8 konvencija dėl oraus darbo namų ūkio darbuotojams nr. 189 2011 m. birželio 16 d., ženeva tdk 100-ji sesija tarptautinės darb

8
KONVENCIJA DĖL ORAUS DARBO NAMŲ ŪKIO DARBUOTOJAMS
Nr. 189
2011 m. birželio 16 d., Ženeva
TDK 100-ji sesija
Tarptautinės darbo organizacijos Generalinė konferencija, Tarptautinio
darbo biuro Administracinės tarybos sušaukta Ženevoje ir 2011 m.
birželio 1 d. susirinkusi į 100-ąją sesiją,
prisimindama Tarptautinės darbo organizacijos įsipareigojimą skatinti
orų darbą visiems, siekiant TDO deklaracijos dėl pagrindinių principų
ir teisių darbe ir TDO deklaracijos dėl socialinio teisingumo siekiant
sąžiningos globalizacijos tikslų, ir
pripažindama svarų namų ūkio darbuotojų indėlį į pasaulinę ekonomiką,
kuris apima didesnes mokamo darbo galimybes šeimos pareigas
atliekančioms moterims ir vyrams, geresnę senstančių gyventojų, vaikų
ir asmenų su negalia rūpybą, taip pat nemažus pajamų pervedimus viduje
ir tarp šalių, ir
atsižvelgdama į tai, kad namų ūkio darbai tebėra nepakankamai
vertinami ir nepastebimi, ir yra daugiausia atliekami moterų ir
mergaičių, kurių dauguma yra migrantės arba palankių sąlygų neturinčių
bendruomenių narės ir kurios yra ypač pažeidžiamos dėl
diskriminacijos, susijusios su įsidarbinimo ir darbo sąlygomis, taip
pat dėl kitų žmogaus teisių pažeidimų, ir
taip pat atsižvelgdama į tai, kad besivystančiose šalyse, kuriose
istoriškai susiklostė ribotos oficialaus įsidarbinimo galimybės, namų
ūkio darbuotojai sudaro didelę šalies darbo jėgos dalį ir išlieka tarp
socialiai labiausiai atskirtųjų, ir
prisimindama, kad tarptautinės darbo konvencijos ir rekomendacijos yra
taikomos visiems darbuotojams, įskaitant namų ūkio darbuotojus, nebent
būtų nurodyta kitaip, ir
pažymėdama 1949 m. Konvencijos dėl migracijos ieškant darbo (Nr. 97)
(pataisyta), 1975 m. Konvencijos dėl darbuotojų migrantų (papildomos
nuostatos) (Nr. 143), 1981 m. Konvencijos dėl pareigų šeimai turinčių
darbuotojų (Nr. 156), 1997 m. Konvencijos dėl privačių įdarbinimo
agentūrų (Nr. 181) ir 2006 m. Rekomendacijos dėl darbo santykių (Nr.
198), taip pat kaip ir 2006 m. TDO daugiašalės darbo jėgos migracijos
sistemos (neprivalomi teisėmis pagrįsto požiūrio į darbo jėgos
migraciją principai ir gairės) ypatingą aktualumą namų ūkio
darbuotojams, ir
pripažindama specialias sąlygas, kuriomis namų ūkio darbas yra
atliekamas, ir dėl to siekdama papildyti bendruosius standartus
atitinkamais namų ūkio darbuotojams skirtais standartais, kad jie
galėtų visapusiškai pasinaudoti jiems priklausančiomis teisėmis; ir
prisimindama kitus susijusius tarptautinius dokumentus, tokius kaip
Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, Tarptautinis pilietinių ir
politinių teisių paktas, Tarptautinis ekonominių, socialinių ir
kultūrinių teisių paktas, Tarptautinė konvenciją dėl visų formų
rasinės diskriminacijos panaikinimo, Konvencija dėl visų formų
diskriminacijos panaikinimo moterims, Jungtinių Tautų konvencija prieš
tarptautinį organizuotą nusikalstamumą ir visų pirma jos Protokolas
dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos,
sustabdymo bei baudimo už vertimąsi ja ir jos Protokolas dėl neteisėto
migrantų įvežimo sausuma, jūra ir oru, Vaiko teisių konvencija ir
Tarptautinė konvencija dėl visų darbuotojų migrantų ir jų šeimos narių
teisių apsaugos; ir
nutarusi priimti tam tikrus pasiūlymus dėl oraus darbo namų ūkio
darbuotojams, o tai yra ketvirtasis sesijos darbotvarkės klausimas; ir
nusprendusi, kad šie pasiūlymai turi būti priimti kaip tarptautinė
konvencija;
du tūkstančiai vienuoliktųjų metų birželio šešioliktąją dieną priima
šią Konvenciją, kurią galima vadinti 2011 m. Namų ūkio darbuotojų
konvencija.
