LIETUVOS RESPUBLIKOS VAIKO MINIMALIOS IR VIDUTINĖS PRIEŽIŪROS ĮSTATYMO PAKEITIMO

lietuvos respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo pakeitimo įstatymas 2010 m. gruodžio 14 d. nr. xi-1232 vilnius

LIETUVOS RESPUBLIKOS VAIKO MINIMALIOS IR VIDUTINĖS PRIEŽIŪROS ĮSTATYMO
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
2010 m. gruodžio 14 d. Nr. XI-1232
Vilnius
(Žin., 2007, Nr. 80-3214; 2010, Nr. 54-2644)
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės
priežiūros įstatymo nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros
įstatymą ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
VAIKO MINIMALIOS IR VIDUTINĖS PRIEŽIŪROS
ĮSTATYMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo tikslas ir paskirtis
1. Šio įstatymo tikslas – sukurti vaiko teises ir teisėtus interesus
bei visuomenės saugumo poreikius atitinkančią ir elgesio problemų
turinčio vaiko socializacijai, ugdymui bei švietimo ir kitos pagalbos
teikimui skirtą vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių
sistemą, kuri padėtų vaikui įveikti susiformavusį ydingą elgesį,
išsiugdyti prasmingo individualaus ir visuomeninio gyvenimo sampratas.
2. Šis įstatymas nustato vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros
principus, vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemones, šių
priemonių skyrimo, pratęsimo, pakeitimo, panaikinimo pagrindus ir
tvarką, taip pat vaiko vidutinės priežiūros priemonės ar auklėjamojo
poveikio priemonės – atidavimo į specialią auklėjimo įstaigą (toliau –
auklėjamojo poveikio priemonė) – vykdymo vaikų socializacijos
centruose svarbiausias nuostatas.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Atviras jaunimo centras – įstaiga ar jos padalinys, teikiantis
socialines, pedagogines, psichologines paslaugas jaunimui ir vykdantis
14–18 metų vaikų minimalios priežiūros priemones.
2. Auklėjamojo pobūdžio darbai – auklėjamąjį pobūdį ir poveikį vaikui
turintys, specialaus pasirengimo nereikalaujantys, neatlygintinai ir
laisvu nuo tiesioginio darbo ar mokymosi laiku privalomi atlikti
darbai.
3. Socialinio ugdymo, reabilitacijos, integracijos, prevencijos,
edukacinės ir kitos programos – konkrečios valstybės, savivaldybių
institucijų, įstaigų, įmonių, organizacijų ir nevyriausybinių
organizacijų vykdomos socialinio ugdymo, reabilitacijos, integracijos,
prevencinės, edukacinės ir kitos programos, kuriomis siekiama
įgyvendinti šio įstatymo tikslus ir kuriomis galima teigiamai veikti
vaiko elgesį.
4. Specialistas – psichologo, socialinio pedagogo, socialinio
darbuotojo ar kitą atitinkamą kvalifikaciją turintis asmuo, teikiantis
pagalbą vaikui.
5. Vaikas – asmuo, neturintis 18 metų, išskyrus atvejus, kai įstatymų
nustatyta kitaip.
6. Vaiko atstovai pagal įstatymą – vaiko tėvai, globėjai, rūpintojai
ir kiti asmenys, kurie pagal įstatymą ar kitą teisės aktą privalo
rūpintis vaiku, jį auklėti, globoti, jam atstovauti, ginti jo teises
ir teisėtus interesus.
7. Vaiko minimali ir vidutinė priežiūra – vaikui teikiama švietimo ar
kita pagalba ir kitos paslaugos, kuriomis siekiama teigiamų jo elgesio
pokyčių.
8. Vaiko minimalios priežiūros priemonę vykdantis asmuo – fizinis arba
juridinis asmuo, šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka
vykdantis vaikui paskirtą minimalios priežiūros priemonę.
9. Vaiko minimalios priežiūros priemonė – vaikui taikomas
įpareigojimas, kurį vykdant vaikui teikiama švietimo pagalba, dienos
socialinės priežiūros ir kitos paslaugos neatskiriant vaiko nuo jo
atstovų pagal įstatymą.
10. Vaiko vidutinės priežiūros priemonė – vaikui taikomas
įpareigojimas, kurį vykdant vaikas yra ugdomas, prižiūrimas, jam
teikiama švietimo pagalba ir kitos paslaugos vaikų socializacijos
centre.
11. Vaikų dienos centras – viešasis juridinis asmuo, vykdantis vaiko
minimalios priežiūros priemones, teikiantis socialines ir kitas
paslaugas socialinės rizikos šeimoms ir (ar) vaikams.
12. Vaikų socializacijos centras – valstybinė bendrojo lavinimo
mokykla, vykdanti vaiko vidutinės priežiūros priemonę.
13. Kitos šio įstatymo sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos
Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos
profesinio mokymo įstatyme, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų
įstatyme ir kituose teisės aktuose.
3 straipsnis. Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros uždaviniai
Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros uždaviniai yra šie:
1) padėti vaikui pasiekti teigiamų elgesio pokyčių, ugdyti (ugdytis)
atsparumą neigiamai socialinei aplinkai, taip pat padėti pasiruošti
savarankiškam gyvenimui, teikiant jam kvalifikuotą švietimo ar kitą
pagalbą ir kitas paslaugas;
2) sudaryti vaikui palankias pozityviosios socializacijos,
resocializacijos ir ugdymo (ugdymosi) sąlygas;
3) ugdyti vaiko gyvenimo įgūdžius, asmenybės tapatumo ir priklausymo
bendruomenei jausmą, atsakomybės už savo poelgius supratimą, pagarbą
žmogaus teisėms ir laisvėms;
4) palaikyti ir stiprinti vaiko ryšius su jo vystymuisi palankia
aplinka.
4 straipsnis. Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros principai
Vaiko minimali ir vidutinė priežiūra grindžiama šiais principais:
1) vaiko interesų ir gerovės pirmumo. Imantis bet kokių su vaiku
susijusių veiksmų, svarbiausia – vaiko interesai. Vaikui turi būti
teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, ir tam tikslui turi
būti imamasi visų reikiamų teisinių ir administracinių priemonių;
2) vaiko dalyvavimo priimant su juo susijusius sprendimus. Vaikui turi
būti suteikiama galimybė būti išklausytam bet kokio su juo susijusio
teisminio ar administracinio nagrinėjimo metu tiesiogiai arba per
vaiko atstovą įstatymų nustatyta tvarka. Į vaiko nuomonę, jeigu ji
neprieštarauja jo interesams, privalu atsižvelgti;
3) individualizavimo. Priimant su vaiku susijusius sprendimus, turi
būti atsižvelgiama į vaiko amžių ir brandą, jo psichikos ir fizines
savybes, poreikius, socialinės aplinkos ir kitas svarbias ypatybes;
4) vaiko ugdymo atlikti pareigas ir jausti atsakomybę už savo poelgius
šeimoje, mokymo įstaigoje, darbe, socialinėje aplinkoje;
5) neatskyrimo nuo šeimos, išskyrus išimtinius atvejus, kai atskyrimas
yra būtinas vaiko interesams užtikrinti; šiais atvejais atskiriama kuo
trumpesniam terminui;
6) vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių vykdymo kuo
arčiau vaiko gyvenamosios vietos. Vaikui turi būti skiriamos tokios
minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės, kurias galima
veiksmingai taikyti vaiko neatitraukiant arba kiek įmanoma mažiau
atitraukiant nuo vaiko gyvenamosios vietos, išskyrus atvejus, kai tai
prieštarauja vaiko interesams;
7) bendradarbiavimo. Vaiko priežiūra ir socialinė integracija
(reintegracija) grindžiamos visų šiame procese dalyvaujančių asmenų,
vietos bendruomenės, nevyriausybinių organizacijų, valstybės ir
savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių, organizacijų
bendradarbiavimu ir tarpusavio pagalba;
8) visapusiškumo. Vaikui skiriant minimalios ar vidutinės priežiūros
priemonę, įvertinamas kitų paslaugų, pagalbos vaikui ir (ar) jo
atstovams pagal įstatymą poreikis ir užtikrinamas jų teikimas;
9) vaiko privataus gyvenimo apsaugos. Institucijos, įgyvendinančios
vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemones, vaiko asmens
duomenis, susijusius su vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros
taikymu, naudoja tik tiek, kiek tai būtina vaiko teisėms ir jo
teisėtiems interesams apsaugoti ir joms pavestoms funkcijoms atlikti.
