REKOMENDACIJOS DĖL FORMALŲJĮ ŠVIETIMĄ PAPILDANČIŲ INDIVIDUALIŲ SPORTO ŽAIDIMŲ MEISTRIŠKUMO

rekomendacijos dėl formalųjį švietimą papildančių individualių sporto žaidimų meistriškumo tobulinimo programų rengimo i. bendrosios

REKOMENDACIJOS DĖL FORMALŲJĮ ŠVIETIMĄ PAPILDANČIŲ
INDIVIDUALIŲ SPORTO ŽAIDIMŲ
MEISTRIŠKUMO TOBULINIMO PROGRAMŲ RENGIMO
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
=======================
1.
Rekomendacijų dėl formalųjį švietimą papildančių individualių
sporto žaidimų meistriškumo tobulinimo programų rengimo (toliau –
Rekomendacijų) paskirtis padėti sporto mokymo įstaigoms (toliau –
SMĮ) pasirengti formalųjį švietimą papildančio individualių sporto
žaidimų meistriškumo tobulinimo programas (toliau – Programas) ir
užtikrinti ugdymo turinio kokybę ir žaidimų teigiamą poveikį
vaikams.
2.
Rekomendacijos taikomos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų
finansuojamoms SMĮ vykdančioms formalųjį švietimą papildančio
sportinio ugdymo programas.
3.
Rekomendacijos parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos kūno
kultūros ir sporto įstatymu, Lietuvos Respublikos švietimo
įstatymu, Neformaliojo vaikų švietimo koncepcija, Bendrosiomis
programomis ir išsilavinimo standartais.
4.
Vadovaudamasi Rekomendacijomis ir atsižvelgdama į ugdytinių
poreikius bei gebėjimus SMĮ formuoja Programos ugdymo turinį,
numato jos apimtį, planuoja jos įgyvendinimo nuoseklumą,
priemones, sportininkų pasiekimų kontrolę ir vertinimą, trenerio
(pedagogo) veiklos efektyvumo vertinimą.
5.
Programos trukmė 4 metai.
6.
Atsižvelgiant į varžybų rezultatus, ugdytinio fizinės brandos,
fizinio parengtumo rodiklių kaitą, vaikai gali būti priimami į
aukštesnę ugdymo(si) metų grupę. Vaikai, nenorintys dalyvauti
varžybose arba, kurių sportiniai rezultatai gerėja labai lėtai
gali lankyti neformalaus ugdymo grupes SMĮ. Neformalusis vaikų
sportinis ugdymas organizuojamas ir vykdomas atsižvelgiant į vaiko
judėjimo ir savęs realizavimo poreikius, siekiant užtikrinti
įvairių sporto šakų bei įvairių fizinio aktyvumo formų
prieinamumą.
7.
Sportinio žaidimo meistriškumo tobulinimo grupės sudaromos
atsižvelgiant į rekomenduojamą amžių, varžybų rezultatus, fizinio
ir psichinio vystymosi ypatumus.
8.
Rekomenduojamas sportininkų skaičius grupėje 12.
9.
Įgyvendinant Programą taikomos grupinio ir individualaus
mokymo(si) formos.
10.
Kvalifikaciniai reikalavimai dirbantiesiems pagal Programas
reglamentuojami kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais.
11.
Programos įgyvendinimui rekomenduojamos priemonės, įranga ir
ugdymo bazė:
11.1 sporto bazė (sporto salės, aikštynai, kt.) turi atitikti higienos
normas, o įranga ir inventorius pritaikyta teoriniam ir praktiniam
sportininkų mokymui(si) bei sporto varžybų organizavimui;
11.2 teoriniam mokymui grupinių užsiėmimų patalpose rekomenduojama
turėti interaktyvią lentą, vaizdo projektorių, garso ir vaizdo įrašymo
įrangą, interneto prieigą.
II. PROGRAMOS TIKSLAS, UŽDAVINIAI, STRUKTŪRA
============================================
10.
Programos tikslas – suteikti pasirinkto individualaus sporto
žaidimo judesių atlikimo technikos ir žaidimo taktikos, fizinių
pratimų atlikimo tikslingumo žinias, formuoti judesių atlikimo
techniką ir taktikos suvokimą, suteikti bendrųjų ir dalykinių
sporto žaidimo kompetencijų.
11.