1 straipsnis
Šioje Konvencijoje:
a) sąvoka „namų ūkio darbas“ reiškia namų ūkyje (ūkiuose) ar namų
ūkiui (ūkiams) atliekamą darbą;
b) sąvoka „namų ūkio darbuotojas“ reiškia bet kurį pagal darbo
santykius namų ūkyje dirbantį asmenį;
c) asmuo, kuris namų ūkio darbus atlieka retkarčiais, nereguliariai ir
ne profesiniu pagrindu, nėra laikomas namų ūkio darbuotoju.
2 straipsnis
1. Konvencija taikoma visiems namų ūkio darbuotojams:
2. Pasikonsultavusi su darbdaviams ir darbuotojams geriausiai
atstovaujančiomis organizacijomis ir, jei yra, su namų ūkio darbuotojų
organizacijų atstovais ir namų ūkių darbdavių atstovais, šią
Konvenciją ratifikuojanti narė gali visiškai arba iš dalies pašalinti
iš taikymo sričių:
a) darbuotojų, kuriems jau taikomas bent jau lygiavertis apsaugos
lygis, kategorijas;
b) ribotas darbuotojų kategorijas, dėl kurių kyla ypatingų esminių
problemų.
3. Kiekviena narė, pasinaudojusi pirmesnėje dalyje išdėstyta galimybe,
savo pirmojoje ataskaitoje dėl Konvencijos taikymo pagal Tarptautinės
darbo organizacijos Statuto 22 straipsnį nurodo konkrečią darbuotojų
kategoriją ir priežastį, dėl kurios netaikoma ši Konvencija, o
vėlesnėse ataskaitose nurodo visas priemones, kurių gali būti imtasi
siekiant išplėsti Konvencijos taikymą atitinkamoms darbuotojų
kategorijoms.
3 straipsnis
1. Kiekviena narė imasi priemonių, siekdama užtikrinti veiksmingą
šioje Konvencijoje nurodytų namų ūkio darbuotojų žmogaus teisių rėmimą
ir apsaugą.
2. Kiekviena narė imasi šioje Konvencijoje išdėstytų priemonių namų
ūkio darbuotojų atžvilgiu, siekdamos gerbti, skatinti ir įgyvendinti
pagrindinius darbo principus ir teises, kaip antai:
a) asociacijų laisvė ir veiksmingas teisės į kolektyvines derybas
pripažinimas;
b) visų formų priverstinio ar privalomojo darbo panaikinimas;
c) veiksmingas vaikų darbo panaikinimas;
d) diskriminacijos panaikinimas užimtumo ir profesinėje srityse.
3. Siekdamos užtikrinti, kad namų ūkio darbuotojai ir namų ūkio
darbdaviai galėtų naudotis asociacijų laisve ir veiksmingu teisės į
kolektyvines derybas pripažinimu, narės apsaugo namų ūkio darbuotojų
ir namų ūkio darbdavių teisę steigti ir, atsižvelgiant į atitinkamos
organizacijos taisykles, jungtis į pasirinktas organizacijas,
federacijas ir konfederacijas.
4 straipsnis
1. Kiekviena narė, remdamasi 1973 m. Konvencijos dėl minimalaus
amžiaus (Nr. 138) ir 1999 m. Konvencijos dėl nepriimtino vaikų darbo
uždraudimo (Nr. 182) reikalavimais, nustato minimalią namų ūkio
darbuotojų amžiaus ribą, kuri negali būti mažesnė už nacionaliniuose
įstatymuose ir apskritai visiems darbuotojams taikomuose
reikalavimuose nustatytą ribą.
