EUROPOS SĄJUNGA EUROPOS PARLAMENTAS TARYBA Strasbūras 2007 M Spalio

europos sąjunga europos parlamentas taryba strasbūras, 2007 m. spalio 23 d. (or. en) 2004/0049 (cod) c6-0337/2007 lex

EUROPOS SĄJUNGA
EUROPOS PARLAMENTAS TARYBA
Strasbūras, 2007 m. spalio 23 d.
(OR. en)
2004/0049 (COD)
C6-0337/2007
LEX 821
PE-CONS 3637/7/07
REV 7
TRANS 239
CODEC 764
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS
DĖL GELEŽINKELIŲ KELEIVIŲ TEISIŲ IR PAREIGŲ
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS
REGLAMENTAS (EB) Nr. .../2007
2007 m. spalio 23 d.
dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 71
straipsnio 1 dalį,
atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto
nuomonę 1,
atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę 2,
veikdami Sutarties 251 straipsnyje nustatyta tvarka, atsižvelgdami į
2007 m. liepos 31 d. Taikinimo komiteto patvirtintą bendrą tekstą 3,
Kadangi:
1.
Atsižvelgiant į bendrą transporto politiką, svarbu užtikrinti
geležinkelių keleivių naudotojų teises ir pagerinti keleivių
vežimo geležinkeliais paslaugų kokybę ir veiksmingumą, kad
geležinkelių eismas išaugtų kitų transporto rūšių atžvilgiu.
2.
Komisijos komunikatu „2002–2006 m. vartotojų politikos strategija“
1 siekiama sukurti aukštą vartotojų apsaugos lygį transporto
srityje pagal Sutarties 153 straipsnio 2 dalį.
3.
Kadangi geležinkelių keleivis yra silpnesnė vežimo sutarties
šalis, todėl turėtų būti užtikrintos keleivių teisės.
4.
Geležinkelių paslaugų naudotojai taip pat turi teisę gauti
informaciją apie teikiamą paslaugą prieš reisą ir reiso metu.
Jeigu įmanoma, geležinkelio įmonės ir bilietų pardavėjai turėtų
suteikti šią informaciją iš anksto ir kuo greičiau.
5.
Išsamesni kelionės informacijos pateikimo reikalavimai bus
nustatyti Techninėse sąveikos specifikacijose (TSS), nurodytose
2001 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje
2001/16/EB dėl transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos
sąveikos 2.
6.
Stiprinant geležinkelių keleivių teises reikėtų remtis esama su
šiuo dalyku susijusios tarptautinės teisės sistema, pateikiama
1980 m. gegužės 9 d. Tarptautinio vežimo geležinkeliais sutarties
(COTIF), pakeistos 1999 m. birželio 3 d. Tarptautinio vežimo
geležinkeliais sutarties pakeitimo protokolu (1999 m. protokolas)
A priede – Vienodosios tarptautinio keleivių ir bagažo vežimo
geležinkeliais sutarties taisyklės (CIV). Vis dėlto pageidautina
išplėsti šio reglamento taikymo apimtį ir suteikti apsaugą ne tik
vietos, bet ir tarptautiniams keleiviams.
7.
Geležinkelio įmonės, kai įmanoma, turėtų bendradarbiauti
parduodamos tęstinės kelionės bilietus, kad geležinkelių keleiviai
galėtų lengviau vieną operatorių pakeisti kitu.
8.
Kompiuterines sistemas pritaikius prie bendros specifikacijos,
būtų paprasčiau teikti informaciją ir parduoti bilietus
geležinkelių keleiviams.
9.
Tolesnis kelionės informacijos ir rezervavimo sistemų
įgyvendinimas turėtų būti vykdomas laikantis TSS.
10.
Keleivių vežimo geležinkeliais paslaugos turėtų būti naudingos
visiems piliečiams. Todėl neįgaliems ir ribotos judėsenos – dėl
negalios, amžiaus arba bet kurios kitos priežasties – asmenys
turėtų turėti galimybes keliauti geležinkeliais, panašias į kitų
piliečių galimybes. Neįgalūs ir ribotos judėsenos asmenys turi
tokias pačias teises į judėjimo laisvę, pasirinkimo laisvę ir
nediskriminavimą kaip ir kiti piliečiai. Inter alia turėtų būti
skiriamas ypatingas dėmesys tam, kad neįgaliems ir ribotos
judėsenos asmenims būtų teikiama informacija, susijusi su
geležinkelio paslaugų pritaikymu, su galimybe patekti į riedmenis
ir su traukiniuose esančiais patogumais. Siekiant kuo geriau
informuoti keleivius su jutimų sutrikimais apie vėlavimus,
prireikus turėtų būti naudojamos vaizdo ir garso sistemos.
Neįgalūs ir ribotos judėsenos asmenys turėtų turėti galimybę be
papildomų mokesčių nusipirkti bilietus traukinyje.
11.
Geležinkelio įmonės ir stočių valdytojai, laikydamiesi TSS dėl
neįgaliųjų ir ribotos judėsenos asmenų, turėtų atsižvelgti į
neįgaliųjų ir ribotos judėsenos asmenų reikmes siekiant
užtikrinti, kad įsigyjant naujus įrenginius, vykdant statybos arba
plataus masto atnaujinimo darbus visi pastatai ir riedmenys pagal
Bendrijos teisės normas dėl viešųjų pirkimų būtų jiems pritaikyti
palaipsniui šalinant fizines kliūtis ir funkcinius nesklandumus.
12.
Turėtų būti reikalaujama, kad geležinkelio įmonės būtų apdraustos
arba imtųsi lygiaverčių priemonių tam, kad galėtų įvykdyti savo
įsipareigojimus geležinkelių keleiviams nelaimingų atsitikimų
atvejais. Ateityje turėtų būti peržiūrėta minimali draudimo suma
geležinkelio įmonėms.
13.
Sustiprinus teises į kompensavimą ir pagalbą vėlavimo, praleisto
persėdimo ar tarptautinės paslaugos atšaukimo atveju, geležinkelių
keleivių vežimo rinka būtų paskatinta veikti keleivių naudai.
