11 Taršos Integruotos Prevencijos Ir Kontrolės Bei Geriausių Prieinamų

11 taršos integruotos prevencijos ir kontrolės bei geriausių prieinamų gamybos būdų koncepcijos ir jų taikymas parengė dr. jonas

11
Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės bei
Geriausių prieinamų gamybos būdų
koncepcijos ir jų taikymas
Parengė dr. Jonas Kapturauskas
Vystantis ir intensyvėjant pramonei, tiek kitoms atskirose vietose
koncentruotoms žmogaus veikloms, vis labiau didėja šių veiklų sukeltas
poveikis aplinkai. Tuo pačiu kyla poreikis riboti ir kontroliuoti šį
neigiamą poveikį bei tobulinti taikomus kontrolės būdus. Dar prieš
kelis dešimtmečius daugelyje šalių pagrindinis poveikio aplinkai
valdymo principas buvo pagrįstas teršalų paliekančių įmonę ribojimu
bei kontrole, neatsižvelgiant į veiklą, kurioje susidaro teršalai,
naudojamas technologijas, neįvertinant galimybes mažinti teršalų kiekį
ten kur jie susidaro ir pan. Kai kuriais atvejais šis principas
taikomas ir dabar. Tuo būdu ribinės teršalų išmetimo vertės nustatomos
konkrečiam teršalui, tačiau nesiejant su konkrečia veikla ar
technologija.
Didėjant kai kurių pramonės šakų koncentracijai atskiruose regionuose,
dalinai dėl nuolatinio didelio teršalų kiekio patekimo į aplinką,
dalinai dėl teršalų kaupimosi, poveikis aplinkai tuose regionuose
pasiekė ar net viršijo kritinę ribą. Tokio poveikio mastus
akivaizdžiai iliustruoja Reino upės baseino Vokietijoje ar Didžiųjų
ežerų JAV užteršimo dėl pramonės veiklos, pavyzdžiai. Seniai žinomas
faktas, kad pašalinti taršos pasekmes visada kainuoja brangiau nei
prevencinių priemonių, skirtų neleisti taršai susidaryti ar bent
sumažinti jų susidarymą šaltinyje, įdiegimas. Tai viena iš priežasčių
kodėl prevencinės taršos mažinimo priemonės laikomos prioritetinėmis
kitų taršos mažinimo ir ribojimo priemonių atžvilgiu.
Buvo atkreiptas dėmesys į tą faktą. kad sąlygos ir galimybės,
leidžiančios riboti tų pačių teršalų išmetimą ar išleidimą iš atskirų
veiklų ar pramonės sričių, įskaitant ir technines galimybes bei
susijusius kaštus, yra skirtingos. Tuo remiantis, atlikus detalius
tyrimus, atskirose šalyse buvo sukurti specifiniai reikalavimai dėl
teršalų kontrolės ir ribojimo, kurie taikomi tik tam tikroms pramonės
šakoms. Kaip pavyzdį galima paminėti Airijoje sukurtą ir išvystytą
taršos prevencijos ir kontrolės sistemą, kurioje aprašomos kai kurių
pramonės šakų (pvz. tekstilės, trąšų gamybos, cemento gamybos ir pan.)
technologijos, tenkinančios pagrindinius aplinkosauginius
reikalavimus. Šios technologijos buvo pavadintos Geriausios prieinamos
technologijos nereikalaujančios pernelyg didelių kaštų ( BATNEEC). Ši
sistema taikoma su tam tikra išlyga: aplinkos apsaugos reikalavimai
tampa technologinių reikalavimų dalimi tik tuo atveju, jeigu galima
surasti balansą tarp aplinkosauginės naudos ir galimų išlaidų.
Airijoje sukauptas patyrimas taikant aukščiau minėtą sistemą tapo
vienu iš svarbių elementų rengiant vieningą Europos šalių taršos
integruotos prevencijos ir kontrolės sistemą.
Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės sistemos reikalavimai
aprašyti 1996 m. rugsėjo 24 d. Europos Tarybos direktyvoje Nr.