Programos uždaviniai:
1.
ugdyti holistinį (visybišką) asmens požiūrį į sportą, padėti
jaunajam sportininkui suvokti kūno kultūros, sporto, sveikatos
ryšį;
2.
laiduoti gerą psichologinę būseną: emocinės ir socialinės
sveikatos ugdymą;
3.
taikant optimalius fizinius krūvius laiduoti jaunuolio
organizmo augimą ir brandą;
4.
tobulinti meistriškumo ugdymo etape įgytus gebėjimus, siekti
judesių ir technikos veiksmų kokybės, suinteresuotumo
treniruotis ir varžytis;
5.
tobulinti žinias apie judesių mokymą, žaidimo technikos ir
taktikos veiksmus bei jų taikymą varžybose;
6.
lavinti motorinius gebėjimus: judėjimo įgūdžius ir fizines
ypatybes;
7.
puoselėti jaunuolių bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius,
ugdyti savigarbą, pagarbą kitam asmeniui, savitarpio pagalbos
ir rūpinimosi kitais nuostatas.
12.
Programos rengimo principai:
1.
prieinamumo – veiklos ir metodai turi būti prieinami visiems
ugdytiniams pagal amžių, išsilavinimą, turimą patirtį
nepriklausomai nuo jų socialinės padėties;
2.
individualizavimo – fiziniai krūviai turi būti taikomi
atsižvelgiant į vaiko fizinio ir techninio parengtumo lygį,
judesių įsisavinimo greitį ir kt.;
3.
sąmoningumo ir aktyvumo principas turėtų laiduoti optimalų
ugdytojo vadovavimo ir ugdytinio sąmoningos, aktyvios ir
kūrybingos veiklos sportinio ugdymo santykius. Remiantis šiuo
principu, fizinius pratimus treneriui reikėtų pateikti taip,
kad sportininkai juos suprastų, suvoktų jų taikymo
tikslingumą, tinkamai juos įvaldytų ir aktyviai mąstytų;
4.
ugdymosi grupėje – mokomasi spręsti tarpasmeninius santykius,
priimti bendrus sprendimus, dalytis darbais ir atsakomybe;
5.
pozityvumo – žaidimo pratybos yra labai palankios vaikų
teigiamų emocijų raiškai ir geros savijautos sukūrimui;
6.
demokratiškumo – treneriai, tėvai ir vaikai yra aktyvūs
ugdymo(si) proceso kūrėjai, kartu identifikuoja sportinio
ugdymosi poreikius.
13.
Programą sudaro ugdymo turinio branduolio dalykai:
1.
individualių sporto žaidimų teorija;
2.
individualių sporto žaidimų praktika;
3.
varžybų veikla.
III. PROGRAMOS APIMTIS IR PASKIRTIS
10.
Atsižvelgiant į jaunųjų žaidėjų ugdymo metus numatoma minimali ir
maksimali kontaktinių akademinių valandų apimtis per savaitę ir
vienerius lavinimosi metus:
Ugdymo(si) metai
Minimalus kontaktinių akademinių valandų skaičius
Maksimalus kontaktinių akademinių valandų skaičius
Per savaitę
Per metus
Per savaitę
Per metus
1
10
440
14
616
2
11
484
16
704
3
12
528
18
792
4
14
616
20
880
10.
Programoje numatomas įvairioms sportinio rengimo rūšims, varžybų
veiklai bei parengtumo rodiklių kontrolei skiriamas laikas pagal
ugdymo(si) metus:
Rengimo rūšys ir varžybų veikla
Ugdymo metai
1
2
3
4
Valandos
Min.
Max.
Min.
Max.
Min.
Max.
Min.
Max.
Teorinis
16
20
20
26
22
30
24
34
Fizinis
Bendrasis
70
100
78
96
80
100
86
108
Specialusis
72
102
84
126
94
142
114
152
Techninis
118
158
130
188
136
206
148
220
Taktinis
72
108
74
120
84
140
120
180
Integralusis
38
56
42
70
52
86
56
88
Varžybų veikla
44
62
50
72
54
80
62
90
Testavimas
6
6
6
6
6
8
6
8
Iš viso:
440
616
484
704
528
792
616
880
10.
Individualių sporto žaidimų meistriškumo ugdymo programoje turi
būti numatytas ir racionalus įvairioms sportinio rengimo rūšims,
varžybų veiklai bei parengtumo rodiklių nustatymui skiriamo laiko
procentinis santykis:
Rengimo rūšys ir varžybų veikla
Ugdymo metai
1
2
3
4
Procentai
Min.
