiamus atnešti maisto produktus, išvardytus Tvarkos
aprašo 19 punkte. Sutartis dėl vaiko maitinimo iš namų atsineštu
maistu turi teisę sudaryti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio
ugdymo programas įgyvendinančios įstaigos, veiklą vykdančios lauko
sąlygomis (toliau ‒ lauko darželiai), arba kuriose ugdomi vaikai,
kuriems reikalingas pritaikytas maitinimas.
11. Sudarant sutartis dėl maisto produktų tiekimo mokykloms, poilsio
stovykloms ar vaikų socialinės globos namams (toliau – Maisto produktų
tiekimo sutartis), Maisto produktų tiekimo sutartyje turi būti
numatyta atsakomybė už maisto produktų, neatitinkančių Tvarkos aprašo
reikalavimų, tiekimą. Maisto produktų tiekimo sutartys nesudaromos su
į „Nepatikimų maisto tvarkymo subjektų sąrašą“, skelbiamą Valstybinės
maisto ir veterinarijos tarnybos internetinėje svetainėje, įtrauktais
maisto produktų tiekėjais. Rekomenduojama sudaryti maisto produktų
sąrašą su konkrečiais tiekiamų maisto produktų pavadinimais, maisto
produktų sudėtimi, grynuoju kiekiu, apdorojimo būdu (pvz.,
atšaldytas), kuris pridedamas prie Maisto produktų tiekimo sutarties.
Sudarant maisto produktų sutartis rekomenduojama pirmenybę teikti
tiekiamoms žaliavoms ir maisto produktams:
11.1. atitinkantiems 2007 m. birželio 28 d. Tarybos reglamente (EB)
Nr. 834/2007, dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo
ir panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 2092/91 (OL 2007 L 189, p. 1)
kriterijus;
11.2. atitinkantiems maisto produktų ženklinimo simboliu „Rakto
skylutė“ kriterijus;
11.3. tiekiamiems trumposiomis maisto tiekimo grandinėmis iš ūkių (ne
daugiau kaip vienas tarpininkas tarp ūkio ir maitinimo
organizatoriaus);
11.4. atitinkantiems Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m.
lapkričio 29 d. įsakyme Nr. 3D-524 „Dėl Nacionalinės žemės ūkio ir
maisto produktų kokybės sistemos“ nustatytus reikalavimus.
12. Jei vaisiai, daržovės, uogos, bulvės įsigyjami iš fizinių asmenų,
jie turi laikytis Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir
veterinarijos tarnybos direktoriaus 2003 m. gruodžio 15 d. įsakyme Nr.
B1-955 „Dėl Lietuvos Respublikoje išaugintų šviežių vaisių, daržovių,
uogų, bulvių atitikties deklaracijos išdavimo reikalavimų
patvirtinimo“ nustatytų reikalavimų ir išduoti Lietuvos Respublikoje
išaugintų šviežių vaisių, daržovių, uogų, bulvių atitikties
deklaraciją (toliau ‒ atitikties deklaracija), vadovaudamiesi Lietuvos
Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr.
3D-488 „Dėl Importuojamų, eksportuojamų ir vidaus rinkai tiekiamų
šviežių vaisių ir daržovių atitikties prekybos standartams patikros
taisyklių patvirtinimo“. Atitikties deklaracijos 3 punkto, jeigu šiame
punkte nurodyti maisto produktai nerūšiuojami pagal kokybės klases,
pildyti nereikia. Šio punkto reikalavimai netaikomi, jeigu vaisius,
daržoves, uogas ir bulves augina pati mokykla ar socialinės globos
namai, tačiau visi vaisiai, uogos, daržovės, bulvės, skirti maistui,
turi atitikti kokybės ir saugos reikalavimus, nustatytus Reglamente
(EB) Nr. 852/2004 ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro
2008 m. rugsėjo 15 d. įsakyme Nr. V-884 „Dėl Lietuvos higienos normos
HN 54:2017 „Maisto produktai. Didžiausios leidžiamos teršalų ir
pesticidų likučių koncentracijos“ patvirtinimo“ (toliau ‒ HN 54:2017).
13. Už Tvarkos aprašo nuostatų laikymąsi atsakingas maitinimo
paslaugos teikėjas.
14. Vaikų maitinimas organizuojamas valgyklose ir kitose vaikams
higieniškai maitinti tinkamose patalpose ar vietose laikantis maisto
saugos ir maisto tvarkymo reikalavimų, nustatytų Reglamente (EB) Nr.
852/2004, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m.
rugsėjo 1 d. įsakyme Nr. V-675 „Dėl Lietuvos higienos normos HN
15:2005 „Maisto higiena“ patvirtinimo“ (toliau ‒ HN 15:2005), Lietuvos
Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. kovo 9 d. įsakyme Nr.
V-168 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 26:2006 „Maisto produktų
mikrobiologiniai kriterijai“ (toliau ‒ HN 26:2006) patvirtinimo“ ir
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gegužės 2 d.
įsakyme Nr. V-417 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 16:2011 „Medžiagų
ir gaminių, skirtų liestis su maistu, specialieji sveikatos saugos
reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau ‒ HN 16:2011), ir sudarant sąlygas
kiekvienam vaikui pavalgyti prie švaraus stalo.
15. Kiekvieną dieną vaikai turi gauti šilto maisto.
16. Maisto patiekimas turi atitikti Tvarkos aprašo 6 priedo
reikalavimus.
17. Maitinimai skirstomi į pagrindinius ‒ pusryčiai, pietūs, vakarienė
ir papildomus ‒ priešpiečiai, pavakariai, naktipiečiai. Pusryčiams
vaikas turi gauti 20–25 proc., pietums – 30–35 proc., vakarienei –
20–25 proc., priešpiečiams, pavakariams ir (ar) naktipiečiams – po 10
proc. rekomenduojamo paros maisto raciono kaloringumo, nustatyto
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 25
d. įsakyme Nr. 510 „Dėl Rekomenduojamų paros maistinių medžiagų ir
energijos normų tvirtinimo“, jei tokie maitinimai numatyti
valgiaraščiuose. Jei vaikai maitinimų metu turi galimybę patys įsidėti
maisto, šio punkto nuostatos netaikomos.
18. Vaikams maitinti rekomenduojami šie maisto produktai: daržovės,
vaisiai, uogos ir jų patiekalai; grūdiniai (viso grūdo gaminiai,
kruopų produktai, duonos gaminiai); ankštinės daržovės; pienas ir
pieno produktai (rauginti pieno gaminiai, po rauginimo termiškai
neapdoroti); kiaušiniai; liesa mėsa (neužšaldyta); žuvis ir jos
produktai (neužšaldyti); aliejai; turi būti mažiau vartojama gyvūninės
kilmės riebalų: kur įmanoma riebi mėsa ir mėsos gaminiai turi būti
keičiami liesa mėsa, paukštiena, žuvimi ar ankštinėmis daržovėmis;
geriamasis vanduo ir natūralus mineralinis bei šaltinio vanduo.