14.
Pageidautina, kad šiuo reglamentu būtų sukurta kompensavimo
keleiviams vėlavimo atveju sistema, kuri būtų susijusi su
geležinkelio įmonės atsakomybe ir grindžiama tais pačiais
pagrindais, kaip COTIF ir ypač jos priede CIV, susijusiame su
keleivių teisėmis, numatyta tarptautinė sistema.
15.
Kai šio reglamento pagrindu valstybė narė suteikia leidimą
geležinkelio įmonėms išimties tvarka netaikyti šio reglamento
nuostatų, ji turėtų, pasikonsultavusi su keleivius
atstovaujančiomis organizacijomis, skatinti geležinkelio įmones
patvirtinti kompensavimo ir pagalbos didelių keleivių vežimo
geležinkeliu paslaugų sutrikdymų atvejais susitarimus.
16.
Taip pat pageidautina, kad nelaimingo atsitikimo metu nukentėję
asmenys ir jų išlaikytiniai tuoj po nelaimingo atsitikimo būtų
apsaugoti nuo trumpalaikių finansinių rūpesčių.
17.
Geležinkelių keleiviams būtų naudinga, jeigu, valdžios
institucijoms sutikus, būtų imtasi atitinkamų priemonių užtikrinti
jų asmeninį saugumą stotyse bei traukiniuose.
18.
Geležinkelių keleiviai turėtų turėti galimybę pateikti skundą,
susijusį su šiame reglamente numatytomis teisėmis ir pareigomis,
bet kuriai geležinkelio įmonei arba bilietų pardavėjui, ir teisę
gauti atsakymą per priimtiną laikotarpį.
19.
Geležinkelio įmonės turėtų nustatyti, valdyti ir stebėti keleivių
vežimo geležinkeliais paslaugų kokybės standartus.
20.
Šio reglamento turinys turėtų būti peržiūrėtas; reikėtų
pakoreguoti finansines sumas atsižvelgiant į infliaciją ir
informavimo bei paslaugų kokybės reikalavimus atsižvelgiant į
rinkos pokyčius; taip pat atsižvelgiant į šio reglamento poveikį
paslaugų kokybei.
21.
Šis reglamentas turėtų neriboti 1995 m. spalio 24 d. Europos
Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB dėl asmenų apsaugos
tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo 1
nuostatų.
22.
Valstybės narės turėtų nustatyti sankcijas už šio reglamento
pažeidimus ir užtikrinti, kad šios sankcijos būtų taikomos.
Sankcijos, kurios galėtų apimti kompensacijos išmokėjimą
atitinkamam asmeniui, turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir
atgrasančios.
23.
Kadangi šio reglamento tikslų, t. y. Bendrijos geležinkelių
plėtros ir geležinkelių eismo keleivių teisių nustatymo, valstybės
narės atskirai negali tinkamai pasiekti ir kadangi šiuos tikslus
galima geriau įgyvendinti Bendrijos lygmeniu, Bendrija gali
patvirtinti priemones pagal Sutarties 5 straipsnyje nustatytą
subsidiarumo principą. Pagal tame straipsnyje nustatytą
proporcingumo principą šiuo reglamentu nenumatoma nieko, kas nėra
būtina siekiant šių tikslų.
24.
Šio reglamento tikslas yra pagerinti keleivių vežimo geležinkeliu
paslaugas Bendrijoje. Todėl valstybės narės turėtų turėti galimybę
suteikti išimtis paslaugoms regionuose, kur didelė dalis paslaugų
teikiama už Bendrijos ribų.
25.
Geležinkelio įmonės kai kuriose valstybėse narėse gali turėti
sunkumų, taikydamos visas šio reglamento nuostatas jam
įsigaliojus. Todėl valstybės narės turėtų turėti galimybę išimties
tvarka laikinai netaikyti šio reglamento nuostatų ilgų atstumų
keleivių vežimo geležinkeliu paslaugoms. Laikinas netaikymas
išimties tvarka vis dėlto neturėtų būti taikomas šio reglamento
nuostatoms, kuriomis remiantis neįgalūs asmenys ar ribotos
judėsenos asmenys keliauja geležinkeliu, nei tų asmenų, kurie nori
įsigyti bilietus keliauti geležinkeliu, teisių įgyvendinimui, taip
pat neturėtų būti taikomas nuostatoms dėl geležinkelio įmonių
atsakomybės keleivių ir jų bagažo atžvilgiu, reikalavimui, kad
įmonės būtų atitinkamai apdraudusios atsakomybę bei reikalavimui,
kad tos įmonės imtųsi atitinkamų priemonių užtikrinti keleivių
asmeninį saugumą geležinkelio stotyse ir traukiniuose, valdyti
pavojų.
26.
Miesto, priemiesčių ir regioninio keleivių vežimo geležinkeliu
paslaugos savo pobūdžiu skiriasi nuo ilgų atstumų paslaugų. Todėl,
išskyrus tam tikras nuostatas, kurios turėtų būti taikomos visoms
keleivių vežimo geležinkeliu paslaugoms visoje Bendrijos
teritorijoje, valstybės narės turėtų turėti galimybę išimties
tvarka laikinai netaikyti tam tikrų pagal šį reglamentą numatytų
priemonių miesto, priemiesčių ir regioninio keleivių vežimo
geležinkeliu paslaugoms.
27.
Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemones turėtų būti
priimtos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą
1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais
įgyvendinimo įgaliojimais tvarką 1.
28.