Max.
Min.
Max.
Min.
Max.
Min.
Max.
Teorinis
3,6
3,2
4,1
3,7
3,7
3,8
3,9
3,9
Fizinis
Bendrasis
15,9
16,2
16,1
13,6
15,2
12,6
14,0
12,3
Specialusis
16,4
16,6
17,4
17,9
17,8
17,9
18,5
17,3
Techninis
26,8
25,6
26,8
26,7
25,8
26,0
24,0
25,0
Taktinis
16,4
17,5
15,3
17,0
14,3
17,7
19,5
20,5
Integralusis
8,6
9,1
8,7
9,9
8,8
10,9
9,1
10,0
Varžybų veikla
10,0
10,1
10,3
10,2
10,2
10,1
10,1
10,2
10.
Programos paskirtis – realizuoti individualius, maksimalius
sportininkų gebėjimus, optimizuoti sportinio rengimo komponentus:
treniruotes, varžybų veiklą, savirangą ir fizinio darbingumo
regeneraciją. Formuoti fizinės veiklos vertybines nuostatas
trečiajame daugiamečio žaidėjo rengimo etape. Tobulinti pasirinkto
žaidimo veiksmus, taikant judesių mokymo metodus. Plėtoti
sportininko judesių individualumą ir gebėjimą efektyviai
prisitaikyti prie žaidimo taktikos, ugdyti bendravimo ir
bendradarbiavimo įgūdžius.
11.
Pagrindine varomąja jėga siekiant užsibrėžtų tikslų turėtų tapti
siekimų motyvacija. Ji realizuojama treneriui valdant sportininkų
elgesį sportinės kovos ir rengimosi jai metu.
IV. PAŽANGOS VERTINIMO METODAI
10.
Planuojant jaunųjų žaidėjų ugdymo turinį treneris turi numatyti ir
pedagoginio poveikio veiksmingumo vertinimą. Rekomenduojama
taikyti formuojamąjį, diagnostinį ir apibendrinamąjį vertinimą.
11.
Formuojamasis vertinimas atliekamas nuolatos ir turi suteikti
treneriui ir sportininkui grįžtamąją informaciją apie ugdymo(si)
pažangą. Ši informacija treneriui turi padėti tinkamai planuoti
tolesnio ugdymo strategiją. Formuojamojo vertinimo tikslas –
padėti mokytis, bet ne kontroliuoti. Pagrindiniai formuojamojo
vertinimo būdai: stebėjimas, informacijos rinkimas, analizė,
informacijos pateikimas.
12.
Diagnostinis vertinimas padės išsiaiškinti, ar pasiekti ugdymo(si)
tikslai ir uždaviniai. Diagnostinis vertinimo būdas taikomas
pradedant ir baigiant treniruočių ciklą, kai reikia numatyti
ugdytinių tolesnio treniravimo(si) poreikius. Dažniausias
diagnostinio vertinimo metodas – etapinis kontrolinių normatyvų
(testų) vykdymas ir palyginimas su ankstesniais rezultatais.
13.
Apibendrinamasis vertinimas atliekamas ugdymo(si) metų pabaigoje.
Keliant sportininką į aukštesnę pagal ugdymo metus grupę,
remiamasi apibendrinamojo vertinimo rezultatais.
14.
Diagnostinis ir apibendrinamasis vertinimas vykdomas pagal SMĮ
veiklos kriterijus.
15.
Asmeniui baigusiam meistriškumo tobulinimo programą, SMĮ išduoda
pačios įstaigos parengtą ir vadovo pasirašytą pažymėjimą, kuriame
nurodoma programos pavadinimas, turinys ir apimtis.
V. INDIVIDUALIŲ ŽAIDIMŲ TEORIJOS DALYKO NUOSTATOS
10.
Individualių sporto žaidimų teorija – programos branduolio
dalykas.
11.
Individualių sporto žaidimų teorijos paskirtis – suvokti
individualios taktikos, žaidimo technikos veiksmų vertinimo
technologiją. Gilinti sportinio rengimo ir organizmo darbingumo
regeneracijos žinias, ugdyti sportininko asmenybę.
12.
Individualių sporto žaidimų teorijos uždaviniai:
1.