ANTRASIS SKIRSNIS
VAIKO MINIMALIOS IR VIDUTINĖS PRIEŽIŪROS priemonės
5 straipsnis. Vaiko priežiūros formos
Vaikui gali būti taikoma šių formų priežiūra:
1) minimali priežiūra;
2) vidutinė priežiūra.
6 straipsnis. Vaiko minimalios priežiūros priemonės
1.Vaikui gali būti taikomos šios minimalios priežiūros priemonės:
1) įpareigojimas lankytis pas specialistą;
2) įpareigojimas lankyti vaikų dienos centrą, atvirą jaunimo centrą ar
kitą socialinių paslaugų įstaigą;
3) įpareigojimas tęsti mokymąsi kitoje mokykloje;
4) įpareigojimas mokytis pagal pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo
ar profesinio mokymo programas;
5) įpareigojimas dalyvauti socialinio ugdymo, reabilitacijos,
integracijos, prevencijos, edukacinėse ir kitose programose;
6) įpareigojimas būti namuose nustatytu laiku, kai yra šio įstatymo 8
straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyti vaiko minimalios
priežiūros priemonės skyrimo pagrindai;
7) įpareigojimas nesilankyti vietose, kuriose daroma neigiama įtaka
vaiko elgesiui, arba nebendrauti su žmonėmis, darančiais jam neigiamą
įtaką, kai yra šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose
nustatyti vaiko minimalios priežiūros priemonės skyrimo pagrindai;
8) įpareigojimas dirbti auklėjamojo pobūdžio darbus, jeigu vaikas
sutinka, kai yra šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose
nustatyti vaiko minimalios priežiūros priemonės skyrimo pagrindai.
2. Vaikui minimalios priežiūros priemonės, nurodytos šio straipsnio 1
dalies 1–5 punktuose, gali būti skiriamos nuo 3 mėnesių iki vienų
metų, minimalios priežiūros priemonės, nurodytos šio straipsnio 1
dalies 6 ir 7 punktuose, – iki 1 mėnesio, minimalios priežiūros
priemonė, nurodyta šio straipsnio 1 dalies 8 punkte, – iki 20 valandų.
Minimalios priežiūros priemonės skiriamos ne ilgiau iki vaikui sukaks
18 metų.
3. Vaikui gali būti paskirta viena arba kelios tarpusavyje suderintos
vaiko minimalios priežiūros priemonės.
7 straipsnis. Vaiko vidutinės priežiūros priemonė
1. Vaiko vidutinės priežiūros priemonė gali būti skiriama iki vienų
metų, bet ne ilgiau iki vaikui sukaks 18 metų. Vaiko vidutinės
priežiūros priemonė gali būti pratęsta šio įstatymo 10 straipsnyje
nustatyta tvarka, neviršijant bendro 3 metų vaiko buvimo vaikų
socializacijos centre termino, bet ne ilgiau iki vaikui sukaks 18
metų. Į vidutinės priežiūros priemonės vykdymo terminą įskaitomas šios
priežiūros priemonės vykdymo metu vaikui skirto arešto terminas.
2. Vaiko vidutinės priežiūros priemonė gali būti skiriama 14 metų
sukakusiam vaikui. Vaikui, nesukakusiam 14 metų, vidutinės priežiūros
priemonė gali būti skiriama išimtiniais atvejais, kai šio vaiko
elgesys kelia realų pavojų jo ar kitų žmonių gyvybei, sveikatai ar
turtui.
TREČIASIS SKIRSNIS
VAIKO MINIMALIOS IR VIDUTINĖS priežiūros priemonių SKYRIMAS,
PRATĘSIMAS, PAKEITIMAS IR PABAIGA
8 straipsnis. Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių
skyrimo pagrindai
1. Vaiko minimalios priežiūros priemonės gali būti skiriamos vaikui:
1) kuris padarė nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių
turinčią veiką, tačiau šios veikos padarymo metu nebuvo sukakęs
Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatyto amžiaus, nuo
kurio pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus galima
baudžiamoji atsakomybė už jo padarytą veiką;
2) kuris padarė administracinių teisės pažeidimų požymių turinčią
veiką, tačiau šios veikos padarymo metu nebuvo sukakęs Lietuvos
Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatyto
amžiaus, nuo kurio atsiranda administracinė atsakomybė;
3) kuris padarė administracinį teisės pažeidimą, tačiau jam,
vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų
kodekso nuostatomis, nebuvo paskirta administracinė nuobauda;
4) kurio elgesys daro žalą ar kelia pavojų jam pačiam ar aplinkiniams,
o vaiko atstovų pagal įstatymą, vietos bendruomenės pastangų nepakanka
teigiamiems jo elgesio pokyčiams pasiekti;
5) kuris nuolat nesimoko pagal privalomojo švietimo programas (ar
nelanko mokyklos).
2. Vaiko minimalios priežiūros priemonės gali būti skiriamos tik tada,
kai mokykla yra išnaudojusi visas švietimo pagalbos mokiniui teikimo
galimybes, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose
nurodytus atvejus.
3. Vaiko vidutinės priežiūros priemonė gali būti skiriama vaikui:
1) kuris padarė nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių
turinčią veiką, tačiau šios veikos padarymo metu nebuvo sukakęs
Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatyto amžiaus, nuo
kurio pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus galima
baudžiamoji atsakomybė už jo padarytą veiką;
2) kuris per vienų metų laikotarpį 3 ir daugiau kartų padarė
administracinių teisės pažeidimų požymių turinčią veiką, tačiau šios
veikos padarymo metu jis nebuvo sukakęs Lietuvos Respublikos
administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatyto amžiaus, nuo kurio
atsiranda administracinė atsakomybė;
3) kuriam pritaikius minimalios priežiūros priemones nebuvo pasiekta
teigiamų jo elgesio pokyčių.
4. Vaikas į vaikų socializacijos centrą taip pat gali būti siunčiamas
Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatytais atvejais, kai
skiriama auklėjamojo poveikio priemonė – atidavimas į specialią
auklėjimo įstaigą. Tokiu atveju šio įstatymo nuostatos taikomos tiek,
kiek jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamajam kodeksui ir
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksui.