19. Vaikų maitinimui mokyklose draudžiamos šios maisto produktų
grupės: bulvių, kukurūzų ar kitokie traškučiai, kiti riebaluose virti,
skrudinti ar spraginti gaminiai; saldainiai; šokoladas ir šokolado
gaminiai; valgomieji ledai; pieno produktai ir konditerijos gaminiai
su glajumi, glaistu, šokoladu ar kremu; kramtomoji guma; gazuoti
gėrimai; energiniai gėrimai; nealkoholinis alus, sidras ir vynas;
gėrimai ir maisto produktai, pagaminti iš (arba kurių sudėtyje yra)
kavamedžio pupelių kavos ar jų ekstrakto; cikorijos, gilių ar grūdų
gėrimai (kavos pakaitalai); kisieliai; sultinių, padažų koncentratai;
padažai su spirgučiais; šaltai, karštai, mažai rūkyti mėsos gaminiai
ir mėsos gaminiai, kurių gamyboje buvo naudojamos rūkymo kvapiosios
medžiagos (jie leidžiami bendrojo ugdymo įstaigose organizuojamų
vasaros stovyklų metu ar sudarant maisto paketus į namus); rūkyta
žuvis; konservuoti mėsos ir žuvies gaminiai (jie leidžiami bendrojo
ugdymo įstaigose organizuojamų vasaros stovyklų metu ar sudarant
maisto paketus į namus); strimelė, pagauta Baltijos jūroje;
nepramoninės gamybos konservuoti gaminiai; mechaniškai atskirta mėsa,
žuvis ir maisto produktai, į kurių sudėtį įeina mechaniškai atskirta
mėsa ar žuvis; subproduktai ir jų gaminiai (išskyrus liežuvius ir
kepenis); džiūvėsėliuose volioti ar džiūvėsėliais pabarstyti kepti
mėsos, paukštienos ir žuvies gaminiai; maisto papildai; maisto
produktai, pagaminti iš genetiškai modifikuotų organizmų (toliau –
GMO), arba maisto produktai, į kurių sudėtį įeina GMO; maisto
produktai, į kurių sudėtį įeina iš dalies hidrinti augaliniai
riebalai; maisto produktai ir patiekalai, neatitinkantys Tvarkos
aprašo 3‒5 prieduose nustatytų reikalavimų.
20. Vaikų maitinimui poilsio stovyklose draudžiamos šios maisto
produktų grupės: bulvių, kukurūzų ar kitokie traškučiai, kiti
riebaluose virti, skrudinti ar spraginti gaminiai; saldainiai;
šokoladas ir šokolado gaminiai; pieno produktai ir konditerijos
gaminiai su glajumi, glaistu, šokoladu ar kremu; gazuoti gėrimai;
energiniai gėrimai; nealkoholinis alus, sidras ir vynas; gėrimai ir
maisto produktai, pagaminti iš (arba kurių sudėtyje yra) kavamedžio
pupelių kavos ar jų ekstrakto; cikorijos, gilių ar grūdų gėrimai
(kavos pakaitalai); kisieliai; sultinių, padažų koncentratai; padažai
su spirgučiais; rūkyta žuvis; strimelė, pagauta Baltijos jūroje;
nepramoninės gamybos konservuoti gaminiai; mechaniškai atskirta mėsa,
žuvis ir maisto produktai, į kurių sudėtį įeina mechaniškai atskirta
mėsa ar žuvis; subproduktai ir jų gaminiai (išskyrus liežuvius ir
kepenis); džiūvėsėliuose volioti ar džiūvėsėliais pabarstyti kepti
mėsos, paukštienos ir žuvies gaminiai; maisto papildai; maisto
produktai, pagaminti iš GMO, arba maisto produktai, į kurių sudėtį
įeina GMO; maisto produktai, į kurių sudėtį įeina iš dalies hidrinti
augaliniai riebalai; maisto produktai ir patiekalai, neatitinkantys
Tvarkos aprašo 3‒5 prieduose nustatytų reikalavimų.
21. Vaikams maitinti vaikų socialinės globos namuose draudžiamos šios
maisto produktų grupės: energiniai gėrimai; nealkoholinis alus, sidras
ir vynas; cikorijos, gilių ar grūdų gėrimai (kavos pakaitalai);
sultinių, padažų koncentratai; strimelė, pagauta Baltijos jūroje;
mechaniškai atskirta mėsa, žuvis ir maisto produktai, į kurių sudėtį
įeina mechaniškai atskirta mėsa ar žuvis; subproduktai ir jų gaminiai
(išskyrus liežuvius ir kepenis); džiūvėsėliuose volioti ar
džiūvėsėliais pabarstyti kepti mėsos, paukštienos ir žuvies gaminiai;
maisto produktai, pagaminti iš GMO, arba maisto produktai, į kurių
sudėtį įeina GMO; maisto produktai, į kurių sudėtį įeina iš dalies
hidrinti augaliniai riebalai; maisto produktai ir patiekalai,
neatitinkantys Tvarkos aprašo 3‒5 prieduose nustatytų reikalavimų.
22. Patiekalų gaminimo ir patiekimo reikalavimai:
22.1 patiekiamas šiltas maistas turi būti gaminamas ir patiekiamas tą
pačią kalendorinę dieną. Šaldytus pusgaminius ar atvėsintą maistą nuo
jų pagaminimo patiekti per 24 valandas kaip šiltą maistą leidžiama
bendrojo ugdymo programas įgyvendinančiose įstaigose ir poilsio
stovyklose, kurių virtuvėse yra galimybės tik pašildyti maistą;
22.2. patiekiamas maistas turi būti kokybiškas ir įvairus;
22.3. pirmenybė teikiama maistines savybes tausojantiems patiekalų
gamybos būdams. Maisto pervirimas, perkepimas, prideginimas
draudžiamas;
22.4. gaminant maistą neturi būti naudojami prieskonių mišiniai, kurių
sudėtyje yra maisto priedų;
22.5. kiekvieną dieną turi būti patiekta daržovių ir vaisių
(rekomenduojama sezoninių, šviežių). Rekomenduojama, kad vaisiai būtų
tiekiami papildomo maitinimo metu;
22.6. kiekvieną dieną turi būti patiektas patiekalas iš augalinės
kilmės maisto produktų. Bendrojo ugdymo programas vykdančiose
įstaigose patiekalas iš augalinės kilmės maisto produktų patiekiamas
pagal Tvarkos aprašo 36 punkto ir 37.1 papunkčio nuostatas;
22.7. rekomenduojama sriubą tiekti papildomo maitinimo metu;
22.8. daržovių (išskyrus bulves) ar vaisių garnyras turi sudaryti ne
mažiau kaip 1/3 patiekalo svorio. Jei vaikai maitinimų metu turi
galimybę patys įsidėti maisto, šio papunkčio nuostatos netaikomos;
22.9. jei patiekalui gaminti naudojama malta mėsa ar žuvis ir
virtuvėje yra sąlygos ją sumalti, ji turi būti malama patiekalo
gaminimo dieną;
22.10. tas pats patiekalas neturi būti tiekiamas dažniau nei kartą per
savaitę, išskyrus gėrimus, garnyrus ir šaltus užkandžius (reikalavimas
netaikomas pritaikyto maitinimo valgiaraščiams), ir atsižvelgiant į
Tvarkos aprašo 7 priedo reikalavimus;
22.11. karštas pietų patiekalas turi būti iš daug baltymų turinčių
produktų (mėsa, paukštiena, žuvis, kiaušiniai, ankštinės daržovės,
pienas ir pieno produktai) ir angliavandenių turinčių produktų. Su
karštu patiekalu turi būti patiekiamas daržovių (išskyrus bulves) ar
vaisių garnyras. Reikalavimas netaikomas patiekalams iš augalinės
kilmės maisto produktų;
22.12. valgymo metu ant stalų neturi būti padėta druskos, cukraus,
pipirų, garstyčių;
22.13. pienas ir kiti gėrimai vaikams neteikiami šalti, rekomenduojama
temperatūra ne žemesnė kaip 15oC;
22.14. rekomenduojama, atsižvelgiant į sezoniškumą, keisti patiekalus
ar jų žaliavas šviežiais (pvz., raugintų kopūstų sriubą į šviežių
kopūstų sriubą, burokėlių sriubą į šaltibarščius ir pan.);
22.15. maistas turi būti patiekiamas estetiškai.
23. Mokyklose, poilsio stovyklose ir vaikų socialinės globos namuose
turi būti sudarytos higieniškos sąlygos nemokamai atsigerti geriamojo
vandens (rekomenduojama kambario temperatūros, pvz., pilstomo iš
geriamajam vandeniui skirtų indų, talpų, automatų ir pan.), net jei
vaikai nemaitinami. Rekomenduojama sudaryti galimybę vaikams gauti ir
karšto virinto geriamojo vandens. Vandeniui atsigerti turi būti
naudojami asmeninio naudojimo arba vienkartiniai puodukai,
stiklinaitės ar buteliukai.