žinoti sveikatos reikšmę sportiniam rezultatui, sportinės
formos įgijimo, išlaikymo ir praradimo dėsningumus;
2.
ugdyti bendravimo ir bendradarbiavimo gebėjimus ir psichinį
stabilumą;
3.
suvokti organizmo nuovargio, darbingumo savikontrolės,
funkcinio rengimo technologiją;
4.
gilinti techninio ir taktinio rengimo žinias;
5.
pagrįsti individualios technikos ir taktikos veiksmus bei jų
taikymo būdus rungtyniaujant.
13.
Individualių sporto žaidimų teorijos metodinės nuostatos:
1.
teorinis sportininkų rengimas realizuojamas per paskaitas arba
integruojamas į sporto pratybas;
2.
treneris išanalizuoja visas teorinį sportininko rengimą
sudarančias temas;
3.
paskaitos skaitomos sportininkų grupei;
4.
individualių sporto žaidimų teorijos programoje numatyta
veikla turi būti siejama su kitais Programos branduolio
dalykais.
14.
Individualių sporto žaidimų teorijos dalyko turinys nulemia
programą įvykdžiusių sportininkų gebėjimus ir pasiekimus:
INDIVIDUALIŲ SPORTO ŽAIDIMŲ TEORIJA
Sveikatos ugdymas
Veiklos kryptis
Esminiai gebėjimai
Įgytos kompetencijos
Kūno higiena veikiant įvairiose aplinkos sąlygose.
Paros darbo, poilsio, mitybos ritmas.
Sportinės formos įgijimo, išlaikymo ir praradimo dėsningumai.
Fizinės būsenos savistaba.
Sportinių traumų prevencija.
Žinos apie kūno priežiūros veikiant įvairiose aplinkos sąlygose
ypatumus.
Įsisavins paros darbo, poilsio, mitybos principus.
Žinos optimalaus fizinio išsivystymo reikšmės sportiniam rezultatui,
sportinės formos įgijimo, išlaikymo ir praradimo dėsningumus.
Įsisavins fizinės būsenos savistabos metodiką.
Suvoks sportinių traumų prevencijos būdus.
Pažinimo, asmeninė, savikontrolės
Žaidėjo asmenybės ugdymas
Veiklos kryptis
Esminiai gebėjimai
Įgytos kompetencijos
Bendravimo ir bendradarbiavimo gebėjimų ugdymas.
Psichinio stabilumo ugdymas.
Trenerio suteiktų žinių bei asmeninę patirtį formuojanti gyvenimo
vertybių sistema.
Mokės adekvačiai elgtis sudėtingose emociniu požiūriu sąlygose.
Įsisąmonins motyvacijos fizinei veiklai ir varžybų rezultatui svarbą.
Suvoks trenerio veiklos motyvus.
Gebės valdyti emocijas ir veiksmus per sporto pratybas ir varžybas.
Gebės įsisavinti trenerio suteiktas žinias bei asmeninę patirtį
formuojant gyvenimo vertybių sistemą.
Pažinimo, asmeninė, veiklos derinimo motyvacijos
Funkcinio parengtumo ugdymas
Veiklos kryptis
Esminiai gebėjimai
Įgytos kompetencijos
Organizmo atsigavimas po treniruočių ir varžybų.
Organizmo darbingumo savikontrolė.
Funkcinio rengimo technolgija.
Žinos nuovargio, atsigavimo po treniruočių ir varžybų technologiją.
Mokės registruoti ir vertinti organizmo fizinio darbingumo rodiklius.
Žinos funkcinio rengimo technologiją.
Mokėjimo mokytis, asmeninė
Žaidimo technikos ir taktikos ugdymas
Veiklos kryptis
Esminiai gebėjimai
Įgytos kompetencijos
Techninio ir taktinio rengimo planavimas.
Technikos ir taktikos veiksmai rungtyniaujant.
Techninio ir taktinio parengtumo vertinimas.
Techninio, taktinio ir fizinio rengimo sąsajos.
Individualių technikos ir taktikos veiksmų lavinimas.
Gebės pasirinkti technikos ir taktikos veiksmus, atsižvelgiant į
varžovų taikomą žaidimo taktiką ir savo parengtumo lygį.
Socialinė, iniciatyvumo ir kūrybingumo, tinkamų žaidimo veiksmų
taikymo
VI. INDIVIDUALIŲ ŽAIDIMŲ PRAKTIKOS DALYKO NUOSTATOS
10.