96/61/EC “Dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės” (toliau
TIPK Direktyva)
Šios direktyvos reikalavimai jau perkelti į Lietuvos teisę: parengtos
“Taršos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir
panaikinimo taisyklės”, patvirtintos 2002.02.27 AM įsakymu Nr. 80.
(Toliau TIPK Taisyklės). Šių taisyklių įgyvendinimo tvarka numatyta
2001.02.26 AM įsakymu Nr. 117 patvirtintoje TIPK Direktyvos
reikalavimų įgyvendinimo Lietuvos Respublikoje programoje. Leidimai
eksploatuoti stacionarius ūkinės veiklos objektus laikomi svarbiausia
TIPK direktyvos reikalavimų priemone, todėl Lietuvoje šiuo metu
galiojanti gamtos išteklių naudojimo leidimų sistema turi būti
pakeista į TIPK leidimų sistemą.
TIPK Taisyklės įsigalios nuo 2004 m. sausio 1 d. ir naujiems
įrenginiams jos bus taikomos jau nuo šios datos, tuo tarpu esamiems
įrenginiams, t.y. tiems kurie jau veikė iki šios datos, leidimas pagal
TIPK Taisykles bus išduodamas pasibaigus dabar įmonių turimo gamtos
išteklių galiojimo laikui, be to, kai kuriuos reikalavimus (pvz.
atitikimą GPG būdams) numatoma leisti įgyvendinti palaipsniui iki 2007
m. spalio 31 d.
TIPK taisyklių kaip ir TIPK Direktyvos tikslas – įdiegti stambių
pramonės, žemės ūkio ir kitų įmonių keliamos taršos integruotos
prevencijos ir kontrolės sistemą, užtikrinančią aukštą visos aplinkos
apsaugos lygį. Integruota taršos prevencija ir kontrolė apima teršalų
išmetimą į orą, jų išleidimą į vandenis ir patekimą į dirvožemį, taip
pat priemones, tiek mažinančias atliekų susidarymą, tiek
užtikrinančias tinkamą jų tvarkymą, priemones triukšmui ir vibracijai
mažinti bei kontroliuoti. Be to, nustatant leistinas teršalų išmetimo
vertes turi būti laikomasi principo: poveikio vienai iš aplinkos
terpių mažinimas neturi sukelti neigiamą poveikį kitai terpei; pvz.
jeigu siekiant sumažinti teršalų išmetimą į aplinkos orą yra įrengiami
filtrai, reikia įvertinti kaip bus tvarkomi panaudoti filtrų
elementai, nuotekų valymo įrenginių panaudojimo įvertinimas turi
apimti ir susidarančio dumblo įtaką, ir pan.
Reikia atkreipti dėmesį į tai kad taršos prevencijos priemonės yra
laikomos prioritetinėmis, tai reiškia, kad visais atvejais, pirmiausia
reikia įvertinti galimybes ir taikyti šias priemones ir tik po to
taikyti kitas, taršą ribojančias priemones, tarp jų ir valymą.
Daugelyje Lietuvos įmonių jau eilė metų sėkmingai taikomos taršos
mažinimo priemonės, rengiami ir įgyvendinami aplinkos apsaugos
priemonių planai, šioje veikloje aktyviai dalyvauja tiek įmonių
vadovai, tiek inžinerinis-techninis personalas, todėl turimas
patyrimas ir tradicijos gali būti svarbiu įrankiu įgyvendinant TIPK
reikalavimus ir ypač prevencines priemones.
Nežiūrint to, kad dabar taikoma gamtos išteklių naudojimo leidimų
(GINL) sistema daugeliu atvejų yra panaši TIPK, tačiau reikia pažymėti
keletą svarbių skirtumų tarp dabar taikomos ir TIPK leidimų sistemos.