24. Draudžiama naudoti susidėvėjusius, ištrupėjusius, įskilusius,
apdaužytais kraštais indus bei aliumininius įrankius ir indus. Ikimokyklinio
ir priešmokyklinio ugdymo programas įgyvendinančiose įstaigose
draudžiama naudoti vienkartinius įrankius.
25. Mokyklos, išskyrus lauko darželius, ir vaikų socialinės globos
namų valgykloje ar kitoje patalpoje, kurioje maitinami vaikai,
matomoje vietoje turi būti skelbiama:
25.1. einamosios savaitės valgiaraščiai (nurodant visus patiekalus ir
gėrimus), išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas
vykdančiose įstaigose, kuriose valgiaraščiai skelbiami vaikų
priėmimo–nusirengimo patalpoje;
25.2. maisto pasirinkimo piramidės, maisto produktų ženklinimo
simboliu „Rakto skylutė“ plakatai ar kita sveiką mitybą skatinanti
informacija;
25.3. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nemokamos telefono
linijos numeris (skambinti maitinimo organizavimo klausimais),
išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas vykdančiose
įstaigose, kuriose ši informacija skelbiama vaikų priėmimo–nusirengimo
patalpoje;
25.4. juridinis ar fizinis asmuo, teikiantis vaikų maitinimo ir (ar)
maisto produktų tiekimo paslaugas, išskyrus ikimokyklinio ir
priešmokyklinio ugdymo programas vykdančiose įstaigose, kuriose ši
informacija skelbiama vaikų priėmimo–nusirengimo patalpoje;
25.5. Tvarkos aprašo 19 punkto nuostatos ikimokyklinio ir
priešmokyklinio ugdymo programas vykdančiose įstaigose vaikų
priėmimo–nusirengimo patalpoje;
25.6. šaltų užkandžių, jei jie tiekiami, sąrašas ir svoris bendrojo
ugdymo programas vykdančiose įstaigose.
26. Mokyklos ir poilsio stovyklos interneto svetainėje, jeigu ją turi,
turi būti skelbiama vieša prieiga: Tvarkos aprašas, juridinis ar
fizinis asmuo, teikiantis vaikų maitinimo ir (ar) maisto produktų
tiekimo paslaugas, ir valgiaraščiai (nurodoma informacija, nustatyta
Tvarkos aprašo 48 punkte).
27. Mokykloms rekomenduojama dalyvauti Vaisių ir daržovių bei pieno ir
pieno produktų vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose programoje,
finansuojamose Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos valstybės
biudžeto lėšomis.
28. Jei mokykloje maitinami suaugę asmenys, jiems mokykloje neturi
būti pateikiami Tvarkos aprašo reikalavimų neatitinkantys maisto
produktai ar patiekalai vaikų maitinimo metu.
29. Mokyklose ir poilsio stovyklose negali būti reklamuojami maisto
produktai, išvardyti atitinkamai Tvarkos aprašo 19 ar 20 punktuose.
iV SKYRIUS
VAIKŲ MAITINIMO ORGANIZAVIMAS mokyklose, vykdančiose IKIMOKYKLINIO IR
PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMAS
30. Vaikų iki 1 metų amžiaus maitinimo organizavimas:
30.1. vaikai iki 1 metų amžiaus maitinami pagal individualius
valgiaraščius, raštu suderintus su vaiko atstovais pagal įstatymą,
sudaromus kas mėnesį pagal Tvarkos aprašo 31 punkte pateiktus
reikalavimus, jei gydytojas raštiškai nerekomendavo kitaip (Forma Nr.
027-1/a). Valgiaraštyje turi būti nurodytos kiekvieno vaiko maitinimo
valandos, motinos pieno ar pradinio (tolesnio) maitinimo kūdikių
mišinio (toliau – kūdikių mišinys), kito maisto kiekiai;
30.2. turi būti pildomas ir grupėje laikomas kiekvieno vaiko mitybos
lapas, kuriame iš karto po maitinimo užrašomas suvalgyto kiekvienos
rūšies maisto kiekis;
30.3. motinos pienas turi būti atnešamas šviežias ar sušaldytas vieno
maitinimo porcijomis maistui laikyti skirtuose švariuose induose:
30.3.1. motinos pienas atnešamas tos dienos maitinimui ir laikomas
šaldytuve 4–5 oC, o sušaldytas motinos pienas laikomas šaldiklyje
minus 18 oC temperatūroje;
30.3.2. grupės virtuvėlėje turi būti šaldymo įrenginys, užtikrinantis
Tvarkos aprašo 30.3.1 papunktyje nustatytas motinos pieno laikymo
sąlygas;
30.3.3. atvėsintas ar sušaldytas motinos pienas grupės virtuvėlėje
atšildomas šilto vandens vonelėje arba kūdikių maisto šildytuve iki 37
oC temperatūros. Draudžiama motinos pieną šildyti mikrobangų
krosnelėje ar verdančio vandens vonelėje. Atšildytą motinos pieną
pakartotinai sušaldyti draudžiama;
30.3.4. virtuvėlėje esantis pieno šildytuvų kiekis turi užtikrinti
motinos pienu maitinamų vaikų maitinimą pagal valgiaraščius;
30.3.5. indai su atneštu motinos pienu turi būti paženklinti, užrašant
pieno nutraukimo datą, laiką ir vaiko vardą, pavardę;
30.4. kūdikių mišiniai, kiti kūdikių specialios paskirties maisto
produktai laikomi gamintojo nurodytomis sąlygomis ir ruošiami pagal
gamintojo instrukciją grupės virtuvėlėje prieš pat maitinimą;
30.5. vaikus maitinti per ankstesnį maitinimą nesuvartotu motinos
pienu ar kūdikių mišiniu draudžiama. Nesuvartotas motinos pienas ar
kūdikių mišinys turi būti išpilamas.
31. Vaikų iki 1 m. amžiaus maitinimo reikalavimai:
31.1. 0‒6 mėn. amžiaus vaikams tiekiamas motinos pienas, jo nesant
pradinio maitinimo kūdikių mišinys;
31.2. 6‒7 mėn. amžiaus vaikams turi būti tiekiamas motinos pienas, jo
nesant tolesnio maitinimo kūdikių mišinys (toliau – mišinys); dviejų‒trijų
daržovių (bulvių, cukinijų, moliūgų, morkų, ropių, burokėlių,
brokolių, žiedinių kopūstų ir kopūstų) trintos košės, pagardintos
šalto spaudimo aliejumi; smulkintų vienos rūšies kruopų (grikių,
ryžių, avižų, miežių ar kukurūzų) košės (be pieno). Prie tiršto maisto
tiekiamas geriamasis vanduo;
31.3. 7‒8 mėn. amžiaus vaikams turi būti tiekiamas motinos pienas, jo
nesant mišinys; Tvarkos aprašo 31.2 papunktyje nurodytos košės,
pagardintos sviestu ar šalto spaudimo aliejumi; mėsa (paukštiena,
veršiena, triušiena ar kiauliena) su koše. Atskiro maitinimo metu
tiekiami trinti vaisiai (obuoliai, slyvos, persikai) ar uogos. Prie
tiršto maisto tiekiamas geriamasis vanduo;
31.4. 8‒9 mėn. amžiaus vaikams turi būti tiekiamas motinos pienas jo
nesant mišinys; dviejų‒trijų daržovių (bulvių, cukinijų, moliūgų,
morkų, ropių, burokėlių, brokolių, žiedinių kopūstų, kopūstų,
šparaginių pupelių, špinatų, žirnių ar avinžirnių) trintos košės;
smulkintų vienos ar kelių rūšių kruopų (grikių, ryžių, avižų, miežių,
kukurūzų, kviečių) košės. Košės gardinamos prieskoninėmis žolelėmis
(petražolėmis, krapais), sviestu ar šalto spaudimo aliejumi. Tiekiama
mėsa, nurodyta Tvarkos aprašo 31.3 papunktyje, smulkintas kiaušinio
trynys. Atskiro maitinimo metu tiekiami trinti ar smulkinti vaisiai
(obuoliai, slyvos, vyšnios, persikai, abrikosai) ar uogos. Prie tiršto
maisto tiekiamas geriamasis vanduo;
31.5. 9‒10 mėn. amžiaus vaikams turi būti tiekiami Tvarkos aprašo 31.4
papunktyje nurodyti patiekalai ir maisto produktai, taip pat tiekiamas
smulkintas kietai virtas kiaušinis, žuvis;
31.6. 10‒11 mėn. amžiaus vaikų valgiaraščiai, be išvardytų Tvarkos
aprašo 31.5 papunktyje maisto produktų ir patiekalų, turi būti
papildomi smulkintais melionais, bananais, pomidorais, kefyru ir
natūraliu jogurtu;
31.7. 11‒12 mėn. amžiaus vaikų valgiaraščiai, be išvardytų Tvarkos
aprašo 31.6 papunktyje maisto produktų ir patiekalų, turi būti
papildomi smulkintais kiviais ir varškės patiekalais, pagamintais
tausojančiu būdu;
31.8. vaikams iki 1 m. amžiaus patiekalai nesūdomi ir nesaldinami.