9 straipsnis. Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemones
skiriančios institucijos
Vaikui minimalios ir vidutinės priežiūros priemones skiria vaiko
nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos
direktorius pagal savivaldybės administracijos vaiko gerovės komisijos
siūlymą. Vaikui šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6, 7 ir 8 punktuose
nurodytos vaiko minimalios priežiūros priemonės ar vaiko vidutinės
priežiūros priemonė skiriamos gavus teismo leidimą.
10 straipsnis. Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių
skyrimo, pratęsimo, pakeitimo ir panaikinimo tvarka
1. Vaiko atstovai pagal įstatymą, teritorinė policijos įstaiga,
mokykla, vaiko teisių apsaugos skyrius, seniūnija, prokuroras, vaiko
minimalios priežiūros priemonę vykdantis asmuo (kai vaikui buvo skirta
minimalios priežiūros priemonė) ir vaiko vidutinės priežiūros priemonę
vykdantis asmuo (kai vaikui buvo skirta vidutinės priežiūros priemonė)
turi teisę kreiptis į vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos
savivaldybės administracijos direktorių su prašymu dėl vaiko
minimalios priežiūros priemonės ar vidutinės priežiūros priemonės
skyrimo, pakeitimo, pratęsimo arba panaikinimo (toliau – prašymas).
2. Savivaldybės administracijos direktorius, gavęs prašymą, ne vėliau
kaip kitą darbo dieną jį perduoda savivaldybės administracijos vaiko
gerovės komisijai.
3. Savivaldybės administracijos vaiko gerovės komisija ne vėliau kaip
per 7 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos, išskyrus šio straipsnio
9 dalyje nurodytus atvejus, surenka informaciją, būtiną šio straipsnio
7 dalyje nurodytam siūlymui parengti ir 8 dalyje nurodytam vienam iš
sprendimų priimti.
4. Savivaldybės administracijos vaiko gerovės komisija prašymus
nagrinėja uždarame posėdyje, kuriame privalo dalyvauti vaikas,
išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus, vaiko atstovai
pagal įstatymą, mokyklos, kurioje ugdomas vaikas, vaiko gerovės
komisijos atstovas, vaiko minimalios priežiūros priemonę vykdantis
asmuo ar jo atstovas (kai vaikui buvo skirta minimalios priežiūros
priemonė), vaiko vidutinės priežiūros priemonę vykdančio asmens
atstovas (kai vaikui buvo skirta vidutinė priežiūros priemonė). Be to,
savivaldybės administracijos vaiko gerovės komisijos posėdyje turi
teisę dalyvauti ir kiti suinteresuoti kviestiniai asmenys. Apie
savivaldybės administracijos vaiko gerovės komisijos posėdžio vietą ir
laiką savivaldybės administracijos vaiko gerovės komisijos pirmininkas
posėdžio dalyviams privalo pranešti ne vėliau kaip prieš 3 darbo
dienas. Jeigu posėdyje nedalyvauja asmenys, kurių dalyvavimas yra
privalomas, savivaldybės administracijos vaiko gerovės komisijos
pirmininkas atideda posėdį ir raštu įspėja nedalyvavusius asmenis, kad
kitame posėdyje sprendimas gali būti priimtas ir jiems nedalyvaujant.
Savivaldybės administracijos vaiko gerovės komisijos posėdis yra
teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 komisijos narių.
5. Savivaldybės administracijos vaiko gerovės komisijos posėdyje turi
būti išklausoma vaiko ir kitų posėdyje dalyvaujančių asmenų nuomonė.
Siekiant apsaugoti vaiką nuo galimo neigiamo poveikio, vaikas gali
nedalyvauti savivaldybės administracijos vaiko gerovės komisijos
posėdyje, tačiau tokiu atveju vaiko nuomonė turi būti iš anksto
išklausyta vaiko teisių apsaugos skyriaus, o vaiko gerovės komisijos
posėdyje ji įvertinama. Vaiko teisių apsaugos skyrius taip pat
išklauso vaiko nuomonę, kai vaikas vengia dalyvauti savivaldybės
administracijos vaiko gerovės komisijos rengiamame posėdyje, ir
informuoja apie ją posėdžio dalyvius. Vaiko teisių apsaugos skyriaus
atstovas pateikia išvadą dėl vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros
priemonės skyrimo, pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo.
6. Savivaldybės administracijos vaiko gerovės komisijos posėdyje
rašomas posėdžio protokolas. Šiame protokole turi būti nurodytos
esminės prašymo nagrinėjimo aplinkybės, taip pat nurodyta posėdžio
data, protokolo eilės numeris, posėdžio dalyviai, svarstomų klausimų
eilės numeriai ir pavadinimai, klausimus pateikę pranešėjai,
kalbėtojai, priimtas siūlymas, balsavimo rezultatai ir šio straipsnio
4 dalyje nurodytų posėdžio dalyvių atskirosios nuomonės. Savivaldybės
administracijos vaiko gerovės komisijos posėdžio protokolą pasirašo
savivaldybės administracijos vaiko gerovės komisijos pirmininkas ir
sekretorius. Protokolas turi būti pasirašytas ne vėliau kaip kitą
darbo dieną po savivaldybės administracijos vaiko gerovės komisijos
posėdžio.
7. Savivaldybės administracijos vaiko gerovės komisija balsų dauguma
pateikia siūlymą dėl vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros
priemonės skyrimo, pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo. Savivaldybės
administracijos vaiko gerovės komisijos siūlymas ir kita prašymo
nagrinėjimo medžiaga pateikiama savivaldybės administracijos
direktoriui.
8. Savivaldybės administracijos direktorius, įvertinęs vaiko gerovės
komisijos siūlymą ir kitą prašymo nagrinėjimo medžiagą, priima vieną
iš šių sprendimų:
1) skirti, pratęsti ar panaikinti paskirtą vaiko minimalios priežiūros
priemonę nepasibaigus jos vykdymo terminui, pakeisti paskirtą vaiko
minimalios priežiūros priemonę kita arba paskirti kitą vaiko
minimalios priežiūros priemonę vykdantį asmenį;
2) kreiptis į teismą dėl leidimo skirti vaikui šio įstatymo 6
straipsnio 1 dalies 6, 7 ir 8 punktuose nustatytas vaiko minimalios
priežiūros priemones, vaiko vidutinės priežiūros priemonę, pratęsti
vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymo terminą arba paskirti
kitą vaiko vidutinės priežiūros priemonę vykdantį asmenį;
3) panaikinti paskirtą vaiko vidutinės priežiūros priemonę
nepasibaigus jos vykdymo terminui;
4) atmesti prašymą.
9. Jeigu vaiko elgesys kelia realų pavojų jo paties ar kitų žmonių
gyvybei, sveikatai ar turtui, savivaldybės administracijos direktorius
šio straipsnio 8 dalyje nustatytą vieną iš sprendimų priima ne vėliau
kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos, kitais atvejais –
ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos.
10. Vaiko minimalios priežiūros priemonės, išskyrus šio įstatymo 6
straipsnio 1 dalies 6, 7 ir 8 punktuose nustatytas vaiko minimalios
priežiūros priemones, skiriamos, pratęsiamos, pakeičiamos ar
panaikinamos nepasibaigus jų vykdymo terminui savivaldybės
administracijos direktoriaus sprendimu. Šio įstatymo 6 straipsnio 1
dalies 6, 7 ir 8 punktuose nustatytos vaiko minimalios priežiūros
priemonės skiriamos ar pratęsiamos gavus teismo leidimą, o
panaikinamos nepasibaigus jų vykdymo terminui savivaldybės
administracijos direktoriaus sprendimu. Savivaldybės administracijos
direktoriaus sprendime dėl vaiko minimalios priežiūros priemonės
skyrimo, pratęsimo ar pakeitimo nurodomi: vaikas, vaiko atstovai pagal
įstatymą, vaikui skirta minimalios priežiūros priemonė, vaiko
minimalios priežiūros priemonę vykdantis asmuo, šios priemonės vykdymo
terminas ir kita svarbi informacija.