Visų pirma Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus patvirtinti
įgyvendinimo priemones. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio
ir yra skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento
nuostatas arba papildyti šį reglamentą įrašant naujas neesmines
nuostatas, jos turi būti patvirtintos taikant Sprendimo
1999/468/EB 5a straipsnyje numatytą reguliavimo procedūrą su
tikrinimu,
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1straipsnis
Dalykas
Šiuo reglamentu nustatomos taisyklės dėl:
a) informacijos, kurią turi suteikti geležinkelio įmonės, sutarčių dėl
transporto sudarymu, bilietų išdavimu ir Kompiuterizuotos geležinkelių
transporto informacijos ir rezervavimo sistemos įgyvendinimu,
b) geležinkelio įmonių atsakomybės ir jų draudimo įsipareigojimais dėl
keleivių ir jų bagažo,
c) geležinkelio įmonių įsipareigojimų keleiviams vėlavimo atveju,
d) geležinkeliais keliaujančių neįgaliųjų ir ribotos judėsenos asmenų
apsaugos ir pagalbos jiems,
e) paslaugų kokybės standartų apibrėžimo ir stebėsenos, keleivių
asmeniniam saugumui kylančių pavojų valdymo ir skundų tvarkymo, ir
f) bendrų vykdymo taisyklių.
2 straipsnis
Taikymo sritis
1. Šis reglamentas taikomas Bendrijos mastu visiems geležinkelių
transporto reisams ir visoms paslaugoms, kurias teikia viena ar
daugiau licenciją pagal 1995 m. birželio 19 d. Tarybos direktyvą
95/18/EB dėl geležinkelio įmonių licencijavimo 1 gavusių geležinkelio.
2. Šis reglamentas netaikomas geležinkelio įmonės ir transporto
paslaugoms, kurios neturi licenzijos pagal Direktyvą 95/18/EB.
3. Įsigaliojus šiam reglamentui, 9, 11, 12, 19 straipsniai, 20
straipsnio 1 dalis ir 26 straipsnis taikomi keleivių vežimo
geležinkeliu paslaugoms visoje Bendrijos teritorijoje.
4. Išskyrus šio straipsnio 3 dalyje išdėstytas nuostatas, valstybė
narė ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui skaidriu ir
nediskriminaciniu pagrindu gali suteikti laikiną išimtį, kuri gali
būti atnaujinama du kartus iki 5 metų kiekvienu atveju, netaikyti šio
reglamento vidaus keleivių vežimo geležinkeliu paslaugoms.
5. Išskyrus šio straipsnio 3 dalyje išdėstytas nuostatas, valstybė
narė gali suteikti laikiną išimtį netaikyti šio reglamento miesto,
priemiesčių ir regioninio keleivių vežimo geležinkeliu paslaugoms.
Siekdamos atskirti miesto, priemiesčių ir regioninio keleivių vežimo
geležinkeliu paslaugas, valstybės narės taiko 1991 m. liepos 29 d.
Tarybos direktyvoje 91/440/EEB dėl Bendrijos geležinkelių plėtros 1
numatytus apibrėžimus. Taikydamos šiuos apibrėžimus, valstybės narės
atsižvelgia į šiuos kriterijus: atstumą, paslaugų teikimo dažnumą,
pagal tvarkaraštį numatytų sustojimų skaičių, naudojamas transporto
priemones, bilietų pardavimo sistemas, skirtingą keleivių skaičių piko
ir ne piko valandomis, traukinių kodus ir tvarkaraščius.
6. Valstybė narė ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui skaidriu ir
nediskriminaciniu pagrindu gali suteikti išimtį, kuri gali būti
atnaujinama, netaikyti šio reglamento tam tikroms paslaugoms ar
kelionėms, nes didelė dalis keleivių vežimo geležinkeliu paslaugos,
įskaitant bent vieną sustojimą stotyje pagal tvarkaraštį, suteikiama
už Bendrijos ribų.
7. Valstybės narės praneša Komisijai apie išimtis, suteiktas pagal 4,
5 ir 6 dalis. Komisija imasi atitinkamų veiksmų, jei tokia išimtis
neatitinka šio straipsnio nuostatų. Ne vėliau kaip iki ... Komisija
pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl išimčių,
suteiktų pagal 4, 5 ir 6 dalis.
3 straipsnis
Sąvokų apibrėžimai
Šiame reglamente taikomi tokie sąvokų apibrėžimai:
1. „geležinkelio įmonė“ – geležinkelio įmonė, kaip apibrėžta
Direktyvos 2001/14/EB 1 2 straipsnyje, ir bet kuri valstybinė ar
privati įmonė, kurios veiklos sritis – teikti prekių ir (arba)
keleivių pervežimo geležinkeliais paslaugas ir kuriai galioja
reikalavimas užtikrinti trauką; ši sąvoka apima ir tas įmones, kurios
teikia vien tik traukos paslaugas;
2. „vežėjas“ – sutartyje nustatyta geležinkelio įmonė, su kuria
keleivis sudarė sutartį dėl transporto, arba kelios viena kitą
keičiančios geležinkelio įmonės, kurioms pagal šią sutartį atsiranda
prievolių;
3. „pavaduojantis vežėjas“ – geležinkelio įmonė, kuri su keleiviu
nesudarė sutarties dėl transporto, tačiau kuriai sutartį sudariusi
geležinkelio įmonė paveda visiškai ar iš dalies atlikti vežimą
geležinkeliu;
4. ,,infrastruktūros valdytojas“ – institucija ar įmonė, kuri
pirmiausia yra atsakinga už geležinkelio infrastruktūros arba jos
dalies sukūrimą ir techninę priežiūrą, kaip apibrėžta Direktyvos
91/440/EEB 3 straipsnyje, bei gali būti atsakinga ir už
infrastruktūros kontrolės ir saugos sistemų valdymą; infrastruktūros
valdytojo funkcijos tinkle arba tinklo dalyje gali būti paskiriamos
skirtingoms institucijoms ar įmonėms;
5. ,,stoties valdytojas“ – organizacinis vienetas valstybėje narėje,