32. 1–7 metų amžiaus vaikų maitinimo organizavimas:
32.1. vaikai turi būti maitinami ne rečiau kaip kas 3,5 val. pagal
valgiaraščius;
32.2. atskiri valgiaraščiai sudaromi 1–3 ir 4–7 metų vaikams, jei
ikimokyklinio ugdymo įstaigoje sudaromos mišraus amžiaus grupės,
valgiaraščiai gali būti sudaromi vadovaujantis tik 4–7 metų vaikams
rekomenduojamomis paros maistinių medžiagų normomis;
32.3. 80 proc. vaikams patiekiamų patiekalų turi būti tausojantys
patiekalai;
32.4. pagal gydytojo raštiškus nurodymus formoje Nr. 027-1/a „Vaiko
sveikatos pažymėjimas“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos
apsaugos ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. V-951 „Dėl
statistinės apskaitos formos Nr. 027-1/a „Vaiko sveikatos pažymėjimas“
patvirtinimo (toliau ‒ Forma Nr. 027-1/a) turi būti organizuojamas
pritaikytas maitinimas;
32.5. jei pritaikyto maitinimo patiekalų ikimokyklinio ir (ar)
priešmokyklinio ugdymo programas įgyvendinančios įstaigos virtuvėje
pagaminti nėra galimybių, vaikai, kuriems skirtas pritaikytas
maitinimas, gali būti maitinami tą dieną savo iš namų atneštu maistu.
Ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas įgyvendinančios
įstaigos iš namų atneštą maistą turi laikyti ir patiekti tinkamos
temperatūros;
32.6. jei vaiko atstovai pagal įstatymą vaikui įdeda maisto
papildomai, įdėtas maistas turi atitikti Tvarkos aprašo 19 punkto
reikalavimus.
V SKYRIUS
VAIKŲ MAITINIMO ORGANIZAVIMAS mokyklose, vykdančiose BENDROJO UGDYMO
PROGRAMAS
33. Kasdien privaloma organizuoti pietus, kurių metu turi būti
sudarytos sąlygos vaikams pavalgyti šilto maisto. Pietūs organizuojami
ne ankščiau kaip 2,5 val. ir ne vėliau kaip praėjus 4 val. nuo pamokų
pradžios. Vaikų aptarnavimui pietų metu pagerinti rekomenduojama
pailginti pertraukas arba pertraukas organizuoti skirtingu metu
skirtingoms klasėms.
34. Visi pietų metu patiekiami patiekalai turi būti nurodyti
valgiaraštyje. Rekomenduojama sudaryti galimybę pasirinkti iš kelių
karštųjų pietų patiekalų ir kelių garnyrų. Rekomenduojama sudaryti
sąlygas vaikams patiems įsidėti maisto. Vaikams taip pat turi būti
sudaryta galimybė atsinešti, laikyti ir maitintis iš namų tą dieną
atneštu maistu. Už atnešto maisto saugą ir kokybę atsako vaiko
atstovai pagal įstatymą.
35. Valgiaraščiai turi būti sudaromi atsižvelgiant į mokykloje
besimokančių vaikų amžių. Skiriamos dvi amžiaus grupės (6–10 metų ir
11 metų bei vyresnio amžiaus vaikai). Nesant galimybės sudaryti
valgiaraščius abiem amžiaus grupėms, sudaromas vienas valgiaraštis
pagal 11 metų ir vyresnio amžiaus vaikų maistinių medžiagų
fiziologinius poreikius, išskyrus pradinio ugdymo programas
įgyvendinančias įstaigas. Esant poreikiui, vietoje 11 metų ir vyresnio
amžiaus vaikų valgiaraščio gali būti sudaromi valgiaraščiai 11‒14 metų
ir 15–18 metų vaikams.
36. Pasirinkti pietų metu turi būti patiekiami karštieji patiekalai:
tausojantis patiekalas ir patiekalas, pagamintas tik iš augalinės
kilmės maisto produktų (išskyrus mokyklas, į kurias maistas
pristatomas termosuose). Valgiaraščiuose šie patiekalai ar patiekalas
(jei tausojantis patiekalas yra pagamintas tik iš augalinės kilmės
maisto produktų) pažymimi žodžiu „Tausojantis“ ir (ar) „Augalinis“.
Jei pietų metu tiekiamas tik vienas karštasis pietų patiekalas, ne
mažiau kaip pusė į pietų valgiaraščius (15 dienų) įtrauktų karštųjų
pietų patiekalų turi būti tausojantys ir (ar) patiekalai, pagaminti
tik iš augalinės kilmės maisto produktų.
37. Mokykloje, be pietų, taip pat gali būti:
37.1. kiti vaikų maitinimai, nurodyti Tvarkos aprašo 17 punkte. Jei
organizuojami kiti vaikų maitinimai, turi būti sudarytas visų tiekiamų
maitinimų valgiaraštis. Tvarkos aprašo 36 punkte nurodyti patiekalai
gali būti patiekiami kitų maitinimų metu;
37.2. šalti užkandžiai (raštišku vaikų atstovų pagal įstatymą
pritarimu).
38. Vaikams, pateikusiems gydytojo raštiškus nurodymus (Forma Nr.
027-1/a), turi būti organizuojamas pritaikytas maitinimas.
VI SKYRIUS
VAIKŲ MAITINIMO ORGANIZAVIMAS poilsio stovyklose
39. Vaikai turi būti maitinami ne rečiau kaip kas 3,5‒4 val. pagal
poilsio stovyklos vadovo patvirtintus valgiaraščius.
40. Vaikams, pateikusiems gydytojo raštiškus nurodymus (Forma Nr.
027-1/a), turi būti organizuojamas pritaikytas maitinimas.
41. Žygio metu vaikai turi būti aprūpinti maistu ir geriamuoju
vandeniu. Į žygį draudžiama imti greitai gendančius maisto produktus.
42. Jei poilsio stovykloje vaikai kasdieną intensyviai sportuoja,
šiems vaikams valgiaraščiai sudaromi atsižvelgiant į padidėjusį
energijos poreikį.