11. Savivaldybės administracijos direktoriaus prašyme teismui dėl
leidimo skirti vaikui šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6, 7 ir 8
punktuose nustatytas vaiko minimalios priežiūros priemones turi būti
pateikiama informacija apie vaiko nuomonę dėl šių minimalios
priežiūros priemonių skyrimo, vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada.
Prie šio prašymo pridedamas savivaldybės administracijos vaiko gerovės
komisijos posėdžio, kuriame buvo svarstytas klausimas dėl šio įstatymo
6 straipsnio 1 dalies 6, 7 ir 8 punktuose nustatytų vaiko minimalios
priežiūros priemonių skyrimo, protokolas, kiti prašymą pagrindžiantys
dokumentai.
12. Savivaldybės administracijos direktoriaus prašyme teismui dėl
leidimo skirti vaiko vidutinės priežiūros priemonę, pratęsti vaiko
vidutinės priežiūros priemonės vykdymo terminą arba paskirti kitą
vaiko vidutinės priežiūros priemonę vykdantį asmenį turi būti
nurodytas vaikų socializacijos centras, kuriame bus apgyvendintas
vaikas, ir vaiko gyvenimo jame terminas. Vaikų socializacijos centrą,
kuriame gali būti apgyvendintas vaikas, parenka Švietimo ir mokslo
ministerijos įgaliota institucija švietimo ir mokslo ministro
nustatyta tvarka. Teismui taip pat turi būti pateikiama informacija
apie vaiko nuomonę dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonės skyrimo,
pratęsimo ar vidutinės priežiūros priemonę vykdančio asmens pakeitimo,
vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada. Kai kreipiamasi dėl leidimo
skirti vaiko vidutinės priežiūros priemonę, pateikiama vaikų ir
paauglių psichiatro išvada dėl vaiko psichikos sveikatos būklės. Prie
šioje dalyje nurodyto prašymo teismui pridedamas savivaldybės
administracijos vaiko gerovės komisijos posėdžio, kuriame buvo
svarstytas klausimas dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonės skyrimo,
pratęsimo ar kito vidutinės priežiūros priemonę vykdančio asmens
paskyrimo, protokolas, kiti prašymą pagrindžiantys dokumentai.
13. Savivaldybės administracijos direktorius, gavęs šio straipsnio 12
dalyje nurodytą teismo leidimą per 3 darbo dienas nuo teismo nutarties
išduoti leidimą įsiteisėjimo dienos priima sprendimą skirti ar
pratęsti šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6, 7 ir 8 punktuose
nustatytas vaiko minimalios priežiūros priemones, skirti ar pratęsti
vaiko vidutinės priežiūros priemonę arba pakeisti vaiko vidutinės
priežiūros priemonę vykdantį asmenį. Savivaldybės administracijos
direktoriaus sprendime dėl vaiko vidutinės priežiūros skyrimo turi
būti nurodoma: vaikas, vaiko atstovai pagal įstatymą, teismas, išdavęs
leidimą, vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymo vieta, vidutinės
priežiūros priemonės vykdymo terminas ir kita svarbi informacija.
Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendime dėl vaiko
minimalios priežiūros skyrimo turi būti nurodomi šio straipsnio 10
dalyje nurodyti duomenys.
14. Jeigu teismas neduoda leidimo vaikui skirti ar pratęsti šio
įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6, 7 ir 8 punktuose nustatytas vaiko
minimalios priežiūros priemones ar vaiko vidutinės priežiūros
priemonę, savivaldybės administracijos direktorius šiame straipsnyje
nustatyta tvarka sprendžia klausimą dėl kitų vaiko minimalios
priežiūros priemonių skyrimo.
11 straipsnis. Vaikui paskirtos minimalios ar vidutinės priežiūros
priemonės pratęsimo, pakeitimo, panaikinimo, sustabdymo ir nutraukimo
pagrindai
1. Jeigu vaikui paskirta minimalios ar vidutinės priežiūros priemone
nepavyko pasiekti teigiamų jo elgesio pokyčių, jam skirta minimalios
ar vidutinės priežiūros priemonė gali būti pratęsta. Sprendimas dėl
vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės pratęsimo priimamas
ne vėliau kaip iki vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės
vykdymo termino pabaigos.
2. Jeigu pritaikius vaiko minimalios priežiūros priemonę nepavyksta
pasiekti teigiamų vaiko elgesio pokyčių, taip pat dėl kitų svarbių
priežasčių vaikui gali būti skiriama kita minimalios priežiūros
priemonė, kitas vaiko minimalios priežiūros priemonę vykdantis asmuo,
kreipiamasi į teismą dėl leidimo skirti vaikui vidutinės priežiūros
priemonę.
3. Jeigu vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymo metu atsiranda
svarbios priežastys, dėl kurių tikslinga keisti vaiko vidutinės
priežiūros priemonės vykdymo vietą, gali būti kreipiamasi dėl vaiko
vidutinės priežiūros priemonę vykdančio asmens pakeitimo.
4. Jeigu vaikui toliau taikyti minimalios ar vidutinės priežiūros
priemonę netikslinga arba vaikas negali šios priemonės vykdyti dėl
kitų svarbių priežasčių, jam skirta minimalios ar vidutinės priežiūros
priemonė gali būti panaikinta nepasibaigus jos vykdymo terminui.
5. Jeigu vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymo metu vaikui
skiriamas areštas, vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymas
sustabdomas. Jeigu vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymo metu
vaikui skiriamas terminuotas laisvės atėmimas, vaiko vidutinės
priežiūros priemonės vykdymas nutraukiamas.
12 straipsnis. Vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės
vykdymo pabaiga
Vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės vykdymas baigiasi:
1) pasibaigus nustatytam vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros
priemonės vykdymo terminui;
2) priėmus sprendimą vieną priežiūros priemonę pakeisti kita;
3) priėmus sprendimą panaikinti minimalios ar vidutinės priežiūros
priemonę nepasibaigus jos vykdymo terminui;
4) priėmus sprendimą nutraukti vaiko vidutinės priežiūros priemonės
vykdymą.
13 straipsnis. Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimų
apskundimo tvarka
Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimai gali būti
apskųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
nustatyta tvarka.
14 straipsnis. Savivaldybės administracijos ir mokyklos vaiko gerovės
komisijos
1. Savivaldybės administracijos vaiko gerovės komisijos paskirtis –
koordinuoti ugdymo, reabilitacijos, prevencijos ir kitų programų
įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje, institucijų tarpusavio
bendradarbiavimą teikiant metodinę, informacinę, konsultacinę ir
dalykinę pagalbą mokyklų vaiko gerovės komisijoms.
2. Savivaldybės administracijos vaiko gerovės komisija sudaroma iš
savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių, teritorinės
policijos įstaigos, teritorinės prokuratūros, socialinių paslaugų,
švietimo, sveikatos ir kitų institucijų, dalyvaujančių prevencinėje
veikloje, atstovų.