Individualių sporto žaidimų praktika – pagrindinis branduolio
dalykas.
11.
Individualių sporto žaidimų praktikos paskirtis – lavinti
sportininkų fizinius gebėjimus, taikant specialiuosius pratimus,
tobulinti kūno, raketės, kamuoliuko valdymo techniką ir žaidimo
taktiką.
12.
Individualių sporto žaidimų praktikos uždaviniai:
1.
ugdyti fizines ypatybes, taikant bendrojo lavinimo,
parengiamuosius ir specialiuosius pratimus;
2.
tobulinti kūno valdymo technikos veiksmus;
3.
tobulinti raketės ir kamuoliuko valdymo technikos veiksmus;
4.
tobulinti individualią žaidimo techniką ir taktiką.
13.
Individualių sporto žaidimų praktikos metodinės nuostatos:
1.
taikyti šiuos treniruotės metodus: didesnio krūvio,
didžiausiųjų pastangų, greitosios informacijos, individualųjį,
intervalinį ir kompleksinį;
2.
formuoti įvairius judesių mokymo metodus formuojamiems
pasirinkto žaidimo veiksmams;
3.
užtikrinti sportininko atliekamų judesių stabilumą ir
įvairovę;
4.
tobulinti greitą judesių atlikimo techniką;
5.
skatinti sportininko judesių individualumą;
6.
tobulinti žaidėjo individualią techniką ir taktiką;
7.
plėtoti žaidėjo fizinės veiklos įpročius.
14.
Ugdymo procese taikomi auklėjimo, mokymo, mokymosi metodai,
ugdytinių veiklos organizavimo per pratybas metodai, pažinimo
metodas, fizinių savybių lavinimo metodai, treniruotės metodai,
klaidų nustatymo ir taisymo metodas, žinių, mokėjimų ir įgūdžių
vertinimo metodai.
15.
Auklėjimo metodas suvokiamas kaip veiksmų būdų visuma kuriam nors
auklėjimo tikslui siekti. Taikomi rodomieji (pvz., asmeninis
pavyzdys, vadovavimo stilius), žodiniai (pamokymas, patarimas),
veikdinamieji (pratinimas, įpareigojimų vykdymas, kontrolė ir
vertinimas), skatinamieji (pritarimas, pagyrimas, pasitikėjimo
pareiškimas, apdovanojimas), bausmės (nepritarimas, pastaba).
Taikomos šios svarbiausios metodinės priemonės: sportinio
rengimosi perspektyvų nurodymas, gerų tradicijų skiepijimas,
sportinės veiklos motyvų stiprinimas, gyrimas ir peikimas, sektinų
pavyzdžių nurodymas, pagalbininko funkcijų patikėjimas, pagaliau
sporto varžybos.
16.
Mokymo metodas suvokiamas kaip tarpusavyje susiję pedagogo ir
mokinių veiklos būdai, kuriais mokiniai, pedagogo vadovaujami,
įgyja žinių, lavina mokėjimus ir įgūdžius, plėtoja pažintines
galias ir ugdo gebėjimus toliau savarankiškai įgyti ir kūrybingai
taikyti žinias bei įgūdžius. Mokant sporto žaidimo technikos
veiksmų ir jų derinių, suteikiamos teorinės žinios, formuojami
judesių mokėjimai, kurie po daugkartinio kartojimo virsta
įgūdžiais. Suformuoti judesių įgūdžiai mokomi taikyti varžybose,
savarankiškai tobulinami, kuriami nauji. Taikomi šie mokymo
metodai: 1) aiškinimo, 2) dalinis, 3) individualusis, 4)
kartojimo, 5) vientisinis.
17.
Mokymosi metodas suvokiamas kaip sistema ugdytinių veiklos būdų,
kuriais įgyjamos arba perimamos žinios, įvaldomi mokėjimai,
įgūdžiai.
18.
Ugdytinių veiklos organizavimo per pratybas metodai: 1)
frontalusis, 2) grupinis, 3) rato, 4) srautinis. Jie nulemia
pratybų kokybę, todėl labai svarbus yra tinkamas jų taikymas.
19.
Raumenų jėgos ugdymo metodai tai pamatinės sportininko fizinės
ypatybės ugdymas taikant specifinius metodus, priemones ir įrangą.
Taikomi šie raumenų jėgos lavinimo metodai: daugelio serijų,
kartotinių pastangų, lengvinimo, piramidės, serijų.