VII SKYRIUS
VAIKŲ MAITINIMO ORGANIZAVIMAS SOCIALINĖS GLOBOS namuoSE
43. Maisto produktų tiekimas, maisto tvarkymo vietų įrengimas ir
maisto tvarkymas vaikų socialinės globos namų bendrosiose maisto
tvarkymo patalpose, išskyrus vaikų globos namų šeimynas ir neįgalių
vaikų dienos socialinės globos centrus, maistą gaminančius atskirose
virtuvėse, turi atitikti HN 15:2005 reikalavimus. Vaikų globos namų
šeimynų ir neįgalių vaikų dienos socialinės globos centrų virtuvėse,
kai šiose įstaigose nėra bendrųjų maisto tvarkymo patalpų, maistas
tvarkomas laikantis bendrųjų higienos principų: tvarkant maistą
švarioje vietoje, švariomis rankomis, švariais įrankiais bei įranga,
gerai nuplaunant maisto žaliavas, naudojant tik HN 24:2017
reikalavimus atitinkantį vandenį, maistą, skirtą valgyti tik apdorotą
šiluma, būtina pakaitinti taip, kad temperatūra jo viduje pasiektų ne
mažiau kaip +75 °C, išskyrus patiekalus, kuriems dėl kulinarinių ar
technologinių priežasčių numatyta kitokia šiluminio apdorojimo
temperatūra, nesuliečiant per indus, įrankius, įrangą ar rankas
karščiu neapdoroto ir apdoroto maisto, kuo trumpiau laikant ar
tvarkant maistą mikrobams daugintis palankiose temperatūrose (5−60oC)
bei vykdant kitus maisto produktų ir žaliavų gamintojų nurodymus.
44. Vaikų iki 1 metų amžiaus maitinimo organizavimas:
44.1. vaikai iki 1 metų amžiaus maitinami pagal individualius
valgiaraščius, sudaromus kas mėnesį pagal gydytojo ambulatorinėje
asmens sveikatos istorijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 515
„Dėl sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės
tvarkos“ (toliau ‒ Forma Nr. 025/a), pateiktas rekomendacijas.
Valgiaraštyje turi būti nurodytos kiekvieno vaiko maitinimo valandos,
kūdikių mišinio, kito maisto kiekiai;
44.2. turi būti pildomas ir grupėje laikomas kiekvieno vaiko mitybos
lapas, kuriame iš karto po maitinimo užrašomas suvalgyto kiekvienos
rūšies maisto kiekis;
44.3. kūdikių mišiniai ruošiami pagal gamintojo instrukciją virtuvėje
prieš pat maitinimą;
44.4. vaikus maitinti per ankstesnį maitinimą nesuvartotu kūdikių
mišiniu draudžiama. Nesuvartotas kūdikių mišinys turi būti išpilamas;
44.5. kiti kūdikių specialios paskirties maisto produktai turi būti
laikomi ir ruošiami gamintojo nurodytomis sąlygomis ir patiekiami
vaikams pagal valgiaraščius.
45. Vaikų nuo 1 iki 18 metų amžiaus maitinimo organizavimas:
45.1. vaikai maitinami ne rečiau kaip kas 3,5–4 val.;
45.2. vaikų socialinės globos namuose vaikai maitinami pagal
valgiaraščius. Valgiaraščiai turi būti sudaromi atsižvelgiant į
globojamų vaikų amžių. Skiriamos tokios amžiaus grupės: 1–3, 4–6, 7–14
ir 15–18 metų amžiaus vaikai;
45.3. gydytojui raštu Formoje Nr. 025/a rekomendavus, galima skirti
maisto papildų ar vitaminizuoti maistą, atsižvelgiant į vaikų amžių;
45.4. pagal gydytojo raštiškus nurodymus (Forma Nr. 027-1/a) turi būti
organizuojamas pritaikytas maitinimas.
VIIi SKYRIUS
VAIKŲ MAITINIMO VALGIARAŠČIŲ SUDARYMO REIKALAVIMAI
46. Vaikų maitinimo valgiaraščiai turi būti sudaromi atsižvelgiant į
rekomenduojamas paros energijos ir maistinių medžiagų normas vaikams,
nustatytas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m.
lapkričio 25 d. įsakyme Nr. 510 „Dėl Rekomenduojamų paros maistinių
medžiagų ir energijos normų tvirtinimo“, bei į vaikų buvimo įstaigoje
trukmę. Valgiaraščių energinė ir maistinė vertė nuo normų gali
nukrypti ne daugiau nei penkis procentus.
47. Mokyklose valgiaraščiai sudaromi ne mažiau kaip 15 darbo dienų
laikotarpiui, poilsio stovyklose valgiaraščiai sudaromi ne mažiau kaip
5 kalendorinių dienų laikotarpiui, vaikų socialinės globos namuose –
10 darbo dienų laikotarpiui (švenčių ir poilsio dienomis vaikų
maitinimui valgiaraščiai netaikomi, maitinimas organizuojamas pagal
galimybes dalyvaujant vaikams).
48. Mokyklų, poilsio stovyklų bei vaikų nuolatinės socialinės globos
namų valgiaraščiuose nurodomi patiekiami patiekalai, patiekalų kiekiai
(g). Mokyklose, dalyvaujančiose Vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno
produktų vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose programoje, šių
programų maisto produktai į valgiaraščius neįtraukiami.
Valgiaraščiuose nurodytų patiekalų receptūros ir gamybos
technologiniuose aprašymuose turi būti nurodyti naudojami maisto
produktai, jų sudėtis, bruto ir neto kiekiai (g), gamybos būdas
(virimas vandenyje ar garuose, kepimas ir pan.) ir trukmė.
49. Vaikų nuo 1 iki 18 metų amžiaus maitinimo valgiaraščiai sudaromi
(pasirinktinai):
49.1. pagal patiekalų receptūrų pavyzdžius, pateiktus interneto
svetainėje adresu
www.smlpc.lt/lt/mityba_ir_fizinis_aktyvumas/rekomenduojami_perspektyviniai_valgiaraščiai;
49.2. pagal juridinių ar fizinių asmenų parengtus ir su Sveikatos
apsaugos ministerija raštu suderintus patiekalų receptūrų rinkinius
(rinkinyje turi būti pateiktas Sveikatos apsaugos ministerijos
suderinimo raštas) ar jų ir Tvarkos aprašo 49.1 papunktyje pateiktų
receptūrų kombinacijas;
49.3. savarankiškai maitinimo paslaugos teikėjo, vadovaujantis Tvarkos
aprašo reikalavimais;
49.4. pagal gydytojo raštiškas rekomendacijas (Forma Nr. 027-1/a).
50. Valgiaraščiai derinami Valstybinės maisto ir veterinarijos
tarnybos 2015 m. birželio 22 d. direktoriaus įsakyme Nr. B1-610 „Dėl
Vaikų ugdymo įstaigų, vaikų socialinės globos namų ir vaikų poilsio
stovyklų valgiaraščių derinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta
tvarka.
IX SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
51. Visuomenės sveikatos specialistas, vykdantis sveikatos priežiūrą
mokykloje, pagal Tvarkos aprašo 1 priedo 2 punktą vertina vaikų
maitinimo organizavimo atitiktį Tvarkos aprašo reikalavimams ir
atitinkamos savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktoriaus
nustatyta tvarka, bet ne rečiau kaip kartą per dvi savaites pildo
Valgiaraščių ir vaikų maitinimo atitikties patikrinimo žurnalą.
Nustatęs neatitikimų, juos užregistruoja Valgiaraščių ir vaikų
maitinimo atitikties patikrinimo žurnale (Tvarkos aprašo 2 priedas) ir
nedelsdamas raštu apie tai informuoja maitinimo paslaugos teikėją,
pranešimo kopiją pateikia vadovui. Maitinimo paslaugos teikėjas atsako
už tai, kad nustatyti vaikų maitinimo organizavimo trūkumai būtų
pašalinti nedelsiant. Nepašalinus neatitikimų per tą pačią dieną,
visuomenės sveikatos specialistas apie tai praneša teritorinei
Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.
52. Valgiaraščių ir vaikų maitinimo atitikties patikrinimo žurnalas
Mokykloje saugomas dvejus metus.
_________________
Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašo
1 priedas
VISUOMENĖS SVEIKATOS SPECIALISTO FUNKCIJOS, PRIŽIŪRINT MAITINIMO
ORGANIZAVIMĄ MOKYKLOSE
1. Raštu informuoti mokyklos administraciją ir maitinimo paslaugų
teikėjų darbuotojus, atsakingus už vaikų maitinimą, apie Formoje Nr.
027-1/a pateiktus raštiškus nurodymus dėl vaiko maitinimo organizavimo
per 5 darbo dienas nuo Formos Nr. 027-1/a pateikimo.
