BIRŽŲ RAJONO NEMUNĖLIO RADVILIŠKIO PAGRINDINĖ MOKYKLA JUSTAS MULOKAS 9tos

biržų rajono nemunėlio radviliškio pagrindinė mokykla justas mulokas 9-tos klasės mokinys kraičio skrynia konstrukcinių m

BIRŽŲ RAJONO NEMUNĖLIO RADVILIŠKIO PAGRINDINĖ MOKYKLA
JUSTAS MULOKAS
9-tos klasės mokinys
KRAIČIO SKRYNIA
Konstrukcinių medžiagų darbas
TECHNOLOGIJŲ OLIMPIADA
„MANO KŪRINYS – LIETUVOS MUZIEJUI“
Technologijų mokytojas Vytas Jareckas
Nemunėlio Radviliškis, 2012
(čia pagal mano universiteto reikalavimus, tau gal netinka?)
BIRŽŲ RAJONO NEMUNĖLIO RADVILIŠKIO PAGRINDINĖ MOKYKLA
Justas Mulokas
9-tos klasės mokinys
KRAIČIO SKRYNIA
Konstrukcinių medžiagų darbas
TECHNOLOGIJŲ OLIMPIADA
„MANO KŪRINYS – LIETUVOS MUZIEJUI“
Technologijų mokytojas Vytas Jareckas
Nemunėlio Radviliškis, 2012
SANTRAUKA
Konstrukcinių medžiagų dirbinį „Kraičio skrynia“ pasirinkau
vaikščiodamas po Biržų muziejų „Sėla“. Man „į akį krito“ senovinės,
savo autentiškumą išlaikiusios skrynios. Biržų krašto „Sėla“ muziejaus
etnografijos ekspozicijoje galite matyti visą nuotakos kraičio baldų
evoliuciją – nuo paprasčiausios „kraičbumblės“ iki puošnią komodą
imituojančios skrynios. Vyraujanti muziejuje saugomų XIX a. skrynių ir
kuparų spalva – mėlynos, žalias, rudos skrynios, kaip būdinga
Aukštaitijos regionui. Puošyboje vyrauja stilizuoti gyvybės augalai,
gėlės, medžiai, dažnas ir paukščio motyvas. Iš visų skrynių išsiskiria
ypač turtingai išdekoruotas kuparas, kurio visuose trijuose laukuose
išaugę gyvybės medžiai, apsipylę stilizuotais tulpių žiedais.
Senovėje skrynios buvo kiekvienoje kaimo sodyboje. Skrynias dirbo tik
tie, kurie buvo įvaldę medžio meistrystės technologijas ir jas mokėjo
gaminti. Buvo tokių amatininkų, kurie iš skrynių dirbimo pragyvendavo.
Kraičio skrynia – didelė dėžė su antvožu, kurioje laikomas nuotakos
kraitis (drabužiai, įvairūs rankdarbiai). Lietuvoje kraitinę skrynią
vertino ne vien mergaitės, kurioms ji priklausė, bet ir visa šeima,
nes skrynia buvo visos šeimos garbė, ypač per vestuvines apeigas.
Neturėti kraičio merginai buvo negarbinga, todėl kiekviena stengėsi
turėti kuo talpesnę skrynią ir susikrauti kuo didesnį kraitį.
Turtingesnieji savo dukroms užsakydavo ar nupirkdavo net kelias
skrynias. Aš, pasitaręs su mokytoju Vytu Jarecku, nutariau pagaminti
kraičio skrynią, senovinį baldą, kuris šiandien daugiau tampa kambario
interjero akcentu. Skrynia unikali ir autentiška, išlaikiusi praeities
dvasią, nes nenorėjau užraktui naudoti pramoninės spynos. Tad sumaniau
padaryti užraktą pagal senovės meistrų būdą – rankomis. Kraičio
skrynios dekoravimui panaudojau Šiaurės Lietuvos regiono spalvų
derinius ir piešinius.
Darbo tikslas:
*
Skatinti darbštumą, išradingumą, pareigingumą, kūrybiškumą;
*
Ugdyti meninį skonį, plėsti akiratį.
*
Mokėti panaudoti ir gerai pritaikyti padėvėtas medžiagas.
Darbo tikslas – įsisavinti ir pritaikyti įvairias technologijas, dar
geriau įvaldyti darbo įrankius gaminat kraičio skrynią, ugdyti meninį
skonį, plėsti akiratį, kūrybiškumą ir darbštumą.