2. Kiekviena narė imasi priemonių užtikrinti, kad jaunesni nei 18
metų, tačiau vyresni nei nustatyta mažiausia amžiaus riba namų ūkio
darbuotojai, atlikdami namų ūkio darbus, neprarastų galimybės gauti
privalomąjį išsilavinimą ar siekti aukštesniojo ar profesinio
išsilavinimo.
5 straipsnis
Kiekviena narė imasi priemonių užtikrinti, kad namų ūkio darbuotojai
būtų veiksmingai apsaugoti nuo visų prievartos, priekabiavimo ir
smurto formų.
6 straipsnis
Kiekviena narė imasi priemonių, užtikrinti, kad namų ūkio darbuotojai,
kaip ir apskritai visi darbuotojai, naudotųsi teisingomis įsidarbinimo
sąlygomis, kaip ir oriomis darbo sąlygomis, ir, jei jie gyvena namų
ūkyje – tinkamomis gyvenimo sąlygomis, kuriomis užtikrinamas
privatumas.
7 straipsnis
Kiekviena narė imasi priemonių užtikrinti, kad namų ūkio darbuotojai
būtų informuojami apie jų įsidarbinimo ir darbo sąlygas tinkamu,
patikrinamu ir lengvai suprantamu būdu ir pageidautina, kiek įmanoma,
kad būtų sudaromos rašytinės sutartys, vadovaujantis nacionaliniais
įstatymais, kitais teisės aktais arba kolektyviniais susitarimais,
nurodant:
a) darbdavio ir darbuotojo vardą, pavardę ir adresą;
b) įprastos darbovietės (darboviečių) adresą;
c) darbo pradžios datą; sudarant terminuotą sutartį – jos trukmę;
d) atliekamo darbo pobūdį;
e) darbo užmokestį, jo skaičiavimo ir mokėjimo tvarką;
f) įprastas darbo valandas;
g) mokamas kasmetines atostogas ir kasdieninio ar kassavaitinio
poilsio laikotarpius ;
h) nuostatas, susijusias su maitinimu ir apgyvendinimu, kai taikytina;
i) nuostatas, susijusias su stažavimosi ir bandomuoju laikotarpiu, kai
taikytina;
j) repatriacijos sąlygas, kai taikytina; ir
k) darbo sutarties nutraukimo sąlygas, įskaitant informaciją apie namų
ūkio darbuotojo ar darbdavio įspėjimo laikotarpį.
8 straipsnis
1. Pagal nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus reikalaujama,
kad namų ūkio darbuotojai migrantai, kurie samdomi vienoje šalyje
dirbti namų ūkio darbų kitoje šalyje, gautų rašytinį darbo pasiūlymą
arba darbo sutartį, vykdytiną šalyje, kurioje bus dirbama, nurodant 7
straipsnyje išdėstytas įdarbinimo sąlygas, prieš jiems išvykstant iš
savo šalies dirbti pagal pasiūlymą ar sutartį.
2. Pirmesnė dalis netaikoma darbuotojams, besinaudojantiems judėjimo
laisve darbo tikslais pagal dvišales, regionines ar daugiašales
sutartis arba regioninės ekonominės integracijos pagrindu.
3. Narės imasi bendradarbiavimo priemonių, siekdamos užtikrinti
veiksmingą šios Konvencijos nuostatų taikymą namų ūkio darbuotojams
migrantams.
4. Kiekviena narė savo įstatymuose, kituose teisės aktuose ir kitose
priemonėse nurodo sąlygas, pagal kurias pasibaigus ar nutrūkus darbo
sutarčiai kitoje šalyje namų ūkio darbuotojai ir migrantai turi teisę
į repatriaciją.
9 straipsnis
Kiekviena narė imasi priemonių užtikrinti, kad namų ūkio darbuotojai:
a) galėtų laisvai susitarti su savo darbdaviu ar potencialiu darbdaviu
dėl galimybės gyventi namų ūkyje;
b) kurie gyvena namų ūkyje, neprivalėtų likti namų ūkyje arba su namų
ūkio nariais kasdienio ir kassavaitinio poilsio ar kasmetinių atostogų
laikotarpiais;
c) turėtų teisę laikyti savo kelionės ir tapatybės dokumentus.