kuriam buvo patikėta valdyti geležinkelio stotį ir kuris gali būti
infrastruktūros valdytojas;
6. ,,kelionių operatorius“ – kelionės organizatorius arba pardavėjas,
kaip apibrėžta Direktyvos 90/314/EEB 1 2 straipsnio 2 ir 3 dalyse,
išskyrus geležinkelio įmonę;
7. „bilietų pardavėjas“ – bet kuris geležinkelio transporto paslaugų
pardavėjas, kuris sudaro sutartis dėl transporto ir parduoda bilietus
geležinkelio įmonės ar savo vardu;
8. „sutartis dėl transporto“ – tai vežimo už atlyginimą ar nemokamai
sutartis, kurią sudarė geležinkelio įmonė ar bilietų pardavėjas ir
keleivis tam, kad būtų teikiamos viena ar daugiau transporto paslaugų;
9. „rezervavimas“ – popierinės ar elektroninės formos leidimas,
suteikiantis teisę į transportą su sąlyga, kad anksčiau buvo
asmeniškai susitarta dėl transporto ir apie tai iš anksto patvirtinta;
10. „tęstinės kelionės bilietas“ – bilietas ar bilietai, kurie
atspindi sutartį dėl transporto, sudarytą dėl kelių paeiliui teikiamų
geležinkelio paslaugų, kurias teikia viena ar kelios geležinkelio
įmonės;
11. „vidaus keleivių vežimo geležinkeliu paslauga“ – vidaus keleivių
vežimo geležinkeliu paslauga, kai nekertama vienos valstybės siena;
12. „vėlavimas“ – skirtumas tarp laiko, kada pagal paskelbtą
tvarkaraštį keleivis turėjo atvykti, ir laiko, kada jis iš tikrųjų
atvyko ar kada tikimasi, kad atvyks;
13. „kelionės pasas“ arba „sezono bilietas“ - bilietas neribotam
skaičiui kelionių, kuris suteikia teisę jo turėtojui keliauti
geležinkeliu tam tikru maršrutu ar tinkle nustatytu laikotarpiu;
14. ,,Kompiuterizuota geležinkelių transporto informacijos ir
rezervavimo sistema (CIRSRT)“ – kompiuterizuota sistema, kurioje
saugoma informacija apie geležinkelio įmonių siūlomas paslaugas;
CIRSRT sistemoje saugoma tokia informacija apie paslaugas keleiviams:
a) paslaugų keleiviams grafikai ir tvarkaraščiai;
b) ar yra laisvų sėdimų vietų;
c) bilietų kainos ir specialios sąlygos;
d) traukinių pritaikymas neįgaliems ir ribotos judėsenos asmenims;
e) galimi rezervavimo arba bilietų ar tęstinės kelionės bilietų
išdavimo būdai, jeigu naudotojams prieinami kai kurie arba visi šie
būdai;
15. „neįgalus asmuo“ arba „ribotos judėsenos asmuo“ – bet kuris asmuo,
kurio judėsena naudojantis transporto priemone yra ribota dėl bet
kokios fizinės negalios (sensorinės arba motorinės, nuolatinės arba
laikinos), intelekto negalios arba sutrikimo ar bet kurios kitos
negalios, arba amžiaus, ir kuriam dėl jo būklės reikia skirti
atitinkamą dėmesį ir visiems keleiviams teikiamas paslaugas pritaikyti
prie jo specialių poreikių;
16. „Bendrosios vežimo sąlygos“ – vežėjo sąlygos, kurias sudaro
bendrosios sąlygos ar kiekvienoje valstybėje narėje teisėtai
galiojantys tarifai ir kurios, sudarius sutartį dėl vežimo, tampa jos
sudėtine dalimi;
17. „transporto priemonė“ – motorinė transporto priemonė ar priekaba,
vežamos vežant keleivius.
II SKYRIUS
SUTARTIS DĖL TRANSPORTO,
INFORMACIJA IR BILIETAI
4 straipsnis
Sutartis dėl transporto
Laikantis šio skyriaus nuostatų, sutarties dėl transporto sudarymą ir
jos vykdymą bei informacijos teikimą ir bilietų pardavimą
reglamentuoja I priedo II ir III antraštinių dalių nuostatos.
5 straipsnis
Dviračiai
Geležinkelių įmonės suteikia teisę keleiviams vežtis dviračius
traukinyje, kai reikalinga - už mokestį, jei juos lengva valdyti, jei
tai neigiamai nepaveikia specialios vežimo geležinkeliu paslaugos, ir
jei tai įmanoma tame riedmenyje.
6 straipsnis
Draudimas atsisakyti teisių ir nustatyti ribas
1. Pagal šį reglamentą nustatytų pareigų keleiviams negalima apriboti
ar jų atsisakyti, ypač į sutartį dėl transporto įtraukiant leidžiančią
nukrypti arba ribojančią nuostatą.
2. Geležinkelio įmonės gali pasiūlyti keleiviui palankesnes, nei
nustatyta šiame reglamente, sutarties sąlygas.
7 straipsnis
Pareiga suteikti informaciją apie paslaugų nutraukimą
Geležinkelio įmonės ar, kur tinkama, už viešųjų paslaugų sutartį
atsakinga kompetentinga institucija tinkamomis priemonėmis paskelbia
apie sprendimus dėl paslaugų nutraukimo prieš tų sprendimų
įgyvendinimą.
8 straipsnis
Kelionės informacija
1. Paprašyti ir nepažeisdami 10 straipsnio, geležinkelio įmonės ir
bilietų pardavėjai, siūlantys vienos ar kelių geležinkelio įmonių
vardu sudaryti sutartis dėl transporto, suteikia keleiviui bent II
priedo I dalyje nurodytą informaciją, susijusią su reisais, dėl kurių
atitinkama geležinkelio įmonė siūlo sudaryti sutartį dėl transporto.
Bilietų pardavėjai, siūlantys sutartis dėl transporto savo vardu, ir
kelionių operatoriai suteikia šią informaciją, jeigu jos turi.
2. Reiso metu geležinkelio įmonės suteikia keleiviams bent jau II
priedo II dalyje nurodytą informaciją.
3. 1 ir 2 dalyse nurodyta informacija suteikiama tinkamiausia forma.
Ypatingas dėmesys šiuo klausimu skiriamas žmonių su klausos ir (arba)
regėjimo negalia poreikiams.