TIPK leidimų sistemos taikymo objektas yra įrenginys, kuris
identifikuojamas TIPK Taisyklių Priede I, tuo tarpu GIN leidimą
privalo turėti ūkinės veikos objektas, atitinkantis tam tikrus
kriterijus; pvz. jeigu nuosavais įrenginiais paima ir suvartoja, ar
tiekia kitiems vandens naudotojams  10 m3/d vandens, išleidžia į
gamtos aplinką  5 m3/d užteršto nutekamojo vandens, iš stacionarių
taršos šaltinių išmeta  10 t/metus teršalų ir pan..
TIPK leidimų sistema apima, visoms ES šalims taikomus TIPK direktyvos
reikalavimus. Reikalavimai aplinkos apsaugai ES šalyse, be TIPK
direktyvos, nustatyti ir kitose direktyvose, todėl dažnai TIPK
leidimai papildomi sąlygomis dėl kitų ES direktyvų reikalavimų
įgyvendinimo.
Be TIPK reikalavimų kiekviena tiek ES šalis, tiek šalis-kandidatė dar
turi savo nacionalinius, specifinius, istoriškai susiklosčiusius,
dažnai su specifinėmis vietos sąlygomis susijusius aplinkos apsaugos
reikalavimus, kurie taip pat įgyvendinami naudojant leidimų sistemą.
Šalys-narės, įsijungdamos į Europos Sąjungą, perkėlė į savo teisę ES
šalims privalomus įsipareigojimus aplinkos apsaugos srityje, tačiau
dalinai arba pilnai paliko prieš tai galiojusius, tik toms šalims
būdingus, papildomus aplinkos apsaugos reikalavimus. Tuo pačiu keliu
šiuo metu eina ir šalys-kandidatės.
Lietuvoje šiuo metu nacionaliniai reikalavimai aplinkos apsaugos
srityje yra įgyvendinami taikant GIN leidimus. TIPK taisyklės viename
dokumente apjungia abi šias sistemas: tiek TIPK direktyvos reikalavimų
taikymą ir kontrolę, tiek nacionalinius reikalavimus. Tuo būdu TIPK
leidimas pagal turinį apima tiek TIPK tiek kitų ES direktyvų, o taip
pat nacionalinių aplinkos apsaugos reikalavimų kompleksą.
Svarbu pažymėti kad bendrieji TIPK Taisyklių reikalavimai taikomi
visiems veiklos vykdytojams, kurių veiklai reikia leidimo, t. y.
beveik atitinka dabar taikomo GINL sąlygas, tuo tarpu TIPK direktyvos
reikalavimai taikomi tik veikloms nurodytoms Taisyklių Priede I. Todėl
tampa labai svarbu išsiaiškinti koks yra ryšys tarp dabar naudojamo
apibrėžimo “ūkinės veikos objektas” ir naujo apibrėžimo “įrenginys”.
Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės sistemos pagrindinis
elementas yra įrenginys, kuris apibūdinamas kaip “stacionarus
technikos objektas, kuriame vykdoma viena arba daugiau Direktyvos 1
priede išvardintų veiklos rūšių, ir bet kuri kita veikla, techniškai
susijusi su toje vietoje vykdoma veikla, galinti sukelti emisiją ir
taršą” Toks įrenginio, kaip leidimo objekto apibūdinimas, ypač dalis
“veikla, techniškai susijusi”, atskirais atvejais sudaro galimybę
skirtingai traktuoti, kurią veiklos dalį reikėtų laikyti įrenginiu ir
jai taikyti direktyvos reikalavimus ir kurią dalį galima nelaikyti
įrenginiu. Tai ypač sudėtinga ten, kur naudojami tarpusavyje susiję
procesai, t. y. kai vieno gamybos proceso metu gauti produktai yra
žaliava kitam procesui, kai viename procese gautas energijos
perteklius panaudojamas kitame procese. Tokio sudėtingo proceso
pavyzdžiu galėtų būti Lietuvos trąšų gamybos įmonės. Todėl norint
taikyti TIPK sistemą įmonėje, pirmiausia kiekvienu konkrečiu atveju
reikėtų įvertinti esamą gamybą, nustatant kurią esamos veiklos dalį
galima laikyti įrenginiais ar įrenginiu, įvertinti įrenginių
tarpusavio ryšius bei jų ryšį su likusia veikla, kad po to galima būtų
nustatyti aiškias leidimo sąlygas.