20.
Ištvermės lavinimo metodai skirstomi į dvi grupes: ištisinės
nepertraukiamos veiklos metodai (tolygusis, pakaitis, fartlekas)
ir pertraukiamos veiklos metodai (kartotinis intervalinis ir
t.t.).
21.
Treniruotės metodai suvokiami kaip trenerio ir sportininko bendros
veiklos būdų konkretiems sportinio rengimo uždaviniams spręsti
visuma. Treniruotės metodai padeda įgyti reikiamų žinių ir
įgūdžių, jais ugdomos būtinos ypatybės ir gebėjimai, siekiama
geriausių sportinių rezultatų. Dažniausiai naudojami treniruotės
metodai: 1) individualusis, 2) intervalinis (intensyvusis ir
ekstensyvusis), 3) kartojimo, 4) pakaitinis, 5) tolydusis, 6)
varžybų, 7) žaidimo ir kt.
22.
Trenerio meistriškumas reiškiasi ne tik gebėjimu nustatyti
pagrindines jaunųjų žaidėjų daromas klaidas, bet ir gebėjimu
parinkti tinkamus pratimus klaidoms ištaisyti. Sporto pedagogas
prieš parinkdamas pratimus klaidoms ištaisyti turi nustatyti
klaidų priežastį. Judesiai gali būti klaidingai atliekami dėl:
naujų ir tuo pačiu neįprastų pratimų atlikimo, nepakankamo
individualaus parengtumo, sudėtingų žaidimo sąlygų ar įtampos,
netinkamai suformuotų, pernelyg lėtų žaidimo įgūdžių ir kt.
23.
Individualių sporto žaidimų praktikos dalyko turinys nulemia
programą įvykdžiusių sportininkų gebėjimus ir pasiekimus:
INDIVIDUALIŲ SPORTO ŽAIDIMŲ PRAKTIKA
Fizinių ypatybių lavinimas
Veiklos kryptis
Esminiai gebėjimai
Įgytos kompetencijos
Bendrosios ištvermės ir greitumo lavinimas.
Gebės nepertraukiamai bėgti 25-30 min. ir atlikti 10-15 min.
besikeičiančio intensyvumo intervalinį darbą.
Demonstruos greitus ir laisvus tiesiaeigio ir kintamo intensyvumo,
krypties, dažnio, amplitudės judesius
Asmeninė, komunikavimo
Raumenų greitumo ir ištvermės jėgos lavinimas.
Atliks beveik maksimalaus ir submaksimalaus intensyvumo pratimus su
nedidele išorine sunkmena.
Atliks vidutinės trukmės kartotinį ir intervalinį darbą veikdamas su
nedidele išorine sunkmena arba įveikdamas nedidelį išorinį
pasipriešinimą.
Aktyvaus ir pasyvaus lankstumo lavinimas
Gebės atlikti judesius didele amplitude.
Judesių koordinacijos lavinimas
Gebės koordinuoti judesius veikdamas sudėtingose sąlygose.
Įvairių judėjimo būdų lavinimas
Gebės greitai veikti, keisdami judesių atlikimo kryptį, tempą ir
dažnį.
Kūno valdymo veiksmų tobulinimas
Veiklos kryptis
Esminiai gebėjimai
Įgytos kompetencijos
Stovėsenos tobulinimas
Mokės pasirinkti reikiamą stovėseną paduodant, priimant ir smūgiuojant
kamuoliuką.
Asmeninė, komunikavimo
Judėjimo būdų tobulinimas
Mokės pagrindinius judėjimo būdus bei gebės juos taikyti žaidime.
Kūno valdymo technikos tobulinimas
Įvertins varžovo veiksmus ir gebės pasirinkti tinkamą kūno padėtį
žaidybinėje veikloje.
Sustojimo būdų tobulinimas
Pasirinks ir taikys tinkamus sustojimo būdus žaidybinėje veikloje.
Technikos veiksmų tobulinimas
Veiklos kryptis
Esminiai gebėjimai
Įgytos kompetencijos
Raketės ir kamuoliuko valdymo technikos veiksmų: (padavimo/priėmimo,
smūgiavimo) tobulinimas.
Taikys įvairius kamuoliuko smūgiavimo, padavimo ir priėmimo būdus.
Taisyklingai atliks kūno bei kamuoliuko valdymo veiksmus.