9 straipsnis
Galimybė įsigyti bilietus, tęstinės kelionės bilietus ir juos
rezervuoti
1. Geležinkelio įmonės ir bilietų pardavėjai siūlo, kur tai įmanoma,
bilietus bei tęstinės kelionės bilietus bei galimybę juos rezervuoti.
2. Nepažeisdama 4 dalies geležinkelio įmonė platina bilietus
keleiviams naudodamasi bent vienu iš šių pardavimo punktų:
a) bilietų kasose ar iš pardavimo automatų;
b) telefonu, internetu arba kitokios plačiai naudojamos informacinės
technologijos pagalba;
c) traukiniuose.
3. Nepažeisdamos 4 ir 5 dalių nuostatų, geležinkelio įmonės platina
bilietus paslaugoms, suteikiamoms pagal viešųjų paslaugų sutartis bent
viename iš šių pardavimo punktų:
a) bilietų kasose ar pardavimo automatuose;
b) traukiniuose.
4. Geležinkelio įmonės siūlo galimybę įsigyti pageidaujamos paslaugos
bilietus traukinyje, išskyrus atvejus, kai ši galimybė neleidžiama ar
ribojama dėl saugumo ar kovos su sukčiavimu politikos, ar taikant
privalomą traukinių bilietų rezervavimą, ar dėl pagrįstų komercinių
priežasčių.
5. Kai išvykimo stotyje nėra bilietų kasų ar pardavimo automatų,
keleiviai stotyje informuojami apie:
a) galimybę įsigyti bilietus telefonu ar internetu arba traukinyje bei
apie tokio pirkimo tvarką;
b) artimiausią geležinkelio stotį ar vietą, kurioje yra bilietų kasos
ir/ar pardavimo automatai.
10 straipsnis
Kelionės informacijos ir rezervavimo sistemos
1. Siekiant teikti informaciją ir išduoti bilietus, kaip nurodyta
šiame reglamente, geležinkelio įmonės ir bilietų pardavėjai naudojasi
CIRSRT, kuri turi būti sukurta naudojant šiame straipsnyje nurodytas
procedūras.
2. Direktyvoje 2001/16/EB nurodytos Techninėse sąveikos specifikacijos
(TSS) taikomos šio reglamento tikslais.
3. Komisija, remdamasi pasiūlymu, kurį turi pateikti Europos
geležinkelio agentūra (EGA), iki ...  priima keleiviams skirtų
telematikos priemonių TSS. TSS suteikia galimybę teikti II priede
pateiktą informaciją ir išduoti bilietus, kaip nustatyta šiame
reglamente.
4. Geležinkelio įmonės suderina savo CIRSRT su TSS nustatytais
reikalavimais laikydamosi tose TSS nustatyto įdiegimo plano.
5. Atsižvelgiant į Direktyvos 95/46/EB nuostatos, geležinkelio įmonė
ir bilietų pardavėjas kitoms geležinkelio įmonėms ir (arba) bilietų
pardavėjams neatskleidžia su individualiais užsakymais susijusių
asmens duomenų.
III SKYRIUS
GELEŽINKELIO ĮMONIŲ ATSAKOMYBĖ
UŽ KELEIVIUS IR JŲ BAGAŽĄ
11 straipsnis
Su keleiviais ir bagažu susijusi atsakomybė
Atsižvelgiant į šio skyriaus nuostatas ir nepažeidžiant nacionalinės
teisės, taikomos kompensuojant keleiviams už nuostolius, geležinkelio
įmonių atsakomybę už keleivius ir jų bagažą reglamentuoja I priedo IV
antraštinės dalies I, III ir IV skyriai bei VI ir VII antraštinės
dalys.
12 straipsnis
Draudimas
1. Direktyvos 95/18/EB 9 straipsnyje numatyta pareiga, susijusi su
atsakomybe už keleivius, suprantama kaip reikalavimas, kad
geležinkelio įmonė būtų tinkamai apdrausta tokia suma ar imtųsi
lygiaverčių priemonių tam, kad galėtų įvykdyti pagal šį reglamentą jai
tenkančias atsakomybės prievoles.
2. Iki ...  Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai
pranešimą apie minimalios draudimo sumos nustatymą geležinkelio
įmonėms. Jei tikslinga, su tuo pranešimu pateikiami tinkami pasiūlymai
ar rekomendacijos šiuo klausimu.
13 straipsnis
Išankstiniai mokėjimai
1. Jei keleivis žūsta ar sužeidžiamas, geležinkelio įmonė, kaip
nurodyta I priedo 26 straipsnio 5 dalyje, nedelsdama ir visais
atvejais ne vėliau kaip per penkiolika dienų po to, kai nustatomas
teisę gauti kompensaciją turintis fizinis asmuo, atlieka tokius
reikiamus išankstinius mokėjimus, kad būtų patenkinti skubūs
ekonominiai poreikiai, proporcingi patirtai žalai.
2. Nepažeidžiant 1 dalies, išankstinio mokėjimo suma yra ne mažiau
kaip 21 000 EUR keleiviui mirties atveju.
3. Išankstinis mokėjimas nelaikomas atsakomybės pripažinimu ir
sumokėta suma gali būti atskaityta iš kitų sumų, vėliau sumokamų pagal
šį reglamentą, bet ši suma yra negrąžintina, išskyrus atvejus, kai
žala sukelta dėl keleivio aplaidumo ar kaltės ar kai asmuo, kuriam
sumokėta ši suma, nėra teisę gauti kompensaciją turintis asmuo.
14 straipsnis
Atsakomybės ginčijimas
Net jeigu geležinkelio įmonė ginčija savo atsakomybę dėl keleivio,
kuri ji vežė, fizinio sužalojimo, ji imasi visų reikiamų pastangų
padėti keleiviui, kuris reikalauja kompensacijos dėl nuostolių iš
trečiųjų asmenų.