Reikia priminti kad be TIPK reikalavimų yra visa eilė kitų
aplinkosaugos reikalavimų, nustatytų atitinkamose ES direktyvose,
kurie šiuo metu perkelti į Lietuvos teisę; pvz. reikalavimai dėl
vandenų taršos prioritetinėmis pavojingomis medžiagomis ir
pavojingomis medžiagomis ribojimo, reikalavimai dėl atliekų tvarkymo,
reikalavimai naudojamo kuro kokybei, reikalavimai kurą deginančioms
įmonėms ir t.t., Minėti reikalavimai yra taikomi kaip minimalūs
reikalavimai, minimalūs ta prasme kad. jų negalima viršyti, be to,
dažnai jų taikymo sritis yra daug platesnė, t.y. veiklų sąrašas,
kurioms šie reikalavimai taikomi yra daug ilgesnis negu TIPK atveju.
Tuo būdu visai įmonės veiklai bus taikomi bendri/minimalūs
aplinkosaugos reikalavimai, kas beveik atitinka dabar galiojančios
gamtos išteklių leidimų sistemą, tuo tarpu tai veiklos daliai kuri
laikoma įrenginiu papildomai taikomi visi TIPK reikalavimai. Aukščiau
minėto teiginio iliustracija galėtų būti elektronikos įmonė gaminanti
televizorių mazgus, kurios sudėtyje yra ir galvaninis cechas bei
nuotekų valymo įrenginiai. Visai įmonės veiklai turėtų būti taikomi
bendri Lietuvos teisėje nustatyti aplinkos apsaugos reikalavimai, o
galvaniniam cechui, jeigu jame naudojamų vonių bendras tūris viršija
30 m3; greta pagrindinių, papildomai taikomi ir TIPK reikalavimai
Panaši situacija gali būti ir tekstilės įmonėse, kuriose TIPK
reikalavimai bus taikomi pirmiausia apdailos procesams, tuo tarpu
verpimo, audimo operacijoms bus taikomi bendri reikalavimai.
Išmetamų iš įrenginio teršalų ribinės vertės nustatomos remiantis
Geriausio prieinamo gamybos būdo (toliau GPGB) koncepcija,
atsižvelgiant į konkrečios įmonės technines galimybes, jos geografinę
padėtį ir vietos aplinkos sąlygas. Geriausio prieinamo gamybos būdo
taikymas yra vienas pagrindinių TIPK leidimų sistemos elementų.
Geriausias prieinamas gamybos būdas reiškia veiksmingiausią ir
pažangiausią pakopą plėtojant veiklos rūšis ir vykdymo metodus, kurie
rodo ar konkreti technologija praktiškai tinka sudaryti principinį
pagrindą emisijos ribinėms reikšmėms, skirtoms užkirsti kelią teršalų
emisijai ir, kur tai neįgyvendinama, bendrai mažinti emisiją ir jos
poveikį visai aplinkai:
- gamybos būdas reiškia tiek naudojamą technologiją, tiek ir būdą,
kuriuo įrenginys suprojektuotas, pastatytas, aptarnaujamas,
eksploatuojamas ir uždaromas,
- prieinamas gamybos būdas reiškia gamybos būdą, išplėtotą tokiu
mastu, kuris leidžia jį įgyvendinti atitinkamame pramonės sektoriuje,
esant ekonomiškai ir techniškai tinkamoms sąlygoms, atsižvelgiant į
kaštus ir pranašumus ir į tai, ar tas gamybos būdas naudojamas ar
kuriamas konkrečioje valstybėje narėje ar ne, jei jis yra prieinamas
naudotojui;
- geriausias gamybos būdas reiškia veiksmingiausią gamybos būdą
siekiant aukšto bendro aplinkos apsaugos lygio.
Aukščiau pateiktas geriausio prieinamo gamybos būdo apibūdinimas yra
gana bendro pobūdžio, todėl negali būti taikomas tiesiogiai
praktikoje.