2. Prižiūrėti maitinimo organizavimo atitiktį Tvarkos apraše
nustatytiems reikalavimams:
2.1. ar vaikų maitinimui netiekiamos draudžiamos tiekti maisto
produktų grupės (vertinamas tik vaikams patiekiamas maistas) (Tvarkos
aprašo 19 punktas);
2.2. ar nepažeidžiami patiekalų gaminimo ir patiekimo reikalavimai
(Tvarkos aprašo 22.5, 22.6, 22.10, 22.12, 22.13 papunkčiai);
2.3. ar sudarytos higieniškos sąlygos nemokamai atsigerti geriamojo
vandens (Tvarkos aprašo 23 punktas);
2.4. ar vykdomi Tvarkos aprašo 24, 25, 26, 28, 29 punktų reikalavimai;
2.5. ar pagal gydytojo raštiškus nurodymus (Forma Nr. 027-1/a)
organizuojamas pritaikytas maitinimas (Tvarkos aprašo 32.4 papunktis
ir 38 punktas);
2.6. ar bendrojo ugdymo programas vykdančioje įstaigoje kasdien
organizuojami pietūs, kurių metu tiekiamas šiltas maistas ir ar pietūs
organizuojami ne ankščiau nei 2,5 ir ne vėliau kaip praėjus 4 val. nuo
pamokų pradžios (Tvarkos aprašo 33 punktas);
2.7. ar visi pietų metu patiekiami patiekalai yra nurodyti
valgiaraštyje (Tvarkos aprašo 34 punktas);
2.8. ar bendrojo ugdymo programas vykdančioje įstaigoje pietų metu
tiekiami tausojantis ir augalinės kilmės maisto produktų patiekalai
(Tvarkos aprašo 36 punktas);
2.9. ar bendrojo ugdymo mokykloje visi kiti nei pietūs maitinimai
organizuojami pagal valgiaraščius (Tvarkos aprašo 37.1 papunktis);
2.10. ar valgiaraščiai sudaryti ne mažiau kaip 15 darbo dienų
laikotarpiui (Tvarkos aprašo 47 punktas).
____________________
Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašo
2 priedas
(Valgiaraščių ir vaikų maitinimo atitikties patikrinimo žurnalo forma)
VALGIARAŠČIŲ IR VAIKŲ MAITINIMO ATITIKTIES PATIKRINIMO ŽURNALAS
Data
Patikrinimo rezultatas
(atitinka / neatitikties aprašymas)
Siūlomas neatitikties taisymas
Neatitikties pašalinimo terminas
(data, val.)
Įvykdyta
(data, val.)
Tikrinusio asmens vardas, pavardė, parašas
_______________
Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašo
3 priedas
MAISTO PRIEDŲ, KURIŲ NETURI BŪTI VAIKAMS MAITINTI TIEKIAMUOSE MAISTO
PRODUKTUOSE, SĄRAŠAS
1. Dažikliai:
1.1. E 102 tartrazinas;
1.2. E 104 chinolino geltonasis;
1.3. E 110 saulėlydžio geltonasis FCF, apelsinų geltonasis S;
1.4. E 120 košenilis, karmino rūgštis, karminas;
1.5. E 122 azorubinas, karmosinas;
1.6. E 123 amarantas;
1.7. E 124 ponso 4R, košenilis raudonasis A;
1.8. E 127 eritrozinas;
1.9. E 129 alura raudonasis AC;
1.10. E 131 patentuotas mėlynasis V;
1.11. E 132 indigotinas, indigokarminas;
1.12. E 133 briliantinis mėlynasis FCF;
1.13. E 142 žaliasis S;
1.14. E 151 briliantinis juodasis BN;
1.15. E 155 rudasis HT;
1.16. E 180 litolrubinas BK.
2. Konservantai ir antioksidantai:
2.1. E 200 sorbo rūgštis;
2.2. E 202 kalio sorbatas;
2.3. E 203 kalcio sorbatas;
2.4. E 210 benzenkarboksirūgštis;
2.5. E 211 natrio benzoatas;
2.6. E 212 kalio benzoatas;
2.7. E 213 kalcio benzoatas;
2.8. E 220‒228 sieros dioksidas ir sulfitai.
3. Saldikliai:
3.1. E 950 acesulfamas K;
3.2. E 951 aspartamas;
3.3. E 952 ciklamatai;
3.4. E 954 sacharinai;
3.5. E 955 sukralozė;
3.6. E 957 taumatinas;
3.7. E 959 neohesperidinas DC;
3.8. E 960 steviolio glikozidai;
3.9. E 961 neotamas;
3.10. E 962 aspartamo-acesulfamo druska;
3.11. E 969 advantamas.
4. Aromato ir skonio stiprikliai:
4.1. E 620 glutamo rūgštis;
4.2. E 621 mononatrio glutamatas;
4.3. E 622 monokalio glutamatas;
4.4. E 623 kalcio glutamatas;
4.5. E 624 monoamonio glutamatas;
4.6. E 625 magnio glutamatas;
4.7. E 626 guanilo rūgštis;
4.8. E 627 dinatrio guanilatas;
4.9. E 628 dikalio guanilatas;
4.10. E 629 kalcio guanilatas;
4.11. E 630 inozino rūgštis;
4.12. E 631 dinatrio inozinatas;
4.13. E 632 dikalio inozinatas;
4.14. E 633 kalcio inozinatas;
4.15. E 634 kalcio5´-ribonukleotidai;
4.16. E 635 dinatrio5´-ribonukleotidai.
__________________
Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašo
4 priedas
VAIKAMS MAITINTI TIEKIAMŲ MAISTO PRODUKTŲ KOKYBĖS REIKALAVIMAI
1. Švieži vaisiai ir daržovės turi atitikti tiekiamų rinkai šviežių
vaisių ir daržovių prekybos standartus, nustatytus 2011 m. birželio 7
d. Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 543/2011, kuriuo
nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo
vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriuose
taisyklės (OL 2011 L 157, p. 1).
2. Bulvės turi atitikti maistinių bulvių I ar II klasės kokybės
reikalavimus, nustatytus Maistinių bulvių kokybės reikalavimuose,
patvirtintuose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m.
gegužės 23 d. įsakymu Nr. 193 „Dėl Maistinių bulvių kokybės
reikalavimų patvirtinimo“.
3. Mėsos gaminiai turi atitikti Mėsos gaminių techninio reglamento,
patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. vasario 9
d. įsakymu Nr. 3D-78 „Dėl Mėsos gaminių techninio reglamento
patvirtinimo ir žemės ūkio ministro 2003 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr.
3D-560 pripažinimo netekusiu galios“, nustatytus aukščiausios rūšies
mėsos gaminių kokybės reikalavimus.
4. Alyvuogių aliejus turi atitikti 2012 m. sausio 13 d. Komisijos
įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 29/2012 dėl prekybos alyvuogių
aliejumi standartų (OL 2012 L 12, p.14) nustatytus standartus.
5. Žuvininkystės produktai turi atitikti sveikumo standartus,
išdėstytus 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos
reglamente (EB) Nr. 853/2004, nustatančiame konkrečius gyvūninės
kilmės maisto produktų higienos reikalavimus (OL 2004 m. specialusis
leidimas, 3 skyrius, 45 tomas, p. 14), su paskutiniais pakeitimais,
padarytais 2012 m. sausio 11 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 16/2012
(OL 2012 L 8, p. 29).
6. Rauginti pieno gaminiai turi atitikti Raugintų pieno gaminių
kokybės reikalavimus, patvirtintus Lietuvos Respublikos žemės ūkio
ministro 2005 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 3D-335 „Dėl Raugintų pieno
gaminių kokybės reikalavimų patvirtinimo bei kai kurių žemės ūkio
ministro įsakymų pripažinimo netekusiais galios“.
7. Varškė ir varškės gaminiai turi atitikti Varškės ir varškės gaminių
kokybės reikalavimus, patvirtintus Lietuvos Respublikos žemės ūkio
ministro 2002 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 488 „Dėl Varškės ir
varškės gaminių kokybės reikalavimų patvirtinimo“.