Panaudos individualius technikos ir taktikos veiksmus atsižvelgiant į
varžovo žaidimo stilių.
Asmeninė, iniciatyvumo ir kūrybingumo,
mokėjimo mokytis
Taktinis rengimas
Taktikos veiksmų tobulinimas
Taikys individualius žaidimo sitaucijas atitinkančius veiksmus
atakuojant ir ginantis.
Gebės pasirinkti tinkamą gynybos ir puolimo taktiką atsižvelgiant į
varžovo žaidimo stilių.
Asmeninė, iniciatyvumo ir kūrybingumo
VII. VARŽYBŲ VEIKLOS DALYKO NUOSTATOS
10.
Varžybų veikla – programos branduolio dalykas.
11.
Individualių sporto žaidimų varžybų veiklos paskirtis – įvertinti
sportininkų žaidimo technikos ir taktikos veiksmų kokybę
rungtyniaujant, koreguoti sportinį rengimą atsižvelgiant į varžybų
rezultatus.
12.
Varžybų veiklos uždaviniai:
1.
modeliuoti žaidėjų varžybinę veiklą;
2.
vertinti žaidėjo varžybų veiklos efektyvumą;
3.
nustatyti sąsajas tarp žaidėjų parengtumo ir varžybų veiklos
efektyvumo.
13.
Individualių sporto žaidimų varžybų veiklos metodinės nuostatos:
1.
1-ųjų rengimo metų sportininkai turėtų sužaisti ne mažiau kaip
14, 2-ųjų rengimo metų – 15, 3-ųjų rengimo metų – 16 , 4-ųjų
rengimo metų – 17 turnyrų;
2.
rengdamiesi pagrindinėms (kalendorinėms) varžyboms,
sportininkai turi sužaisti ne mažiau kaip 10 kontrolinių
susitikimų;
3.
varžybų technikos ir taktikos veiksmai turi būti tobulinami ir
per pratybas. Kartojami technikos veiksmai, taktiniai deriniai
lenktyniaujant ir varžantis;
4.
įgyvendinant meistriškumo tobulinimo programas būtina testuoti
sportininkus – tokiu būdu užtikrinamas grįžtamasis ryšys tarp
trenerio teikiamų krūvių ir sportininko parengtumo.
14.
Varžybų veiklos dalyko turinys nulemia programą įvykdžiusių
sportininkų gebėjimus ir pasiekimus:
VARŽYBŲ VEIKLA
Varžybinių judesių tobulinimas
Kryptingumas
Esminiai gebėjimai
Įgytos kompetencijos
Varžytinių veiksmų tobulinimas veikiant sudėtingose sąlygose
Demonstruos stabilią žaidimo judesių kokybę
Komunikavimo
Kontroliniai susitikimai
Kryptingumas
Esminiai gebėjimai
Įgytos kompetencijos
Parengtumo nustatymas ir rengimo optimizavimas
Gebės vykdyti individualias užduotis kontroliniuose susitikimuose.
Suvoks savo parengtumo silpnąsias ir stipriąsias puses.
Komunikavimo, asmeninė, suvokimo, savivertės
Pagrindinės varžybos - turnyrai
Kryptingumas
Esminiai gebėjimai
Įgytos kompetencijos
Parengtumo realizavimas ir rengimo optimizavimas
Suvoks varžybų veiklą lemiančių veiksnių poveikį, žinos ir realizuos
pateiktas žaidimo užduotis, sieks užsibrėžto tikslo.
Gebės analizuoti savo ir varžovų varžybų veiklos efektyvumą.
Komunikavimo, asmeninė, suvokimo, savivertės
IX. PROGRAMOS DERMĖ SU KITOMIS PROGRAMOMIS
------------------------------------------
10.
Individualių sporto žaidimų meistriškumo tobulinimo programos savo
paskirtimi, ugdymo tikslais, uždaviniais ir principais dera su
Bendrosiomis ugdymo programomis ir išsilavinimo standartais, Kūno
kultūros vidurinio ugdymo 11-12 klasių programa, sporto krypties
neformalaus ugdymo programa. Lietuvos kūno kultūros ženklo „Vis
tobulėti“ programa.
11.
Individualių sporto žaidimų meistriškumo tobulinimo programos
papildo Bendrųjų ugdymo programų ir išsilavinimo standartų, Kūno
kultūros vidurinio ugdymo 11-12 klasių programos turinį.
11