Tam kad tiek veiklos vykdytojas tiek atsakinga institucija kiekvienu
konkrečiu atveju galėtų įvertinti ar esama/planuojama veikla atitinka
GPGB reikalavimus, ES nutarė sukurti struktūras, kurios parengtų
geriausių prieinamų gamybos būdų detalius aprašymus atskiroms
veikloms, nustatytų kriterijus leidžiančius įvertinti veiklos atitiktį
šiems būdams ir pan. Geriausių prieinamų gamybos būdų aprašymai
rengiami Europos TIPK biure Sevilijoje.
Atskiroms veikloms pagal iš anksto parengtą planą GPGB dokumentai
rengiami tam tikslui sukurtose Techninėse darbo grupėse, kurias sudaro
kiekvienos šalies-narės deleguoti ekspertai. Tuo būdu yra užtikrinama,
kad nustatant GPGB kriterijus atskirai veiklai būtų įvertintas
atskirose šalyse naudojamų technologijų lygis, galimybė jas
modernizuoti ir numatomos naujų reikalavimų taikymo pasekmės, vietinių
sąlygų, pvz. klimatinių sąlygų įtaka, t.y. kiekvienos šalies ekspertų
dalyvavimas leidžia suderinti atskirų šalių interesus jau pradinėje
dokumentų rengimo stadijoje. Dokumentų rengimo ir derinimo procese
aktyviai dalyvauja Informacijos pasikeitimo forumas (IEF), kurį sudaro
šalių-narių, pramonę atstovaujančių, o taip pat nevyriausybinių
organizacijų atstovai. Platus dalyvių spektras, pasikeitimas
informacija leidžia parengti dokumentus, kurie po to gali būti taikomi
visose ES šalyse. Minėtų struktūrų parengti GPGB dokumentai pateikiami
Europos Komisijos Aplinkos Generaliniam Direktoratui tvirtinimui.
Rengiant pirmuosius GPGB dokumentus buvo susidurta su nenumatytais
sunkumais, todėl pirmieji dokumentai buvo parengti vėliau nei
planuota. Kadangi nesant parengtų GPGB dokumentų nėra galimybės
įvertinti turimų gamybos būdų su GPGB, iškilo grėsmė, kad TIPK
direktyvos reikalavimai nebus įgyvendinti laiku. Paskutiniu metu
dokumentų rengimo tempas išaugo. (jeigu iki 01.2002. buvo patvirtinti
8 GPGB dokumentai, tai 07.2003 šis skaičius išaugo iki 15).
Žemiau pateikiamas ES TIPK biure Sevilijoje parengtų bei planuojamų
rengti GPGB dokumentų atskiroms veikloms sąrašą. (Sąrašas atitinka
07.2003)
Nr.