3. Savivaldybės administracijos direktorius tvirtinta savivaldybės
administracijos vaiko gerovės komisijos sudėtį ir jos darbo
reglamentą, skiria iš komisijos narių savivaldybės administracijos
vaiko gerovės komisijos pirmininką ir sekretorių. Savivaldybės
administracijos vaiko gerovės komisijos pirmininku ir sekretoriumi
skiriami savivaldybės administracijos atstovai.
4. Savivaldybės administracijos vaiko gerovės komisija:
1) surenka informaciją, būtiną sprendimui dėl vaiko minimalios ar
vidutinės priežiūros priemonių skyrimo, pratęsimo, pakeitimo ar
panaikinimo priimti, svarsto prašymus ir teikia siūlymus savivaldybės
administracijos direktoriui dėl vaiko minimalios ar vidutinės
priežiūros priemonių skyrimo, pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo;
2) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo vaikų socializacijos centro
prašymo gavimo dienos surenka ir vaikų socializacijos centrui pateikia
šio įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje nurodytus vaiko, kuriam skirta
auklėjamojo poveikio priemonė, dokumentus;
3) koordinuoja socialinio ugdymo, reabilitacijos, prevencijos ir kitų
programų įgyvendinimą savivaldybėje;
4) koordinuoja institucijų tarpusavio bendradarbiavimo prevencinio
darbo srityje įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje ir mokyklų vaiko
gerovės komisijų veiklą;
5) teikia metodinę ir konsultacinę paramą prevenciniam darbui
organizuoti mokyklose ir nustato priemones kartu su policijos,
sveikatos priežiūros, vaiko teisių apsaugos įstaigomis, Pedagogine
psichologine tarnyba, įtraukdama į prevencinio darbo organizavimą
verslo atstovus, konfesines ir vietos bendruomenes, nevyriausybines
organizacijas, vaiko atstovus pagal įstatymą, politikus, visuomenės
veikėjus;
6) kaupia ir analizuoja savivaldybės teritorijoje veikiančių mokyklų,
kitų institucijų informaciją teisės pažeidimų, narkotinių ir
psichotropinių medžiagų vartojimo, smurto, nusikalstamumo ir kitais
klausimais;
7) vertina, kaip vykdomos prevencinės priemonės švietimo, sveikatos,
socialinių paslaugų įstaigose, rūpinasi prevencinio darbo
veiksmingumu;
8) teikia siūlymus savivaldybės administracijos direktoriui dėl vaiko
minimalios ar vidutinės priežiūros priemonių tobulinimo.
5. Mokyklos vaiko gerovės komisijos paskirtis – organizuoti ir
koordinuoti prevencinį darbą, švietimo pagalbos teikimą, saugios ir
palankios vaiko ugdymui aplinkos kūrimą ir atlikti kitas su vaiko
gerove susijusias funkcijas.
6. Mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo
tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras.
7. Mokyklos vaiko gerovės komisija:
1) kiekvienais metais nustato mokyklos prevencinio darbo prioritetus
ir kryptis, suderina juos su mokyklos administracija, nagrinėja
prevencinio darbo klausimus, įgyvendina teisės pažeidimų, alkoholio,
tabako, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, smurto,
nusikalstamumo ir kitus prevencinius projektus;
2) vykdo mokyklos bendruomenės švietimą vaiko teisių apsaugos, teisės
pažeidimų prevencijos, mokinių užimtumo ir kitose srityse;
3) organizuoja švietimo pagalbą mokiniui, mokytojui ir vaiko atstovams
pagal įstatymą;
4) teikia siūlymus mokyklos vadovui dėl darbo tobulinimo;
5) teikia siūlymus savivaldybės administracijos vaiko gerovės
komisijai dėl vaiko minimalios priežiūros priemonių tobulinimo;
6) teikia siūlymus mokyklos vadovui dėl vaiko minimalios ar vidutinės
priežiūros priemonės skyrimo inicijavimo;
7) atlieka kitas švietimo ir mokslo ministro nustatytas funkcijas.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
VAIKO MINIMALIOS PRIEŽIŪROS PRIEMONIŲ VYKDYMAS
15 straipsnis. Vaikui paskirtos minimalios priežiūros priemonės
vykdymo pradžia
1. Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimą dėl vaiko
minimalios priežiūros priemonės skyrimo per 3 darbo dienas nuo jo
priėmimo savivaldybės administracija išsiunčia (perduoda) vaiko
minimalios priežiūros priemonę vykdančiam asmeniui ir vaiko atstovams
pagal įstatymą.
2. Vaiko atstovai pagal įstatymą kartu su vaiku, kuriam skirta
minimalios priežiūros priemonė, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo
savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimo priėmimo dienos
susitinka su vaiko minimalios priežiūros priemonę vykdančiu asmeniu
ir, dalyvaujant vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui, pasirašytinai
supažindinami su paskirtos vaiko minimalios priežiūros priemonės
vykdymo tvarka, jos nevykdymo ar netinkamo vykdymo pasekmėmis, jų
teisėmis ir pareigomis vaiko minimalios priežiūros priemonės vykdymo
metu.
16 straipsnis. Vaiko, kuriam taikoma minimalios priežiūros priemonė,
teisės ir pareigos
1. Vaikas, kuriam taikoma minimalios priežiūros priemonė, turi visas
Lietuvos Respublikos įstatymų jam garantuojamas teises, įskaitant:
1) teisę įgyti valstybinius išsilavinimo ir kvalifikacijų standartus
atitinkantį išsilavinimą ir (ar) kvalifikaciją;
2) ugdytis sveikoje ir psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai saugioje,
savitarpio pagarba grįstoje aplinkoje;
3) gauti kvalifikuotą švietimo pagalbą ir kitas paslaugas;
4) teisę kreiptis su prašymais ar skundais;
5) įstatymų nustatyta tvarka ginti savo teises ir teisėtus interesus.
2. Vaikas, kuriam taikoma minimalios priežiūros priemonė, privalo:
1) vykdyti jam paskirtą vaiko minimalios priežiūros priemonę;
2) gerbti savo atstovus pagal įstatymą, kitus šeimos narius;
3) gerbti mokytojus, kitus suaugusiuosius ir vaikus, nepažeisti jų
teisių ir teisėtų interesų;
4) laikytis visuomenėje priimtų elgesio normų;
5) gerbti ir tausoti kultūros ir istorijos vertybes, gamtą, valstybės,
savivaldybių ir privačią nuosavybę;
6) įstatymų nustatytais atvejais atsakyti už savo veiksmus arba
atlyginti savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą.
17 straipsnis. Vaiko, kuriam taikoma minimalios priežiūros priemonė,
atstovų pagal įstatymą teisės ir pareigos
1. Vaiko, kuriam taikoma minimalios priežiūros priemonė, atstovai
pagal įstatymą turi teisę:
1) gauti informaciją apie vaiko būklę, mokyklos lankymą, ugdymo
(ugdymosi) sąlygas, jo pažangą;
2) gauti informaciją apie vaikui paskirtos minimalios priežiūros
priemonės vykdymo eigą;
3) kreiptis su prašymais ar skundais;
4) sprendžiant su vaiku susijusias problemas, gauti švietimo pagalbą
ir kitas paslaugas;
5) kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas teises.