IV SKYRIUS
VĖLAVIMAS, PRALEISTI PERSĖDIMAI
IR ATŠAUKIMAS
15 straipsnis
Atsakomybė dėl vėlavimų, praleistų persėdimų ir atšaukimų
Atsižvelgiant į šio skyriaus nuostatas, geležinkelio įmonių atsakomybę
dėl vėlavimų, praleistų persėdimų ir atšaukimų reglamentuoja I priedo
IV antraštinės dalies II skyrius.
16 straipsnis
Kompensavimas ir nukreipimas kitu maršrutu
Tuo atveju, kai pagrįstai manoma, kad atvykstant į galutinę atvykimo
vietą pagal sutartį dėl transporto bus vėluojama daugiau nei 60
minučių, keleivis turi turėti galimybę nedelsiant pasirinkti:
a) visos bilieto kainos kompensavimą tomis pačiomis sąlygomis,
kuriomis buvo už jį sumokėta, už nenuvažiuotą reiso dalį ar dalis ir
jau nuvažiuotą dalį ar dalis, jei reisas nebeatitinka keleivio
pradinių kelionės planų, prireikus ir grįžimo į pradinę išvykimo vietą
paslaugos suteikimą esant anksčiausiai galimybei. Kompensacija
išmokama tokiomis pačiomis kompensacijų išmokėjimo sąlygomis, kaip
nurodyta 17 straipsnyje; arba
b) galimybę toliau važiuoti reisu ar keliauti kitu maršrutu, esant
panašioms transporto sąlygoms, į galutinę atvykimo vietą esant
anksčiausiai galimybei; arba
c) galimybę toliau važiuoti reisu ar keliauti kitu maršrutu, esant
panašioms transporto sąlygoms, į galutinę atvykimo vietą vėlesne
keleiviui patogia data;
17 straipsnis
Bilieto kainos kompensavimas
1. Neprarasdamas teisės į transportą, keleivis iš geležinkelio įmonės
gali reikalauti kompensacijos už vėlavimą, jei jo traukinys vėluoja ir
dėl šio vėlavimo nebuvo sumokėta kompensacija už bilietą pagal 16
straipsnio nuostatas. Minimalios kompensacijos už vėlavimą yra:
a) 25 % bilieto kainos tuo atveju, kai vėluojama nuo 60 iki 119
minučių;
b) 50 % bilieto kainos tuo atveju, kai vėluojama 120 ar daugiau
minučių.
Keleiviai, kurie turi kelionės pasą ar sezono bilietą ir kurie patyrė
pasikartojančių vėlavimų ar atšaukimų per bilieto galiojimo
laikotarpį, gali reikalauti atitinkamos kompensacijos pagal
geležinkelių įmonės kompensavimo taisykles. Šiomis taisyklėmis
apibrėžiami kriterijai, nustatant vėlavimą ir kompensacijos
apskaičiavimą.
Kompensacijos už vėlavimą apskaičiuojamos pagal kainą, kurią keleivis
sumokėjo už paslaugą, kuri vėlavo.
Kai sutartis dėl transporto yra dėl reiso į abi puses, apskaičiuojant
kompensaciją už vėlavimą reiso pirmyn ar atgal atveju remiamasi puse
už bilietą sumokėtos kainos. Kompensacija už vėlavimą suteikiant
paslaugas pagal kitos rūšies sutartį dėl transporto, leidžiančią
keliauti keliais atitinkamais maršrutais, apskaičiuojama proporcingai
pagal visą bilieto kainą.
Apskaičiuojant vėlavimo trukmę neatsižvelgiama į vėlavimą, kuris įvyko
už valstybės, kuriose yra taikoma Europos bendrijos steigimo sutartis,
teritorijos ribų, jeigu geležinkelio įmonė gali tai įrodyti.
2. Kompensacija už bilieto kainą sumokama per vieną mėnesį nuo prašymo
dėl kompensacijos pateikimo. Kompensacija gali būti išmokėta čekiais
ir (arba) suteikiant kitas paslaugas, jei sąlygos yra lanksčios (visų
pirma dėl galiojimo laikotarpio ir paskirties vietos). Kompensacija
išmokama pinigais keleiviui paprašius.
3. Iš kompensacijos už bilieto kainą neatskaičiuojamos finansinio
sandorio išlaidos, pavyzdžiui, mokesčiai, išlaidos už telefoną ar
pašto ženklus. Geležinkelio įmonės gali nustatyti minimalią sumą, už
kurią mažesnės kompensacijos nebus išmokamos. Ši minimali suma negali
būti didesnė kaip 4 EUR.
4. Keleivis neturi teisės į kompensaciją, jei apie vėlavimą jam
pranešta prieš tai, kai jis nusipirko bilietą, arba jei atvykus kitu
traukiniu ar pakeitus maršrutą pavėluojama mažiau nei 60 minučių.
18 straipsnis
Pagalba
1. Vėlavimo atvykstant ar išvykstant atveju geležinkelio įmonė ar
stoties valdytojas keleivius informuoja apie padėtį ir apie numatomą
išvykimo laiką bei numatomą atvykimo laiką, kai tik turi tokią
informaciją.
2. Ilgesnio nei 60 minučių 1 dalyje nurodyto vėlavimo atveju
keleiviams taip pat turi būti nemokamai pasiūlyta:
a) maistas ir gaivinamieji gėrimai atsižvelgiant į laukimo laiką, jei
jų yra traukinyje ar stotyje, arba jie pagrįstai gali būti pateikti,
b) esant fizinei galimybei, viešbutis ar kita apgyvendinimo vieta ir
transportas iš geležinkelio stoties į apgyvendinimo vietą tais
atvejais, kai būtina pasilikti vieną ar daugiau naktų arba būtina
pasilikti ilgiau nei numatyta,
c) jei traukinys sustabdytas kelyje, esant fizinei galimybei,
transportas nuo traukinio iki geležinkelio stoties, alternatyvios
išvykimo vietos ar iki paslaugos teikimo galutinės atvykimo vietos.