ES GPGB informaciniai dokumentai veiklos rūšims
Dokumentų parengimo būklė/data
1
Celiuliozės ir popieriaus gamyba
FD 12/001
2
Geležies ir plieno gamyba
FD 12/001
3
Cemento ir kalkių gamyba
FD 12/001
4
Aušinimo sistemos
FD 12/001
5
Chloridinės-šarminės elektrolizės pramonė
FD 12/001
---------
6
Juodųjų metalų apdirbimas
FD 12/001
7
Spalvotų metalų apdirbimas
FD 12/001
8
Stiklo gamyba
FD 12/001
9
Odos ir kailių apdirbimas
FD 02/003
10
Tekstilės pramonė
FD 07/003
11
Monitoringo sistemos
FD 07/003
12
Naftos ir dujų perdirbimas
FD 02/003
13
Stambi organinių cheminių medžiagų gamyba
FD 02/003
14
Kalvės ir liejyklos
SM; D2 - 05/003
15
Intensyvus gyvulių auginimas
FD 07/003
16
Su krovinių ir pavojingų medžiagų saugojimu susijusi tarša
SM; D2 - 07/003
17
Nuotekų bei išlakų valymo ir valdymo sistemos cheminės pramonės
sektoriuje
FD 02/003
18
Ekonominiai ir veiklos rūšims bendri su TIPK susiję aspektai
SM; D1 - 11/002
19
Didelės kurą deginančios įmonės
FD; D2 - 03/003
20
Stambi neorganinių cheminių medžiagų – amoniako, rūgščių ir trąšų
gamyba
SM; D1 - 05/003
21
Stambi neorganinių cheminių medžiagų – kietų ir kitų gamyba
2000
22
Skerdyklos ir gyvulinės kilmės produktų gamyba
SM D2 - 01/003
23
Maisto, gėrimų ir pieno pramonė
SM ; D2 - 05/003
24
Keramikos pramonė
2001
25
Atliekų ir uolienos atliekų tvarkymas kalnakasybos pramonėje
SM; D2 - 05/003
26
Metalų paviršiaus apdorojimas
SM 05/002
27
Paviršiaus apdorojimas naudojant tirpiklius
SM 05/003
28
Atliekų deginimas
SM; D1 - 05/003
29
Atliekų tvarkymas
SM; D1 - 02/003
30
Specialios neorganinės cheminės medžiagos
2002
31
Švarios organinės cheminės medžiagos
SM 07/003
32
Polimerai
2002
33
Energijos efektyvumas
2003
Pastaba: Lentelėje naudojami žymėjimai:
- FD – dokumentas patvirtintas,
- D1/2/3 – darbo grupės parengti atitinkami dokumentų 1, 2 ar 3
projektai pateikti grupės nariams svarstymui,
- SM - rodo kad įvyko pirmas grupės susitikimas, darbo grupės
susitikimo medžiaga
- dokumento rengimas numatytas Europos TIPK biuro darbo plane.
Kaip matosi pateiktame sąraše yra dviejų tipų dokumentai: GPGB
dokumentai atskiroms veikloms ar pramonėms šakoms ir GPGB dokumentai,
kurie gali būti taikomi visoms veikloms. Prie pastarųjų dokumentų
galima priskirti tokius kaip: Monitoringo sistemos, Ekonominiai ir
veiklos rūšims bendri su TIPK susiję aspektai, Energijos efektyvumas
ir pan. Šie dokumentai, dar vadinami “horizontalūs” GPGB yra taikomi
kartu su atskiroms veikloms skirtais GPGB siekiant detaliau įvertinti
energijos efektyvumą ar toje veikloje naudojamas monitoringo sistemas.
Reikia atkreipti dėmesį kad atskirų dokumentų statusas yra skirtingas
ir parengus bei patvirtinus naujus, sąrašas laikas nuo laiko kinta.
Informacija apie parengtus ir rengiamus dokumentus leidžia planuoti
perėjimo nuo dabar taikomų GIN leidimų prie TIPK leidimų procesą
kiekvienai atskirai veiklai atskirai. Šis perėjimo procesas detaliau
aptartas minėtoje TIPK Direktyvos reikalavimų įgyvendinimo Lietuvos
Respublikoje programoje. Sparčiai didėjant Europos TIPK biure jau
parengtų dokumentų skaičiui, bei atsižvelgiant į reikalavimą pilnai
įgyvendinti visus TIPK reikalavimus, įskaitant ir įpareigojimą
pasiekti atitikimą GPG būdui vėliausiai iki 2007 m. spalio 31 d.,
labai svarbu, kad Lietuvoje kuo greičiau būtų sukurta Programoje
numatyta įdiegimo sistema, pajėgumai šiems įsipareigojimams
įgyvendinti bei prasidėtų įgyvendinimo procesas.