10 straipsnis
1. Kiekviena narė, atsižvelgdama į namų ūkio darbo ypatumus, imasi
priemonių užtikrinti namų ūkio darbuotojams, kaip ir visiems kitiems
darbuotojams, tokias pat įprastas darbo valandas, mokėjimą už
viršvalandžius, dienos ir savaitės poilsio ir mokamų kasmetinių
atostogų trukmę pagal nacionalinius įstatymus, kitus teisės aktus ar
kolektyvines sutartis.
2. Savaitės poilsis yra ne trumpesnis nei 24 nepertraukiamos valandos.
3. Laikas, kai namų ūkio darbuotojai negali laisvai savo nuožiūra
disponuoti laiku ir lieka darbdavio dispozicijoje laukdami darbo
iškvietimo, laikomas darbo laiku, kaip jis apibrėžiamas vadovaujantis
nacionaliniais įstatymais, teisės aktais, kolektyvinėmis sutartimis
arba bet kokia kita atitinkama nacionaline praktika.
11 straipsnis
Kiekviena narė imasi priemonių užtikrinti, kad namų ūkio darbuotojai
turėtų teisę į minimalų darbo užmokestį (jei toks nustatytas) ir kad
nustatant užmokestį nebūtų diskriminuojama dėl lyties.
12 straipsnis
1. Su namų ūkio darbuotojais yra tiesiogiai atsiskaitoma grynaisiais
pinigais reguliariai, bent kartą per mėnesį. Išskyrus tuos atvejus,
kai nacionaliniuose įstatymuose, kituose teisės aktuose ar
kolektyvinėse sutartyse nustatoma, kad apmokėjimas gali būti
atliekamas banko pavedimu, banko čekiu, pašto čekiu, pašto perlaida ar
kitomis teisėtomis pinigų mokėjimo priemonėmis gavus darbuotojo
sutikimą.
2. Nacionaliniais įstatymais, kitais teisės aktais, kolektyvinėmis
sutartimis arba arbitražo sprendimais galima nustatyti, kad tam tikrą
ribotą atsiskaitymo dalį namų ūkio darbuotojui sudarytų užmokestis
natūra, jei šio mokėjimo sąlygos yra ne mažiau palankios nei tos,
kurios paprastai taikomos kitų kategorijų darbuotojams, ir jei bus
siekiama užtikrinti, kad tokiam mokėjimo natūra būdui pritars pats
darbuotojas, kad jis bus skirtas darbuotojo asmeninėms reikmėms ir jo
naudai, ir kad piniginė mokėjimo natūra vertė bus teisinga ir
pagrįsta.
13 straipsnis
1. Kiekvienas namų ūkio darbuotojas turi teisę į saugią ir sveiką
darbo aplinką. Kiekviena narė, vadovaudamasi nacionaliniais
įstatymais, kitais teisės aktais ir praktika ir atsižvelgdama į namų
ūkio darbo ypatumus, taiko veiksmingas priemones, kad užtikrintų namų
ūkio darbuotojams profesinę saugą ir sveikatą
2. Pirmesnėje dalyje nurodytos priemonės gali būti taikomos
laipsniškai, pasikonsultavus su darbdaviams ir darbuotojams geriausiai
atstovaujančiomis organizacijomis ir su namų ūkio darbuotojų
organizacijų atstovais ir namų ūkių darbdavių atstovais, kur jie yra.
14 straipsnis
1. Kiekviena narė, vadovaudamasi nacionaliniais įstatymais, kitais
teisės aktais ir praktika, deramai atsižvelgdama į namų ūkio darbo
ypatumus, imasi tinkamų priemonių užtikrinti, kad namų ūkio
darbuotojai turėtų teisę į ne mažiau palankias socialinės apsaugos
sąlygas, įskaitant motinystės sąlygas, nei tos, kurios taikomos
visiems kitiems darbuotojams.