2. Vaiko, kuriam taikoma minimalios priežiūros priemonė, atstovai
pagal įstatymą privalo:
1) rūpintis, kad vaikui būtų užtikrinta galimybė lankyti mokyklą ir
vaikas vykdytų jam paskirtą minimalios priežiūros priemonę;
2) bendradarbiauti su vaiko minimalios priežiūros priemonę vykdančiu
asmeniu, kitais asmenimis, teikiančiais (galinčiais suteikti)
kvalifikuotą pagalbą sprendžiant vaiko ugdymo (ugdymosi), elgesio
pokyčių ir kitus su vaiko interesais susijusius klausimus;
3) sudaryti vaikui sveikas ir saugias gyvenimo sąlygas;
4) stebėti ir taisyti vaiko elgesį;
5) lankyti teismo paskirtus bendravimo su vaikais tobulinimo kursus.
18 straipsnis. Vaiko minimalios priežiūros priemonę vykdančio asmens
teisės ir pareigos
1. Vaiko minimalios priežiūros priemonę vykdantis asmuo turi teisę:
1) reikalauti, kad vaikas, kuriam paskirta minimalios priežiūros
priemonė, ir vaiko atstovai pagal įstatymą atliktų jiems nustatytas
pareigas;
2) teikti siūlymus savivaldybės administracijos direktoriui dėl vaiko
minimalios priežiūros priemonių tobulinimo;
3) teikti siūlymus savivaldybės administracijos direktoriui dėl vaiko
minimalios priežiūros priemonės pratęsimo, pakeitimo ir panaikinimo;
4) naudotis kitomis teisėmis, susijusiomis su vaiko minimalios
priežiūros priemonės vykdymu.
2. Vaiko minimalios priežiūros priemonę vykdantis asmuo privalo:
1) užtikrinti tinkamą vaikui paskirtos minimalios priežiūros priemonės
vykdymą;
2) fiksuoti su vaiko minimalios priežiūros priemonės vykdymu
susijusius veiksmus, vaiko elgesio pokyčius ir atlikti stebėseną;
3) raštu informuoti vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos vaiko teisių
apsaugos skyrių, jeigu vaiko atstovai pagal įstatymą nedalyvauja
vykdant vaiko minimalios priežiūros priemonę;
4) pagal poreikį informuoti vaiko atstovus pagal įstatymą ir
savivaldybės administracijos direktorių apie vaiko minimalios
priežiūros priemonės vykdymo eigą;
5) ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo vaiko minimalios priežiūros
priemonės vykdymo termino pabaigos atsiskaityti savivaldybės
administracijos direktoriui už vaiko minimalios priežiūros priemonės
vykdymą;
6) bendradarbiauti su savivaldybės administracija, vaiko teisių
apsaugos skyriumi, vaiko atstovais pagal įstatymą ir kitais asmenimis
bei institucijomis;
7) užtikrinti vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugą;
8) atlikti kitas pareigas, susijusias su vaiko minimalios priežiūros
priemonės vykdymu.
PENKTASIS SKIRSNIS
VAIKO VIDUTINĖS PRIEŽIŪROS PRIEMONĖS VYKDYMAS
19 straipsnis. Vaikų socializacijos centro paskirtis ir jo veiklos
pagrindai
1. Vaikų socializacijos centro paskirtis – užtikrinti vaikų
socializacijos centre apgyvendinto vaiko tinkamą ugdymą, jam teikiamą
kvalifikuotą švietimo pagalbą ir kitas paslaugas, kurios padėtų siekti
teigiamų vaiko elgesio pokyčių ir ugdytų jo vertybines nuostatas bei
socialinius įgūdžius, padedančius tapti doru, savarankišku, atsakingu
žmogumi, ir paruoštų jį savarankiškam gyvenimui visuomenėje.
2. Vaikų socializacijos centras, perteikdamas visuomenei priimtinas
vertybes, ugdydamas tautinį sąmoningumą, suteikdamas dorinės,
sociokultūrinės ir pilietinės brandos pagrindus, padeda vaikui
adaptuotis ir integruotis į visuomenę, tęsti mokymąsi pagal pradinio,
pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, sudaro galimybę mokytis
pagal pirminio profesinio mokymo programas.
3. Vaikų socializacijos centruose apgyvendinami tik tos pačios lyties
vaikai.
4. Vaikų socializacijos centro veikla gali būti specializuota arba
gali būti steigiami specializuoti vaikų socializacijos centrai
vaikams, turintiems psichikos ir elgesio sutrikimų.
5. Vaikų socializacijos centras veikia pagal nuostatus. Vaikų
socializacijos cento nuostatai rengiami vadovaujantis švietimo ir
mokslo ministro patvirtintais reikalavimais ir pagal vaikų
socializacijos centro veiklos modelį, kurį tvirtina švietimo ir mokslo
ministras.
20 straipsnis. Vaikų socializacijos centro funkcijos
Vaikų socializacijos centras:
1) užtikrina tinkamą vaiko vidutinės priežiūros priemonės ar
auklėjamojo poveikio priemonės vykdymą;
2) užtikrina vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugą;
3) fiksuoja su vaiko vidutinės priežiūros priemonės ar auklėjamojo
poveikio priemonės vykdymu susijusius veiksmus, vaiko elgesio pokyčius
ir atlieka stebėseną;
4) ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius informuoja vaiko atstovus pagal
įstatymą apie vaiko vidutinės priežiūros priemonės ar auklėjamojo
poveikio priemonės vykdymo eigą ir organizuoja socialinį darbą su
jais;
5) ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikia išvadas savivaldybės
administracijos direktoriui apie vaiko vidutinės priežiūros priemonės
vykdymo eigą;
6) teikia siūlymus savivaldybės administracijos direktoriui dėl vaiko
vidutinės priežiūros priemonės pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo;
7) informuoja savivaldybės administracijos direktorių dėl vaiko
vidutinės priežiūros priemonės sustabdymo ir nutraukimo;
8) raštu informuoja vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos vaiko teisių
apsaugos skyrių, jeigu vaiko atstovai pagal įstatymą nepalaiko ryšių
su vaiku, nesidomi jo pasiekimais, elgesio pokyčiais;
9) ne vėliau kaip likus 1 mėnesiui iki vaiko vidutinės priežiūros ar
auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo pabaigos raštu informuoja vaiko
atstovus pagal įstatymą, savivaldybės administracijos direktorių ir
kitas atsakingas institucijas apie numatomą vaiko sugrįžimą iš vaikų
socializacijos centro, pateikia informaciją apie vaiko elgesio
pokyčius, poreikius ir galimybes bei rekomendacijas dėl tęstinės
pagalbos vaikui teikimo;
10) priima sprendimą dėl vaiko atostogų, gavęs vaiko nuolatinės
gyvenamosios vietos vaiko teisių apsaugos skyriaus informaciją apie
vaiko atstovų pagal įstatymą tinkamas vaiko priežiūros ir gyvenimo
sąlygas. Apie vaiko išvykimą dėl jo atostogų pranešama vaiko
nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos
direktoriui, vaiko teisių apsaugos skyriui ir teritorinei policijos
įstaigai;
11) organizuoja vaiko, kuriam vidutinės priežiūros priemonės vykdymo
metu buvo skirtas areštas, pristatymą į vaikų socializacijos centrą iš
arešto atlikimo vietos;
12) sudaro vaikui artimas šeimos aplinkai sąlygas, atitinkančias jo
amžių, lytį, sveikatą ir brandą;
13) rengia vaiką savarankiškam gyvenimui ir reintegracijai į
visuomenę;
14) atsiskaito savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai
institucijai (dalyvių susirinkimui) už centro veiklą;
15) teikia siūlymus savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai
institucijai (dalyvių susirinkimui) ir suinteresuotoms institucijoms
dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonės tobulinimo.