Nepaisant to, kad GPGB dokumentai buvo rengiami įvairių šalių tos
srities ekspertams glaudžiai bendradarbiaujant, parengtus dokumentus
pabandžius taikyti praktikoje paaiškėjo, kad kai kurie jų taikymo
aspektai įvairiose šalyse traktuojami kiek skirtingai. Be to,
kiekvienoje šalyje skiriasi tiek technologijų išsivystymo ir taikymo
lygis, tiek teisinės sistemos taip pat skirtingos. Todėl, siekdamos
palengvinti ES GPGB dokumentų taikymą savo šalyse, kai kurios
šalys-narės ir dauguma šalių asocijuotų narių savo iniciatyva nutarė
greta ES Sevilijos biure parengtų GPGB dokumentų parengti
informacinius dokumentus dėl šių GPGB taikymo. Šių informacinių
dokumentų tikslas yra įvertinti savo šalies pramonės srities, kuriai
taikomas GPGB, būklę, nurodyti problemas susijusias su GPGB dokumentų
taikymu bei skirtingu šių dokumentų teiginių traktavimu bei pateikti
sprendimo būdus. Informacinius dokumentus galima vertinti kaip ES GPGB
dokumentų įgyvendinimo vadovą atskirai veiklai. Parengus informacinius
dokumentus dėl GPGB taikymo ir šalies atsakingoms institucijoms juos
aprobavus, šie dokumentai kartu su ES parengtu GPGB aprašymu
pateikiami veiklos vykdytojams bei institucijoms atsakingoms už
leidimų išdavimą bei jų kontrolę, tam, kad jais remiantis, tinkamai
būtų parengta paraiška ir leidimas. Tuo būdu GPGB aprašymai yra vienas
svarbiausių TIPK leidimo sistemos įgyvendinimo įrankių.
Kadangi informacinių dokumentų dėl GPGB taikymo yra gana imlus bei
specialių žinių reikalaujantis darbas, programoje TIPK Direktyvos
reikalavimų įgyvendinimas Lietuvos Respublikoje, pateikiama procedūra
kaip šie dokumentai turėtų būti rengiami. Programoje numatyta kad
rengiant informacinius dokumentus dalyvautų pramonės šakos ekspertai
bei šaką atstovaujančių organizacijų atstovai, atsakingų aplinkos
apsaugos institucijų atstovai bei savivaldybių atstovai. Dokumentų
rengimo koordinavimą numatyta pavesti GPGB informaciniam centrui,
kuris turėtų būti arba Aplinkos ministerijoje arba vienoje iš jos
struktūrų. Dar viena iš šio centro funkcijų būtų informacijos apie
GPGB paieška ir pateikimas tiek veiklos vykdytojams, tiek atsakingoms
institucijoms. Aukščiau minėtoms funkcijoms vykdyti AM Aplinkos
apsaugos agentūroje jau įkurtas Taršos prevencijos skyrius. Skyrius
priklauso agentūros Baseinų valdymo ir taršos prevencijos
departamentui.
Nustačius kurią veiklos dalį sudaro įrenginys atliekamas šios veiklos
palyginimas su GPGB. Tuo tikslu naudojama medžiaga ir kriterijai tiek
informacinių dokumentų dėl GPGB taikymo parengtų Lietuvoje, tiek
Sevilijoje parengti GPGB aprašymai. Nustačius, kad įrenginio
parametrai neatitinka atitinkamų parametrų nustatytų GPGB
dokumentuose, įmonė turi parengti Aplinkosaugos veiksmų planą, kuriame
turi būti nurodyta kokiu būdu ir kokiomis priemonėmis šie parametrai
bus pasiekti. Visi šie duomenys yra pateikiami paraiškoje ir yra
vienas iš svarbių dokumentų, kurie turėtų būti įmonės ir leidimus
išduodančios įstaigos atstovų detaliai aptarti. Tokiu būdu suderintas
Aplinkosaugos veiksmų planas aprašo įmonės prisiimamus įsipareigojimus
dėl atitikimo GPGB ir perkeltas leidimą tampa viena iš jo sąlygų.
Leidimo sąlygas kontroliuojanti organizacija pagal plane nurodytų
sąlygų vykdymą gali spręsti ar įmonė vykdo leidimo sąlygas.
Aukščiau pateiktame Geriausių prieinamų gamybos būdų koncepcijos
aprašyme nurodomi pagrindiniai koncepcijos taikymo principai. Reikėtų
atkreipti dėmesį į Europos TIPK biure parengtų GPGB dokumentų statusą.