8. Sūriai turi atitikti Sūrių kokybės reikalavimų apraše,
patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m.
birželio 13 d. įsakymu Nr. 3D-335 „Dėl Sūrių kokybės reikalavimų
aprašo patvirtinimo ir kai kurių žemės ūkio ministro įsakymų,
susijusių su privalomaisiais kokybės reikalavimais, pakeitimo“,
nustatytus reikalavimus.
9. Lydyti sūriai turi atitikti lydytų sūrių kokybės reikalavimus,
išdėstytus Lydytų sūrių techniniame reglamente, patvirtintame Lietuvos
Respublikos žemės ūkio ministro 1999 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. 210
„Dėl privalomųjų kokybės reikalavimų patvirtinimo“.
10. Duonos ir pyrago kepiniai turi atitikti Duonos ir pyrago kepinių
apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo techniniame reglamente,
patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. spalio
28 d. įsakymu Nr. 3D-794 „Dėl Duonos ir pyrago kepinių apibūdinimo,
gamybos ir prekinio pateikimo techninio reglamento ir miltinės
konditerijos gaminių apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo
techninio reglamento patvirtinimo“, nustatytus reikalavimus.
11. Miltinės konditerijos gaminiai turi atitikti Miltinės konditerijos
gaminių apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo techniniame
reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2014 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 3D-794 „Dėl Duonos ir pyrago kepinių
apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo techninio reglamento ir
miltinės konditerijos gaminių apibūdinimo, gamybos ir prekinio
pateikimo techninio reglamento patvirtinimo“, nustatytus reikalavimus.
____________________
Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašo
5 priedas
LEIDŽIAMAS CUKRŲ, DRUSKOS IR PRIVALOMAS SKAIDULINIŲ MEDŽIAGŲ KIEKIS
VAIKAMS MAITINTI TIEKIAMUOSE MAISTO PRODUKTUOSE1 IR PATIEKALUOSE
Eil. Nr.
Maisto produktai ar patiekalai
Cukrų kiekis (g) ne didesnis nei/100 g (ml)
Druskos kiekis (g) ne didesnis nei/100 g (ml)
Skaidulinių
medžiagų (g) ne mažesnis nei/100 g
1.
Mėsos ir žuvies (išskyrus silkę) patiekalai ir gaminiai
3
1,7
-
2.
Silkė
5
2,5
-
3.
Pieno gaminiai
3.1.
Jogurtai, varškės gaminiai
102
1
3.2.
Sūriai
-
1,7
-
3.3.
Kiti pieno gaminiai, išskyrus desertus
5
1
-
4.
Grūdinių augalų produktai
4.1.
Ruginė duona (ne mažiau kaip 30 proc. sausos produkto masės sudaro
rugiai)
5
1,2
6
4.2.
Kita duona ir duonos gaminiai
5
1
5
4.3.
Smulkieji pyrago gaminiai ir miltinės konditerijos gaminiai
16
1
-
4.4.
Pusryčių dribsniai ir javainiai
16
1
6
5.
Džiovinti vaisiai ir džiovintos uogos ar jų gaminiai
0 (pridėtinių cukrų)
-
6.
Maitinimo paslaugos teikėjo pagaminti patiekalai
5 (pridėtinių cukrų)
1
-
7.
Desertai
16
1
-
8.
Gerti skirti produktai, išskyrus nurodytus 3.1 ir 3.3 papunkčiuose
8.1.
Sultys (vaisių ir (ar) daržovių)
-
0
-
8.2.
Kiti gėrimai (sulčių gėrimai, nektarai, gaivieji gėrimai ir pan.)
5
0
-
8.3
Maitinimo paslaugos teikėjo pagaminti gėrimai
5
-
-
9.
Kiti maisto produktai, nenurodyti 1‒8 punktuose, išskyrus vaisius
5
1
-
1 Maisto produktams, atitinkantiems maisto produktų ženklinimo
simboliu „Rakto skylutė“ kriterijus, šio priedo reikalavimai
netaikomi.
2 2019–2020 mokslo metais 9 g/100g (ml); 2020–2021 mokslo metais 8
g/100g (ml); 2021–2022 mokslo metais 7 g/100g (ml); 2022–2023 mokslo
metais 6 g/100g (ml); 2023-2024 ir vėlesniais mokslo metais 5 g/100 g
(ml).
_________________
Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašo
6 priedas
MAISTO PRODUKTŲ IR PATIEKALŲ VAIKAMS MAITINTI PATIEKIMAS
Maisto produktų grupės
Maisto produktų patiekimas1
1. Daržovės
1.1. Pirmenybė teikiama šviežioms, sezoninėms daržovėms.
1.2. Tiekiamos kuo įvairesnės daržovės.
1.3. Šviežių daržovių salotos tiekiamos su aliejaus ar nesaldinto
jogurto padažu.
1.4. Termiškai apdorotos daržovės (šviežios arba šaldytos) tiekiamos
kaip garnyras, sriuba, apkepas ir t. t.).
1.5. Per dieną vieną daržovių porciją galima pakeisti 100‒200 ml
daržovių sulčių.
1.6. Vaikams patiekiamos taip, kad galėtų sukramtyti.
2. Vaisiai, uogos
2.1. Pirmenybė teikiama šviežiems, sezoniniams vaisiams ir uogoms.
2.2. Per savaitę vieną vaisių porciją galima pakeisti 100‒200 ml
vaisių sulčių.
2.3. Vaikams patiekiami taip, kad galėtų sukramtyti.
2.4. Ikimokyklinio amžiaus vaikams vaisiai ar uogos netiekiami su
kauliukais, kuriuos vaikai galėtų nuryti.
3. Bulvės
3.1. Jei bulvių patiekalai tiekiami su padažais, jie turi būti
neriebūs (nesaldinto jogurto, pomidorų ir pan.).
4. Grūdiniai produktai
4.1. Pirmenybė teikiama viso grūdo arba iš dalies viso grūdo
produktams.
4.2. Tiekiamos kuo įvairesnės kruopos ar kruopų dribsniai (avižų,
grikių, ryžių, kvietinės, miežinės, perlinės, kukurūzų, sorų ir kt.).
4.3. Pirmenybė teikiama ruginei duonai (ne mažiau kaip 30 proc. sausos
produkto masės sudaro rugiai).
4.4. Apkepų, blynų, bandelių tešlai aukščiausios rūšies miltus
rekomenduojama maišyti su viso grūdo miltais, sėlenomis.
4.5. Makaronai: pirmenybė teikiama pagamintiems iš kietųjų kviečių
miltų arba viso grūdo miltų.
5. Mėsa ir mėsos gaminiai
5.1. Pirmenybė teikiama šviežiai, atvėsintai mėsai: paukštienai,
triušienai, veršienai, jautienai, kiaulienai, avienai.
5.2. Tiekiama liesa mėsa.
5.3. Paukštiena patiekalų gamybai naudojama be odos.
5.4. Mėsos gaminiai tiekiami tik aukščiausios rūšies.
5.5. Rūkyti mėsos gaminiai tiekiami ne jaunesniems kaip 3 metų amžiaus
vaikams.
5.6. Mėsa patiekiama taip, kad galėtų sukramtyti.
6. Žuvis
6.1. Pakaitomis tiekiama riebi ir liesa jūrinė arba gėlo vandens
žuvis.
6.2. Jei yra rizika, kad žuvyje liks smulkių ašakų, ji patiekiama
malta.
7. Kiaušiniai
7.1. Kiaušiniai patiekiami virti arba gaminiuose.
8. Pienas ir pieno produktai
8.1. Ikimokyklinio amžiaus vaikams rekomenduojama (jei gydytojas
nerekomendavo kitaip) patiekti ne mažiau kaip 200 ml pasterizuoto
pieno arba atitinkamą pagal kalcio kiekį pieno produktų kiekį per
dieną.