21 straipsnis. Vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymo pradžia
1. Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimą dėl vaiko
vidutinės priežiūros priemonės skyrimo per 3 darbo dienas nuo jo
priėmimo kartu su teismo leidimo kopija savivaldybės administracijos
direktorius išsiunčia (perduoda) vaikų socializacijos centrui, į kurį
atiduodamas vaikas, vaiko teisių apsaugos skyriui, vaiko, kuriam
paskirta vidutinės priežiūros priemonė, atstovams pagal įstatymą ir
informuoja juos apie numatomą vaiko pristatymo į vaikų socializacijos
centrą datą.
2. Savivaldybės administracijos direktorius, informavęs vaikų
socializacijos centrą apie sprendimą dėl vaiko vidutinės priežiūros
priemonės, vaiko atstovus pagal įstatymą, vaiko teisių apsaugos
skyrių, nedelsdamas organizuoja vaiko pristatymą į vaikų
socializacijos centrą. Tais atvejais, kai reikia užtikrinti vaiko arba
kitų asmenų saugumą, savivaldybės administracija vaiko pristatymą į
vaikų socializacijos centrą organizuoja kartu su teritorine policijos
įstaiga. Vaiko atstovas pagal įstatymą privalo lydėti vaiką į vaikų
socializacijos centrą, išskyrus atvejus, kai jis negali vykti kartu
dėl svarbių priežasčių.
3. Vaikui atvykus į vaikų socializacijos centrą, šio centro
administracija pasirašytinai supažindina vaiką ir vaiko atstovą pagal
įstatymą su jų teisėmis ir pareigomis, kurias jie turi vaiko vidutinės
priežiūros priemonės vykdymo laikotarpiu, šios priemonės nevykdymo ar
netinkamo vykdymo pasekmėmis, taip pat su vaikų socializacijos centro
veikla ir vidaus tvarkos taisyklėmis.
4. Pristatant į vaikų socializacijos centrą vaiką, kuriam skirta vaiko
vidutinės priežiūros priemonė, turi būti pateikiami vaiko asmens
tapatybę patvirtinantis dokumentas, teismo leidimas ir savivaldybės
administracijos direktoriaus sprendimas dėl vidutinės priežiūros
priemonės skyrimo, vaiko išsilavinimo pažymėjimas arba pažyma apie
vaiko mokymosi pasiekimus, pedagoginės psichologinės tarnybos pažyma
apie asmens specialiuosius ugdymo (ugdymosi) poreikius, jeigu buvo
atliktas įvertinimas, vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, vaiko
sveikatos pažymėjimas, vaikų ir paauglių psichiatro išvada dėl vaiko
psichikos sveikatos būklės, vaiko charakteristika. Jeigu vaikui buvo
taikyta vaiko minimalios priežiūros priemonė, turi būti pateikiama
vaiko minimalios priežiūros priemonę vykdžiusio asmens ataskaita.
5. Pristatant į vaikų socializacijos centrą vaiką, kuriam skirta
auklėjamojo poveikio priemonė, turi būti pateikiami vaiko asmens
tapatybę patvirtinantis dokumentas, teismo nuosprendis dėl auklėjamojo
poveikio priemonės skyrimo ir, jeigu yra galimybė, šio straipsnio 4
dalyje nurodyti dokumentai. Jeigu šio straipsnio 4 dalyje nurodyti
dokumentai nepateikiami, savivaldybės administracijos vaiko gerovės
komisija organizuoja šių dokumentų (išskyrus vaikų ir paauglių
psichiatro išvadą dėl vaiko psichikos sveikatos būklės) surinkimą ir
pateikimą vaikų socializacijos centrui.
22 straipsnis. Vaiko teisės ir pareigos vaikų socializacijos centre
1. Vaikų socializacijos centre esantis vaikas turi šias Lietuvos
Respublikos įstatymų jam nustatytas laisves ir teises, tarp jų ir
teisę:
1) įgyti valstybinius išsilavinimo ir kvalifikacijų standartus
atitinkantį išsilavinimą ir (ar) kvalifikaciją;
2) ugdytis sveikoje ir psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai saugioje,
savitarpio pagarba grįstoje aplinkoje;
3) gauti kvalifikuotą švietimo pagalbą ir kitas paslaugas;
4) palaikyti ryšius su šeima ir kitais artimaisiais, jeigu tai
neprieštarauja vaiko interesams;
5) kreiptis su prašymais ar skundais;
6) įstatymų nustatyta tvarka ginti savo teises ir teisėtus interesus;
7) į išvyką už vaikų socializacijos centro ribų ir atostogas.
2. Vaikų socializacijos centre esančio vaiko pareigos:
1) vykdyti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus;
2) dalyvauti vykdant jam paskirtą vidutinės priežiūros priemonę;
3) atlikti pareigas ir laikytis elgesio taisyklių;
4) vykdyti teisėtus vaikų socializacijos centro darbuotojų nurodymus;
5) mokytis pagal pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo ir pirminio
profesinio mokymo programas.
23 straipsnis. Vaiko, kuriam paskirta vaiko vidutinės priežiūros
priemonė ar auklėjamojo poveikio priemonė, atstovų pagal įstatymą
teisės ir pareigos
1. Vaiko, kuriam paskirta vaiko vidutinės priežiūros priemonė ar
auklėjamojo poveikio priemonė, atstovai pagal įstatymą turi teisę:
1) gauti informaciją apie vaiko ugdymo (ugdymosi) sąlygas, jo pažangą
ir pasiekimus, mokyklos lankymą;
2) gauti informaciją apie vidutinės priežiūros priemonės ar
auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo eigą;
3) gauti informaciją apie vaikui teikiamą švietimo pagalbą ir kitas
paslaugas;
4) kreiptis su prašymais ar skundais;
5) dalyvauti švietimo savivaldos institucijų, veikiančių vaikų
socializacijos centre, veikloje;
6) sprendžiant su vaiku susijusias problemas, gauti kvalifikuotą
švietimo arba kitą pagalbą;
7) kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas teises.
2. Vaiko, kuriam paskirta vaiko vidutinės priežiūros priemonė ar
auklėjamojo poveikio priemonė, atstovai pagal įstatymą privalo:
1) rūpintis, kad vaikas dalyvautų vykdant jam paskirtą vaiko vidutinės
priežiūros priemonę ar auklėjamojo poveikio priemonę;
2) bendradarbiauti su vaikų socializacijos centru ir kitais asmenimis,
teikiančiais kvalifikuotą pagalbą sprendžiant vaiko ugdymo (ugdymosi),
priežiūros, rūpinimosi sveikata, elgesio pokyčių ir kitus klausimus;
3) ne rečiau kaip kartą per mėnesį lankyti vaiką ir kitais būdais
palaikyti ryšius su vaiku, domėtis vaiko pasiekimais ir jo elgesio
pokyčiais;
4) lankyti teismo paskirtus bendravimo su vaikais tobulinimo kursus;
5) užtikrinti tinkamas priežiūros ir gyvenimo sąlygas vaikui atostogų
metu ir vaiko grįžimą laiku į vaikų socializacijos centrą.