3. Jei geležinkelio paslauga nebegali būti toliau teikiama,
geležinkelio įmonė kuo greičiau suorganizuoja alternatyvias transporto
paslaugas keleiviams.
4. Geležinkelio įmonės keleivio prašymu ant bilieto patvirtina,
atsižvelgiant į tai, kas įvyko, kad geležinkelio paslauga buvo
suteikta pavėluotai, dėl ko buvo nespėta perlipti į kitą traukinį,
arba kad tos paslaugos teikimas buvo atšauktas.
5. Taikydama 1, 2 ir 3 dalis, paslaugas teikianti geležinkelio įmonė
ypatingą dėmesį skiria neįgaliųjų ir ribotos judėsenos keleivių ir
juos lydinčių asmenų poreikiams.
V SKYRIUS
NEĮGALIEJI IR RIBOTOS JUDĖSENOS ASMENYS
19 straipsnis
Teisė į transportą
1. Geležinkelio įmonės ir stočių valdytojai, aktyviai dalyvaujant
neįgaliesiems ir ribotos judėsenos asmenims atstovaujančioms
organizacijoms, nustato, jei dar neturi nustatytų, nediskriminacines
naudojimosi taisykles, taikomas vežant neįgaliuosius ir ribotos
judėsenos asmenis.
2. Rezervavimas ir bilietai neįgaliesiems ir ribotos judėsenos
asmenims teikiami be jokio antkainio. Geležinkelio įmonė, bilietų
pardavėjas ar kelionių organizatorius neturėtų atsisakyti priimti
rezervacijos ar parduoti bilietą neįgaliajam ar ribotos judėsenos
asmeniui ar reikalauti, kad toks asmuo būtų lydimas kito asmens,
išskyrus atvejus, kai tai būtina siekiant laikytis 1 dalyje nurodytų
naudojimosi taisyklių.
20 straipsnis
Neįgaliems ir ribotos judėsenos asmenims teikiama informacija
1. Paprašius, geležinkelio įmonė, bilietų pardavėjas ar kelionių
operatorius informuoja apie geležinkelio paslaugų pritaikymą
neįgaliems ir ribotos judėsenos asmenims, apie galimybę jiems patekti
į riedmenis pagal 19 straipsnio 1 dalyje nurodytas prieigos taisykles
ir apie patogumus traukiniuose.
2. Kai geležinkelio įmonė, bilietų pardavėjas ir (arba) kelionių
operatorius taiko išimtį pagal 19 straipsnio 2 dalį, atitinkamam
neįgaliam ar ribotos judėsenos asmeniui paprašius, ji raštu praneša
tokių veiksmų priežastis per penkias darbo dienas nuo atsisakymo
rezervuoti ar išduoti bilietą arba pareikalavimo, kad asmuo būtų
lydimas.
21 straipsnis
Prieinamumas
1. Geležinkelio įmonės ir stoties valdytojai pagal TSS ribotos
judėsenos asmenims užtikrina, kad stotis, peronai, riedmenys ir kiti
įrenginiai yra prieinami neįgaliems asmenims bei ribotos judėsenos
asmenims.
2. Nesant lydinčiojo personalo traukinyje ar personalo stotyje,
geležinkelio įmonės ir stoties valdytojai imasi visų pagrįstų pastangų
suteikti neįgaliems asmenims bei ribotos judėsenos asmenims prieigą
keliauti geležinkeliu.
22 straipsnis
Pagalba geležinkelio stotyse
1. Jei neįgalus ar ribotos judėsenos asmuo išvyksta iš aprūpintos
personalu geležinkelio stoties, vyksta per ją ar atvyksta į ją,
geležinkelio stoties valdytojas, nepažeisdamas 19 straipsnio 1 dalyje
nurodytų naudojimosi taisyklių, nemokamai suteikia tokią pagalbą, kad
asmuo galėtų įsėsti į išvyksiantį traukinį, persėsti į kitą traukinį
ar išlipti iš atvykusio traukinio, į kurį jis ar ji nusipirko bilietą.
2. Valstybės narės gali numatyti taikyti nuo 1 dalies nukrypti
leidžiančią nuostatą tais atvejais, kai asmenys naudojasi paslaugomis,
kurios teikiamos pagal sutartis dėl viešųjų paslaugų, sudarytas pagal
Bendrijos teisę, jei kompetentinga institucija nustatė alternatyvias
sąlygas ar priemones, užtikrinančias lygiavertes ar didesnes galimybes
naudotis transporto paslaugomis.
3. Stotyse, kuriose nėra personalo, geležinkelio įmonės ir stoties
valdytojai užtikrina, kad lengvai prieinama informacija yra skelbiama
pagal prieigos taisykles, nurodytas 19 straipsnio 1 dalyje, apie
artimiausią stotį, kurioje yra personalas ir tiesiogiai prieinamą
pagalbą neįgaliems asmenims ir ribotos judėsenos asmenims.
23 straipsnis
Traukiniuose teikiama pagalba
Nepažeisdama 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų naudojimosi taisyklių,
geležinkelio įmonė neįgaliam ir ribotos judėsenos asmeniui nemokamai
suteikia pagalbą traukinyje ir įsėdant į traukinį bei išlipant iš jo.
Taikant šį straipsnį, pagalba traukinyje – neįgaliam ir ribotos
judėsenos asmeniui teikiama pagalba siekiant sudaryti šiam asmeniui
sąlygas naudotis tomis pačiomis paslaugomis traukinyje, kuriomis gali
naudotis kiti keleiviai, tuo atveju, jei dėl savo ribotos judėsenos
šis asmuo negali savarankiškai ir saugiai naudotis šiomis paslaugomis.