2. Pirmesnėje dalyje nurodytos priemonės gali būti taikomos
laipsniškai, pasikonsultavus su darbdaviams ir darbuotojams geriausiai
atstovaujančiomis organizacijomis ir, jei yra, su namų ūkio darbuotojų
organizacijų atstovais ir namų ūkių darbdavių atstovais.
15 straipsnis
1. Kiekviena narė, siekdama veiksmingai apsaugoti namų ūkio
darbuotojus, įskaitant privačių įdarbinimo agentūrų pasamdytus ar
įdarbintus namų ūkio darbuotojus migrantus, nuo apgaulingos praktikos:
a) vadovaudamasi nacionaliniais įstatymais, nuostatais ir praktika,
nustato sąlygas, reglamentuojančias privačių įdarbinimo agentūrų,
kurios pasamdo ar įdarbina namų ūkio darbuotojus, veiklą;
b) užtikrina tinkamą mechanizmą ir procedūras skundams dėl tariamo
privačių įdarbinimo agentūrų piktnaudžiavimo ir apgaulingos praktikos
namų ūkio darbuotojų atžvilgiu;
c) pagal savo kompetenciją imasi visų būtinų ir tinkamų priemonių ir
tam tikrais atvejais bendradarbiauja su kitomis valstybėmis narėmis,
siekdama užtikrinti tinkamą apsaugą ir užkirsti kelią privačių
įdarbinimo agentūrų piktnaudžiavimui jos teritorijoje įdarbinamų ar
priimamų dirbti namų ūkio darbuotojų atžvilgiu. Tai apima įstatymus ar
kitus teisės aktus, kuriuose nurodomi privačių įdarbinimo agentūrų ir
namų ūkio darbdavių įsipareigojimai namų ūkio darbuotojų atžvilgiu;
nustatomos sankcijos, taip pat atvejai, kai draudžiama privačių
įdarbinimo agentūrų, kurios užsiima apgaule ir piktnaudžiavimu,
veikla;
d) svarsto galimybę sudaryti dvišalius, regioninius ar daugiašalius
susitarimus dėl namų ūkio darbuotojų darbo kitoje šalyje, kad būtų
užkirstas kelias piktnaudžiavimo ir apgaulės atvejams įdarbinant,
pasamdant ir dirbant;
e) imasi priemonių, siekdama užtikrinti, kad privačios įdarbinimo
agentūros mokesčiai nebūtų atskaitomi iš namų ūkio darbuotojų darbo
užmokesčio;
2. Įgyvendindama visas šio straipsnio nuostatas, kiekviena valstybė
narė konsultuojasi su darbdaviams ir darbuotojams geriausiai
atstovaujančiomis organizacijomis ir, jei yra, su namų ūkio darbuotojų
organizacijų atstovais ir namų ūkių darbdavių atstovais.
16 straipsnis
Kiekviena valstybė, vadovaudamasi nacionaliniais įstatymais, teisės
aktais ir praktika, imasi priemonių, siekdama, kad visiems namų ūkio
darbuotojams (asmeniškai ar per atstovą) būtų užtikrinama veiksminga
teisė kreiptis į teismus, tribunolus ar imtis kitų ginčų sprendimo
priemonių ne mažiau palankiomis sąlygomis, nei tos, kuriomis naudojasi
visi kiti darbuotojai.
17 straipsnis
1. Siekdama apsaugoti namų ūkio darbuotojus, kiekviena valstybė narė
įsteigia veiksmingą ir prieinamą skundų pateikimo mechanizmą ir
priemones, kuriomis būtų užtikrinamas nacionalinių įstatymų ir teisės
aktų laikymasis.
2. Kiekviena valstybė narė, vadovaudamasi nacionaliniais įstatymais ir
nuostatais, parengia ir įgyvendina darbo inspekcijos, vykdymo
užtikrinimo ir nuobaudų taikymo priemones, deramai atsižvelgdama į
namų ūkio darbo ypatumus.
3. Šiomis priemonėmis, tiek kiek tai atitinka nacionalinius įstatymus
ir teisės aktus, turi būti nurodomos sąlygos, kuriomis gali būti
suteikiama teisė patekti į namų ūkio patalpas išlaikant tinkamą
pagarbą asmens privatumui.