24 straipsnis. Vaikų socializacijos centro darbuotojų pareigos ir
atsakomybė
1. Vaikų socializacijos centro darbuotojai privalo teikti vaiko
poreikius atitinkančią kvalifikuotą švietimo pagalbą ir kitas
paslaugas, pažinti vaiko individualumą, plėtoti jo gebėjimus, rūpintis
vaiko ugdymu, skatinti asmenybės brandą, ugdyti profesinius įgūdžius,
sudaryti sąlygas vaiko saviraiškai, gerbti vaiko teises, nuolat
tobulinti savo kvalifikaciją, vykdyti kitas įstatymų ir teisės aktų
nustatytas pareigas.
2. Vaikų socializacijos centro darbuotojai, vykdydami savo pareigas,
bendradarbiauja su vaiko atstovais pagal įstatymą, savivaldybės
administracija, vaiko teisių apsaugos skyriumi ir kitais savivaldybės
administracijos padaliniais, kitomis institucijomis ir asmenimis.
3. Vaikų socializacijos centro darbuotojai už savo pareigų nevykdymą
ar netinkamą vykdymą, kitus teisės pažeidimus atsako įstatymų
nustatyta tvarka.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
VAIKO MINIMALIOS IR VIDUTINĖS PRIEŽIŪROS PRIEMONIŲ VALDYMAS
25 straipsnis. Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliojimai
Švietimo ir mokslo ministerija:
1) dalyvauja formuojant ir įgyvendinant vaiko minimalios ir vidutinės
priežiūros politiką;
2) koordinuoja savivaldybių institucijų veiklą vaiko minimalios
priežiūros priemonių vykdymo srityje;
3) teisės aktų nustatyta tvarka ir atvejais įgyvendina valstybės kaip
vaikų socializacijos centro savininkės ar dalininkės teises ir
pareigas, koordinuoja ir prižiūri, kaip vykdomos vaiko vidutinės
priežiūros priemonės;
4) analizuoja, kaip įgyvendinama vaiko vidutinės priežiūros priemonė,
ir teikia siūlymus suinteresuotoms institucijoms dėl jos tobulinimo;
5) pagal kompetenciją teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei (toliau
– Vyriausybė) teisės aktų projektus dėl vaiko minimalios ir vidutinės
priežiūros priemonių tobulinimo;
6) bendradarbiauja su suinteresuotomis institucijomis, teikia
informaciją apie vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių
įgyvendinimą;
7) pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytus
kriterijus ištiria vaiko vidutinės priežiūros priemonės poreikį ir
imasi veiksmų šio įstatymo nuostatoms įgyvendinti.
26 straipsnis. Savivaldybės administracijos įgaliojimai
Savivaldybės administracija:
1) koordinuoja ir prižiūri, kaip vykdomos vaiko minimalios priežiūros
priemonės savivaldybėje;
2) analizuoja vaiko minimalios priežiūros priemonių įgyvendinimą
savivaldybėje ir teikia siūlymus Švietimo ir mokslo ministerijai,
kitoms suinteresuotoms institucijoms dėl šių priemonių tobulinimo;
3) teikia informaciją Švietimo ir mokslo ministerijai, kitoms
suinteresuotoms institucijoms apie vaiko minimalios priežiūros
priemonių įgyvendinimą savivaldybėje;
4) užtikrina reikalingų paslaugų ir (ar) pagalbos vaikui ir (ar) vaiko
atstovams pagal įstatymą teikimą;
5) atlieka kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas.
27 straipsnis. Mokyklos vadovo įgaliojimai
Mokyklos vadovas:
1) sudaro mokyklos vaiko gerovės komisiją ir tvirtina jos darbo
reglamentą;
2) užtikrina, prižiūri ir atsako už gerą ir veiksmingą vaiko
minimalios priežiūros priemonių vykdymą mokykloje;
3) užtikrina sveiką ir saugią aplinką, užkertančią kelią bet kokioms
smurto, prievartos apraiškoms ir žalingiems įpročiams;
4) organizuoja pašalinių asmenų patekimo į mokyklos teritoriją
apskaitą ir tai kontroliuoja, organizuoja mokyklos teritorijos ir jos
prieigų stebėjimą, informuoja teritorinę policijos įstaigą apie
žinomus ar įtariamus smurto, prievartos, narkotinių ar psichotropinių
medžiagų platinimo, viešosios tvarkos ir kitų pažeidimų atvejus;
5) supažindina mokyklos bendruomenę su teisės aktais,
reglamentuojančiais vaiko teises, pareigas ir atsakomybę už teisės
pažeidimus, mokyklos lankymą, narkotinių ir psichotropinių medžiagų
vartojimo, smurto, nusikalstamumo prevenciją ir mokinių užimtumą;
6) bendradarbiauja su pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai
teikiančiomis įstaigomis, savivaldybės administracijos struktūriniais
padaliniais, teritorine policijos įstaiga, socialinių paslaugų ir
sveikatos įstaigomis, savivaldybės administracijos vaiko gerovės
komisija ir kitomis institucijomis, dirbančiomis vaiko teisių apsaugos
srityje;
7) prireikus sudaro su institucijomis, dirbančiomis prevencinį darbą
savivaldybės teritorijoje, kitose vietovėse, sutartis dėl pagalbos
teikimo mokykloje ar už jos ribų;
8) organizuoja mokinių užimtumą po pamokų ir mokinių atostogų metu;
9) teikia prašymus savivaldybės administracijos direktoriui dėl vaiko
minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės skyrimo.
28 straipsnis. Valstybės institucijų, kitų įstaigų ar organizacijų
įgaliojimai
Valstybės institucijos, kitos įstaigos ar organizacijos pagal
kompetenciją dalyvauja vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros
priemonių įgyvendinimą reglamentuojančių dokumentų rengimo darbo
grupėse, komisijose ir teikia siūlymus Vyriausybei, kitoms
suinteresuotoms institucijoms dėl rengiamų teisės aktų projektų.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
VAIKO MINIMALIOS IR VIDUTINĖS PRIEŽIŪROS PRIEMONIŲ FINANSAVIMAS
29 straipsnis. Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių
finansavimas
1. Vaiko minimalios priežiūros priemones ir jų administravimą
finansuoja vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybė. Vaiko
minimalios priežiūros priemonės finansuojamos iš atitinkamų metų
valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių
patvirtinimo įstatyme savivaldybių biudžetams nustatytų valstybės
biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų, savivaldybių biudžetų,
programoms finansuoti skirtų ir kitų teisėtai gautų lėšų teisės aktų
nustatyta tvarka.
2. Vaikų socializacijos centrai finansuojami Lietuvos Respublikos
švietimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Formaliojo ir
neformaliojo švietimo programoms finansuoti iš valstybės biudžeto
valstybiniuose vaikų socializacijos centruose taikomas mokymo lėšų
skyrimo vienam mokiniui principas.“
2 straipsnis. Pasiūlymai Lietuvos Respublikos Vyriausybei, kitoms
institucijoms ir įstaigoms
Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kitos valstybės bei savivaldybių
institucijos ir įstaigos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos peržiūri
galiojančios teisės aktus, parengia ir priima šio įstatymo
įgyvendinamuosius teisės aktus.
3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Šis įstatymas, išskyrus 2 straipsnį, įsigalioja 2011 m. sausio 1 d.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTĖ DALIA GRYBAUSKAITĖ
_________________