Nežiūrint to, kad šie dokumentai yra tvirtinami ES įgaliotų
institucijų, jie neturi direktyvos statuso. Tai dokumentas, kurio
pagrindu, kuriuo remiantis įrenginiui, pagal TIPK taisyklėse nurodytas
procedūras, nustatomos išmetamų teršalų ribinės vertės.
Taikant šiuos principus bei GPGB dokumentus kiekvienu konkrečiu atveju
reikia įvertinti visą eilę faktorių, tokių kaip įrenginio vieta,
specifinės vietos sąlygos, galimybės pasiekti GPGB, specifiniai su
vieta susiję aplinkos apsaugos reikalavimai ir pan., todėl atitikimą
GPGB galima atlikti tik turint informaciją apie konkretų įrenginį bei
reikiamą informaciją apie aukščiau minėtus faktorius.
Dar vienas svarbus aspektas, pateiktas kaip vienas direktyvos bendrųjų
principų yra reikalavimas energiją naudoti efektyviai. Minėtas
reikalavimas yra gana bendro pobūdžio, todėl jo taikymas praktikoje
bei paties efektyvumo vertinimas sukėlė daug diskusijų. Organizacijos,
koordinuojančios ES šalių-narių ir šalių-kandidačių aplinkos apsaugą
inspektuojančių institucijų veiklą “ES Aplinkos Įstatymų ir Vykdymo
Užtikrinimo Darbo Tinklo” (IMPEL) iniciatyva, minėtose šalyse buvo
vykdoma programa Energijos efektyvumas aplinkos apsaugos leidimuose,
kurioje nagrinėti aukščiau minėti klausimai. Be to, reikėtų paminėti,
kad kai kurie įrenginio atitikimo GPGB reikalavimams kriterijai yra
susiję su energijos naudojimu, todėl dalinai atsakymus dėl energijos
efektyvumo galima rasti Sevilijoje parengtuose GPGB aprašymuose
atskiroms veikloms. Nežiūrint minėtos pažangos aprašant energijos
efektyvumo reikalavimų taikymą, vertinant energijos efektyvumą
praktikoje dar iškyla daug neaiškumų.
Be aukščiau minėtų, TIPK Taisyklėse numatyta keletas naujų (lyginant
su GINL) reikalavimų ir sąlygų. Turi būti:
*
numatyta procedūra kaip visuomenė gali susipažinti su paraiškoje
bei leidime pateikta informacija bei pateikti motyvuotus
pasiūlymus,
*
nustatomos neatitiktinės veiklos sąlygos; t.y. įrenginio darbo
sąlygos paleidimo, derinimo ir stabdymo metu,
*
numatoma reguliuoti įrenginio keliamą triukšmą bei vibraciją. Kol
ES institucijos nėra parengusios norminių teisės aktų
reglamentuojančių triukšmo bei vibracijos ribojimą, šie
reikalavimai nėra taikomi.
*
nurodomos priemonės, kurios planuojamos ūkinės veiklos nutraukimo
atveju, t.y. baigus ūkinės veiklos objekto eksploatavimą. Veiklos
nutraukimo atveju, veiklos vykdytojas turi įgyvendinti priemones,
kurios sumažintų arba pašalintų grėsmę, kurią kelia prieš tai
vykdytos veiklos liekanos; pvz.užteršta įmonės teritorija,
susikaupusios atliekos, nepanaudotos cheminės medžiagos ar pan.
Reikia pastebėti, kad aukščiau pateikti kai kurie Taršos integruotos
prevencijos ir kontrolės sistemos bei Geriausių prieinamų gamybos būdų
taikymo aspektai, jokiu būdu neatspindi visų problemų, iškylančių
įgyvendinant šiuos palyginti naujus aplinkos apsaugos reikalavimus.
Šios problemos gali būti išspręstos tik bendromis, suderintomis
veiklos vykdytojų bei kontroliuojančių institucijų pastangomis.