18 straipsnis
Kiekviena valstybė narė įgyvendina šios Konvencijos nuostatas,
konsultuodamasi su geriausiai darbdaviams ir darbuotojams
atstovaujančiomis organizacijomis, remdamasi įstatymais ir kitais
teisės aktais, taip pat kolektyvinėmis sutartimis arba papildomomis su
nacionaline praktika suderinamomis priemonėmis, taip pat papildydama
ar pakeisdama esamas galiojančias su namų ūkio darbuotojais susijusias
priemones arba atitinkamais atvejais parengdama naujas konkrečias
priemones.
19 straipsnis
Šios Konvencijos nuostatomis nedaroma įtaka palankesnėms kitų
tarptautinių darbo konvencijų nuostatoms.
20 straipsnis
Oficialūs šios Konvencijos ratifikavimo dokumentai siunčiami
Tarptautinio darbo biuro generaliniam direktoriui įregistruoti.
21 straipsnis
1. Ši Konvencija privaloma tik toms Tarptautinės darbo organizacijos
narėms, kurių ratifikavimo dokumentus yra įregistravęs Tarptautinio
darbo biuro generalinis direktorius.
2. Ji įsigalioja po 12 mėnesių nuo tos dienos, kai generalinis
direktorius įregistruoja dviejų valstybių narių ratifikavimo
dokumentus.
3. Kiekvienoje valstybėje narėje ši Konvencija pradeda galioti po 12
mėnesių nuo jos ratifikavimo dokumento įregistravimo dienos.
22 straipsnis
1. Kiekviena šią Konvenciją ratifikavusi Organizacijos narė gali ją
denonsuoti praėjus dešimčiai metų nuo jos įsigaliojimo dienos,
nusiųsdama Tarptautinio darbo biuro generaliniam direktoriui
įregistruoti pareiškimą dėl denonsavimo. Denonsavimas įsigalioja ne
anksčiau kaip po metų nuo jo įregistravimo dienos.
2. Kiekvienai Organizacijos narei, kuri ratifikavo šią Konvenciją, ir
kuri, pasibaigus šio straipsnio 1 dalyje nurodytam dešimties metų
laikotarpiui, per metus nepasinaudojo šiame straipsnyje nustatyta
denonsavimo teise, Konvencija galios dar dešimt metų, o vėliau
Organizacijos narė galės ją denonsuoti pasibaigus kiekvienam dešimties
metų laikotarpiui šiame straipsnyje nustatyta tvarka.
23 straipsnis
1. Tarptautinio darbo biuro generalinis direktorius informuoja visas
Tarptautinės darbo organizacijos nares apie visų ratifikavimo
dokumentų ir pareiškimų dėl denonsavimo, kuriuos jam atsiuntė
Organizacijos narės, įregistravimą.
2. Informuodamas Organizacijos nares apie gauto antrojo ratifikavimo
dokumento įregistravimą, generalinis direktorius atkreipia jų dėmesį į
šios Konvencijos įsigaliojimo datą.
24 straipsnis
Tarptautinio darbo biuro generalinis direktorius nusiunčia Jungtinių
Tautų generaliniam sekretoriui įregistruoti pagal Jungtinių Tautų
Chartijos 102 straipsnį išsamius duomenis apie visus įregistruotus
ratifikavimo dokumentus ir pareiškimus dėl denonsavimo.
25 straipsnis
Kai Tarptautinio darbo biuro Administracinė taryba mano, kad yra
būtina, ji informuoja Generalinę konferenciją apie šios Konvencijos
taikymą ir svarsto galimybę į Konferencijos darbotvarkę įtraukti
klausimą dėl Konvencijos visiško ar dalinio pakeitimo.
26 straipsnis
1. Jei Konferencija priima naują konvenciją, visiškai ar iš dalies
keičiančią šią Konvenciją, ir jeigu naujoje konvencijoje nebus
nustatyta kitaip, tai:
a) Organizacijos narei ratifikavus naują pakeičiančiąją konvenciją,
nepaisant šios Konvencijos 22 straipsnio nuostatų, tuoj pat ipso jure
denonsuojama ši Konvencija, kai įsigalioja nauja pakeičiančioji
Konvencija;
b) nuo naujos pakeičiančiosios Konvencijos įsigaliojimo dienos
Organizacijos narės šios Konvencijos ratifikuoti nebegali.