8.2. Tiekiamas ne didesnio nei 2,5 proc. riebumo pasterizuotas pienas.
8.3. Rauginti pieno gaminiai tiekiami po rauginimo termiškai
neapdoroti.
9. Ankštiniai ir ankštinės daržovės
9.1. Ikimokyklinio amžiaus vaikams pirmenybė teikiama tiekiant trintus
ankštinius ar ankštines daržoves.
10. Aliejus ir riebalai
10.1. Šaltųjų patiekalų gaminimui naudojamas šalto spaudimo
nerafinuotas aliejus (rapsų, alyvuogių, linų sėmenų ir kt.).
10.2. Kepimui naudojamas kepti tinkantis aliejus.
10.3. Sviestas, kur įmanoma, keičiamas aliejumi arba margarinu, kurio
sudėtyje sočiųjų riebalų rūgščių ne daugiau kaip 33 proc. bendrojo
riebalų kiekio.
11. Riešutai, sėklos, džiovinti vaisiai ir džiovintos uogos
11.1. Tiekiami pagardinti patiekalus.
11.2. Ikimokyklinio amžiaus vaikams tiekiami smulkinti.
11.3. Džiovinti vaisiai tiekiami plauti karštu vandeniu.
12. Prieskoniai
12.1. Pirmenybė teikiama žaliems lapiniams prieskoniams (petražolės,
krapai, raudonėlis, bazilikas ir kt.).
12.2. Džiovintos žolelės tiekiamos be pridėtinės valgomosios druskos
ir maisto priedų.
13. Gėrimai
13.1. Pirmenybė teikiama geriamajam vandeniui.
13.2. Su patiekalais sultys ir gėrimai, kuriuose yra pridėtinių cukrų,
netiekiami.
14. Saldumynai
14.1. Viso grūdo pyragai, bandelės, desertai vaisių, pieno produktų
pagrindu, pudingai.
15. Sriubos
15.1. Jei tiekiamos su kitu maistu, patiekiamos nedideliais kiekiais
(100–150 ml).
16. Arbata
16.1. Arbatžolių ir (ar) žolelių arbata ruošiama 1g/1l koncentracijos.
17. Kiti
17.1. Medus, grybai tiekiami ne jaunesniems kaip 3 metų amžiaus
vaikams.
1 Maisto produktai ir patiekalai turi atitikti Vaikų maitinimo
organizavimo tvarkos aprašo 3‒5 prieduose nustatytus kokybės
reikalavimus.
_____________________________________________
Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašo
7 priedas
VAIKAMS MAITINTI TIEKIAMŲ MAISTO PRODUKTŲ IR PATIEKALŲ DAŽNUMAS1
Maisto produktai ir patiekalai2
Visos paros maitinimas
Trys maitinimai per dieną
Vienas arba du maitinimai per dieną
1. Patiekalai iš raudonos mėsos
Ne daugiau kaip
2 kartus/sav.
Ne daugiau kaip
2 kartus/sav.
Ne daugiau kaip
2 kartus/sav.
2. Patiekalai iš baltos mėsos
Ne daugiau kaip
3 kartus/sav.
Ne daugiau kaip
3 kartus/sav.
Ne daugiau kaip
2 kartus/sav.
3. Termiškai apdoroti mėsos gaminiai
Ne daugiau kaip
2 kartus/sav.
Ne daugiau kaip
1 kartas/sav.
Ne daugiau kaip
1 kartas/sav.
4. Termiškai neapdoroti mėsos gaminiai
Ne daugiau kaip
1 kartas/2 sav.
Ne daugiau kaip
1 kartas/2 sav.
Ne daugiau kaip
1 kartas/2 sav.
5. Žuvis ir žuvies patiekalai
Ne mažiau kaip
1 kartas/sav.
Ne mažiau kaip
1 kartas/sav.
Ne mažiau kaip
1 kartas/sav.
6. Subproduktai ir jų patiekalai (kepenys, liežuvis)
Ne daugiau kaip
1 kartas/2 sav.
Ne daugiau kaip
1 kartas/2 sav.
Ne daugiau kaip
1 kartas/2 sav.
7. Pieno produktai ar jų patiekalai
Ne mažiau kaip
1 kartas/d.
Ne mažiau kaip
1 kartas/d.
Ne mažiau kaip
2 kartus/sav.
8. Ankštiniai, ankštinės daržovės ir jų patiekalai
Ne mažiau kaip
3 kartus/sav.
Ne mažiau kaip
3 kartus/sav.
Ne mažiau kaip
1 kartas/sav.
9. Kruopos, javų dribsniai (išskyrus šlifuotus ryžius) ir jų
patiekalai
Ne mažiau kaip
7 kartus/sav.
Ne mažiau kaip
5 kartus/sav.
Ne mažiau kaip
3 kartus/sav.
10. Šlifuoti ryžiai ir jų patiekalai
Ne daugiau kaip
2 kartus/sav.
Ne daugiau kaip
2 kartus/sav.
Ne daugiau kaip
1 kartas/sav.
11. Pusryčių dribsniai
Ne daugiau kaip
3 kartus/sav.
Ne daugiau kaip
2 kartus/sav.
Ne daugiau kaip
1 kartas/sav.
12. Makaronai ir jų patiekalai
patiekalai
Ne daugiau kaip
2 kartus/sav.
Ne daugiau kaip
2 kartus/sav.
Ne daugiau kaip
2 kartus/sav.
13. Virtos ar keptos bulvės (su daug baltymų turinčiais produktais)
Ne daugiau kaip
3 kartus/sav.
Ne daugiau kaip
3 kartus/sav.
Ne daugiau kaip
2 kartus/sav.
14. Virtų bulvių patiekalai
Ne daugiau kaip
1 kartas/sav.
Ne daugiau kaip
1 kartas/sav.
Ne daugiau kaip
1 kartas/2 sav.
15. Tarkuotų bulvių patiekalai
Ne daugiau kaip
1 kartas/2 sav.
Ne daugiau kaip
1 kartas/2 sav.
Ne daugiau kaip
1 kartas/2 sav.
16. Daržovės
Ne mažiau kaip
3 rūšys/d.
Ne mažiau kaip
3 rūšys/d.
Ne mažiau kaip
2 rūšys/d.
17. Vaisiai
Ne mažiau kaip
1 rūšis/d.
Ne mažiau kaip
1 rūšis/d.
Ne mažiau kaip
1 rūšis/d.
18. Vaisių sultys arba daržovių-vaisių sultys
Ne daugiau kaip
2 kartus/sav.
Ne daugiau kaip
2 kartus/sav.
Ne daugiau kaip
1 kartas/sav.
19. Daržovių sultys
Ne daugiau kaip
3 kartus/sav.
Ne daugiau kaip
2 kartus/sav.
Ne daugiau kaip
2 kartus/sav.
20. Gėrimai su pridėtiniu cukrumi
Ne daugiau kaip
2 kartus/sav.
Ne daugiau kaip
2 kartus/sav.
Ne daugiau kaip
1 kartas/sav.
21. Desertai (ne mažiau kaip 50 proc. vaisių )
Ne daugiau kaip
4 kartus/sav.
Ne daugiau kaip
3 kartus/sav.
Ne daugiau kaip
3 kartus/sav.
22. Desertai viso grūdo ar (ir) pieno produktų pagrindu)
Ne daugiau kaip
3 kartus/sav.
Ne daugiau kaip
2 kartus/sav.
Ne daugiau kaip
2 kartus/sav.
1 Vegetarinio maitinimo valgiaraščiams sudaryti gyvūninių maisto
produktų ir patiekalų patiekimo dažnumas netaikomas.
2 Patiekalai, kurių sudėtyje yra kelių grupių maisto produktų,
priklauso tai grupei, kurios maisto produktų dalis yra didžiausia
(pvz.: plovas su vištiena (ryžiai 100 g, vištiena 70 g, morkos 20 g ir
kiti maisto produktai, kurių kiekis mažesnis nei 20 g) priklauso
„Šlifuotų ryžių ir jų patiekalų“ grupei.
_______________________