Uždaviniai:
*
Pagaminti autentišką muziejinį gaminį- kraičio skrynia, naudojant
ir derinant įvairius darbui reikalingus įrankius ir apdirbant
pagrindinę konstrukcinę medžiagą – medį ir metalą.
*
Įsisavinti ir pritaikyti naujas technologijas, gaminių dizainą,
derinanti konstrukcines medžiagas, naudoti rankinius ir
elektrinius darbo įrankius bei stakles;
Naudojant ir derinant įvairias naujas technologijas, gaminių dizainą,
konstrukcines medžiagas (medį ir metalą), rankinius ir elektrinius
darbo įrankius, stakles, naudotomis medžiagomis pagaminti autentišką
muziejinį gaminį – kraičio skrynią.
Darbo vieta:
Nemunėlio Radviliškio pagrindinės mokyklos medžio apdirbimo kabinetas,
kalvė, mano gyvenamojo namo( kambarys, garažas) ir pagalbinės
patalpos.
Darbo laikas:
Skrynios projektavimo, medžiagų paruošimo ir pagaminimo trukmė apie
100-tas valandų.
Naudoti įrankiai ir medžiagos:
Elektrinės gręžimo staklės;
Elektrinis grąžtas;
Akumuliatorinis suktuvas,
Kalto metalo kniedės 6 x 40mm- 2 vnt;
Elektrinis siaurapjūklis medžiui,
Šlifavimo medžiaga P-60, P- 80, P-120;
Elektrinis kampinis šlifuoklis;
Šlifavimo diskas 125x5,0 mm
Pjovimo diskai 125x1,2 mm;
Dažai „Emalija“ - juodi (metalo spalvos), rudi, žali, geltoni,
raudoni;
Teptukai trijų dydžių;
Medžio glaistas- 0,5 kg.
Medžio klijai „Lipalas“ - 0,5 l.
Plaktukai, 0,25 – 1,5 kg. svorio;
Žaizdras;
Priekalas;
Kalviški spaustuvai 2 rūšių;
Medienos apdirbimo darbastalis su spaustuvais;
Kirstukai 2 rūšių.
Grąžtai metalui Ø 4; 6; 8; 10 mm;
Metalo spaustuvai 3 dydžių;
Replės kalviškos- 3 dydžių;
Skarda: 0,6 mm - 8x 400cm 1,5mm - 15x30cm. 4mm 3x200cm.
Replės skardai;
Dildės įvairaus rupumo;
Metalo šepetys;
Metalo glaistas;
10, 8, 6 mm skersmens plieno strypai, ilgis apie 1,30 m.;
Medsraigčiai 3,5x 50.- 60vnt. 4 x 19. – 30 vnt.
Sriegpjovė su laikikliu- 6 mm;
Veržlės (įleidžiamos)- 6mm. – 4vnt.
Vinys- 2 x 25mm. – 200vnt.
Darbo eiga:
Kūrybinių idėjų generavimas, eskizo braižymas:
Perkeliu sugalvotą kūrinį eskizo formą ant rašomojo popieriaus A4
formato lapo (pateiktas 4 - 7 puslapiuose). Mokytojo padedamas,
suplanavau kiekvienam darbui atlikti reikalingą operaciją pagal
turimas medžiagas, išlaikant skrynios proporcijas.
Darbui pasirinkau konstrukcinę medžiagą - medį ir metalą. Prieš
pradėdamas darbą žinojau, kad reikiamų lentų mokykloje nėra, tai teko
pasinaudoti senomis mokyklos grindimis. Po to pasirinkau reikalingus
darbams atlikti įrankius, stakles. Medžio apdirbimo darbus atlikau
mokyklos medžio apdirbimo kabinete, kalviškus darbus atlikau
privačioje Nemunėlio Radviliškio miestelio kalvėje. Darbo eiga
užfiksuota nuotraukose (7-10 psl.)
Skrynios gaminimo darbus pradėjau nuo lentų paieškos. Pagal numatytą
projektą, susiradau 30 mm storio špuntuotas lentas, radau jas gausioje
mokyklos lentų krūvoje. Medžio apdirbimo kabinete iš atsineštų lentų
ištraukiau senas vinis, elektrinio siaurapjūklio pagalba, išpjausčiau
tinkamas, nepažeistas lentas. Matmenys, manau, neturi reikšmės (pagal
turimos medžiagos dydį), svarbu išlaikyti skrynios proporcijas.