2. Ši dabartinės formos ir turinio Konvencija kiekvienu atveju galioja
toms Organizacijos narėms, kurios ją ratifikavo, bet neratifikavo
pakeičiančiosios konvencijos.
27 straipsnis
Šios Konvencijos tekstai anglų ir prancūzų kalbomis turi vienodą
teisinę galią.

  • MINISTERIO DE EDUCACIÓN NACIONAL DIRECCIÓN DE CALIDAD DE LA
  • THE LOGIC OF THUMOS AND MIMESIS IN PLATO’S REPUBLIC
  • BLOCK 13 CARDIOLOGY BOARD REVIEW Q & A 1
  • ASOCIAŢIA LUPTĂTORILOR RĂNIŢILOR ŞI URMAŞII EROILOR „BRAŞOV DECEMBRIE 1989”
  • NAME PERIOD PACKET 8 LOCI A LOCUS
  • SØKNADSSKJEMA TILLATELSE TIL AVFYRING AV FYRVERKERI 1
  • Sesión Extraordinaria del Ayuntamiento de Deza del día 28
  • FORMAT FOR AARHUS CONVENTION IMPLEMENTATION REPORT IN ACCORDANCE WITH
  • LIST OF FRENCH FOUNDATIONS (NON RESEARCH) USTH – DRI
  • DATOS DE MONUMENTOS MUSEOS CENTROS DE INTERPRETACIÓN ETC NOMBRE
  • IES “RAMÓN DEL VALLEINCLÁN” SEVILLA PROYECTO DE GESTIÓN INTRODUCCIÓN
  • MARTES 1 DE JUNIO DE 2010 DIARIO OFICIAL (PRIMERA
  • PH AND ALKALINITY PRACTICE QUIZ APRIL 2017 1 PH
  • UNIVERSIDAD DE NAVARRA SERVICIO DE ADMISIÓN SEGURO DE
  • OPGAVE 158 UDSAGN RIGTIGT FORKERT 1 ET FALD
  • CERERE STANDARDIZATĂ PENTRU AVIZAREA DOCUMENTAŢIILOR DE URBANISM PRIVIND ZONE
  • 804 MARITZA ELEODORA DE LOS SANTOS DE LOS SANTOS
  • STEFAN ERIKSSON HISTORISK VMKMEDLEM I KÅSAKLUBBEN! KÅSAKLUBBEN MARTIN
  • 4 INGENIERÍA AMBIENTAL CALENDARIO DE EXAMENES PLAN DE ESTUDIOS
  • EL TRABAJO COOPERATIVO UNA CLAVE EDUCATIVA DOCUMENTO DE TRABAJO
  • BRUKARUNDERSÖKNINGAR FÖR LSSINSATSER INOM SKARABORGS KOMMUNER INNEHÅLLSFÖRTECKNING
  • SERVICIO RIOJANO DE SALUD GERENCIA C BRETÓN DE LOS
  • 308 SERVICIOS SOCIALES I SERVICIOS SOCIALES I CÓDIGO 308
  • TISKOVÁ ZPRÁVA – 1882008 V PRŮBĚHU VÍKENDU ZAČALA VE
  • licensing~104
  • ZAGREBAČKI SAVEZ SPORTSKE REKREACIJE – SPORT ZA SVE
  • ZAŁĄCZNIK NR 1 DO SIWZ SPRAWA NUMER 46DBPN2020 OPIS
  • NOVA PRAVILA POPUNJAVANJA NALOGA ZA ISPLETE OSOBNIH PRIMANJA (PLAĆE)
  • SAPW USER’S GUIDE GETTING STARTED PLEASE MAKE SURE
  • 7 ПРИЛОЖЕНИЕ 1 К АДМИНИСТРАТИВНОМУ РЕГЛАМЕНТУ МИНИСТЕРСТВА СОЦИАЛЬНОДЕМОГРАФИЧЕСКОЙ И