Susipjausčiau pagal brėžinį numatyto dydžio lentas ir jungiau į krūvą
lentą prie lentos, patepdamas medienos klijais ir taip po truputį vis
aukštyn, kol gavosi „siena“. Šiuo principu padariau visas keturias
„sienas“. Dangčiui išpjausčiau pusapvalius dangčio pagrindus ir ant jų
pradėjau jungti paruoštas lentas, jas patepdamas medienos klijais ir
susukdamas medvaržčiais, kol pagaminau dangtį. Sienas sujungiau į
krūvą, uždėjau dangtį.
Kelis kartus glaisčiau tarpus, daug šveičiau, lygindamas visus
nelygumus, kol, galų gale, supratau, jog pagaminau daiktą panašų į
skrynią. Pabaigoje įdėjau dugną ir visą gaminį dar kartą peršveičiau.
Kadangi skryniai naudojau dažytas grindines lentas, nudažiau raudonai
rudais dažais, išskyrus skrynios vidų, jį palikau nedažytą, kad
atrodytų natūraliau.
Mokyklos metalo apdirbimo kabinete išpjausčiau iš naudotos 0,6 mm
skardos ruošinius ir juos iškarpiau „ežiuku“. Iš 1,5 mm skardos
išpjoviau spynai dangtelį, padą ir skrynios rakto skylės pagražinimą.
Jo kraštus išpjausčiau ornamentais. Vyriams naudojau 4 mm storio
plokštelę, o jiems sujungti 6 mm strypą. Rankenėlėms buvo naudojama
10; 6 mm storio strypai.
Visi šie metaliniai daiktai buvo vežami į kalvę. Kartu su mokytoju, iš
storiausio - 4 mm lėkštelio, suformavome vyrius, juos sujungėme 6 mm
strypo pagamintomis kniedėmis. Skardas pakaitinau ant atviros ugnies,
jas palanksčiau. Nukaliau ir sulenkiau rankenėles. Pasidariau raktelį.
Paskui, likusius apdailos darbus užbaigiau metalo apdirbimo kabinete.
Prisukau vyrius, apkauščiau ir užkaliau ant skrynios. Rankenėles
nusriegiau 6 mm sriegpjove, skrynios šonuose pragręžiau skylutes ir
prisuku iš vidaus. Iš 4mm skardos spynai išpjoviau kabliuką ir
trikampiuką, kurio pagalba ji užsidarys ir užsirakins. Atrakinti
reikės raktu. Spynos korpusą padariau iš 1,2 mm skardos,
„prikniedijau“, pritvirtinau spyruoklę ir uždėjau dangtelį. Visą spyną
prisukau prie skrynios korpuso iš vidinės pusės medvaržčiais.
Pabaigoje visą skrynią papuošiau autentiškais ornamentais ir nudažiau
juoda spalva metalines detales.
IŠVADOS
Darbas gana sudėtingas, reikia tikslių matmenų, apdirbtų medžiagų
(išdžiovintų, išfrezuotų). Vienintelis trūkumas - kalvėje ir metalo
apdirbimo kabinete reikalingas pagalbininkas, o kartais ir du, nes
kalant, pjaunant, gręžiant reikia prilaikyti įkaitintus gaminius.
Gamindamas tokio pobūdžio kūrinį, neatsisakiau mokytojo pagalbos, jo
patirties. Derindamas istorinę ir techninę literatūrą, šiuolaikines
informacines technologijas, įrankius ir apdirbimo medžiagas, aš, kaip
mokinys, lavinau vaizduotę, tobulinau kūrybinius gebėjimus, įgijau
naujos, naudingos patirties. O svarbiausia - sukūriau autentiško
dizaino ir paskirties ilgaamžį kūrinį. Gaminį galima naudoti kaip namų
ar viešųjų patalpų puošybos elementą – muziejinį eksponatą.
Naudota literatūra:
Čepienė I. Lietuvių etninės kultūros istorija, „Šviesa“ 1992;
Galaunė P. Lietuvių liaudies menas. – K., 1965;
Galkauskas JK. Medžio darbai, Vadovėlis V- X klasei, „ Šviesa“, 1998.
Galkauskas J. Metalo darbai, Vadovėlis V- X klasei, „ Šviesa“, 1998;
Krioga G. Kalvystė, „Spindulys“, 1998.
Internetas:
http://www.mokslai.lt/referatai/nama%C3%91%E2%80%93_darbas/2345.html
http://www.selonija.lt/2011/03/21/daiktas-praeities-atspindys-iii-dalis/
http://lt.wikipedia.org/wiki/Krai%C4%8Dio_skrynia