24 straipsnis
Sąlygos, kuriomis teikiama pagalba
Geležinkelio įmonės, stoties valdytojai, bilietų pardavėjai ir
kelionių operatoriai bendradarbiauja, kad neįgaliems ir ribotos
judėsenos asmenims būtų teikiama 22 ir 23 straipsniuose numatyta
pagalba pagal toliau pateikiamų punktų nuostatas:
a) pagalba suteikiama, jei geležinkelio įmonei, stoties valdytojui,
bilietų pardavėjui ar kelionių operatoriui, iš kurio pirktas bilietas,
pranešama apie tai, kad asmeniui reikės tokios pagalbos, bent 48
valandas prieš tai, kai reikės suteikti pagalbą. Kai įsigijus bilietą
galima vykti daugkartiniais reisais, turi užtekti vieno pranešimo, jei
pateikiama tinkama informacija apie vėlesnius reisus;
b) geležinkelio įmonės, stoties valdytojai, bilietų pardavėjai ir
kelionių operatoriai imasi visų priemonių, reikalingų pranešimams
gauti;
c) jei nepateikiamas joks pranešimas pagal a punktą, geležinkelio
įmonė ir stoties valdytojas deda visas pagrįstas pastangas suteikti
tokią pagalbą, kad neįgalus ir ribotos judėsenos asmuo galėtų
keliauti;
d) nepažeisdamas kitų subjektų įgaliojimų dėl zonų, esančių už
geležinkelio stoties patalpų ribų, stoties valdytojas geležinkelio
stoties viduje ir jos išorėje paskiria vietas, kuriose neįgalūs ir
ribotos judėsenos asmenys gali pranešti apie savo atvykimą į
geležinkelio stotį ir, prireikus, paprašyti pagalbos;
e) pagalba suteikiama, jei neįgalus ar ribotos judėsenos asmuo
prisistato nustatytoje vietoje iš anksto geležinkelio įmonei ar
stoties valdytojui praneštu laiku. Praneštas laikas negali būti
anksčiau nei 60 minučių iki paskelbto išvykimo laiko, arba laiko, kai
keleiviai turi įsiregistruoti. Jei laikas, kuriuo neįgalus ar ribotos
judėsenos asmuo turi prisistatyti, yra nenurodytas, neįgalus ar
ribotos judėsenos asmuo prisistato nustatytoje vietoje ne vėliau kaip
likus 30 minučių iki paskelbto išvykimo laiko ar laiko, kai visi
keleiviai turi įsiregistruoti.
25 straipsnis
Judėjimo įrangos ir kitos specialios įrangos kompensavimas
Jeigu geležinkelio įmonė atsako už neįgalaus ar ribotos judėsenos
asmens naudojamos visos judėjimo įrangos ar kitos specialios įrangos
arba jos dalies praradimą ar jai padarytą žalą, finansiniai
apribojimai netaikomi.
VI SKYRIUS
SAUGUMAS, SKUNDAI IR PASLAUGŲ KOKYBĖ
26 straipsnis
Asmeninis keleivių saugumas
Geležinkelio įmonės, infrastruktūros valdytojai ir stoties valdytojai,
valdžios institucijoms sutikus, imasi reikiamų priemonių atitinkamose
savo atsakomybės srityse ir pritaiko jas pagal valdžios institucijų
nustatytą saugumo lygį, kad užtikrintų keleivių asmeninį saugumą
geležinkelio stotyse ir traukiniuose ir kad valdytų riziką. Jie
bendradarbiauja ir keičiasi informacija apie geriausią praktiką,
susijusią su saugumo lygį galinčių sumažinti veiksmų prevencija.
27 straipsnis
Skundai
1. Geležinkelio įmonės nustato skundų nagrinėjimo mechanizmą, susijusį
su šiame reglamente aptariamomis teisėmis ir pareigomis. Geležinkelio
įmonė jį nustato bendradarbiaudama su bilietų pardavėju. Ji užtikrina,
kad jos kontaktiniai duomenys ir darbo kalba (-os) būtų plačiai žinomi
keleiviams.
2. Keleiviai gali pateikti skundą bet kuriai susijusiai geležinkelio
įmonei. Skundo adresatas per 1 mėnesį pateikia pagrįstą atsakymą arba
pagrįstais atvejais informuoja keleivį, kurią dieną praėjus mažiau
kaip trims mėnesiams nuo skundo datos galima tikėtis atsakymo.
3. Geležinkelio įmonė 28 straipsnyje nurodytoje metinėje ataskaitoje
skelbia gautų skundų skaičių ir kategorijas, išnagrinėtus skundus,
atsakymo pateikimo laikotarpį bei veiksmus, kurių buvo imtasi gerinant
padėtį.
28 straipsnis
Paslaugų kokybės standartai
1. Geležinkelio įmonės nustato paslaugų kokybės standartus ir
įgyvendina kokybės valdymo sistemą, kuri skirta palaikyti paslaugų
kokybę. Paslaugų kokybės standartai taikomi bent III priede
išvardytoms paslaugoms.
2. Geležinkelio įmonės stebi savo pačių teikiamas paslaugas, kaip
nurodyta paslaugų kokybės standartuose. Geležinkelio įmonės kasmet
kartu su savo metine ataskaita paskelbia ataskaitą dėl teikiamų
paslaugų kokybės. Šios ataskaitos taip pat skelbiamos geležinkelio
įmonės interneto tinklavietėje. Be to, ataskaitos turi būti prieinamos
EGA interneto tinklavietėje.
VII SKYRIUS
INFORMAVIMAS IR VYKDYMAS
29 straipsnis
Keleivių informavimas apie jų teises
1. Geležinkelio įmonės, stoties valdytojai ir kelionių organizatoriai,
parduodami kelionės geležinkeliu bilietus, informuoja keleivius apie
jų teises ir pareigas, numatytas šiame reglamente. Siekdami
įgyvendinti šį informavimo reikalavimą, geležinkelio įmonės, stoties
valdytojai ir kelionių organizatoriai gali naudoti šio reglamento
nuostatų santrauką, paruoštą Komisijos visomis oficialiomis Europos
Sąjungos institucijų kalbomis, ir jiems pasiekiamą.
2. Geležinkelio įmonės ir stoties valdytojai stotyje ir traukinyje
informuoja keleivius tinkamu būdu apie valstybių narių pagal 30
straipsnio nuostatas paskirtos įstaigos ar įstaigų kontaktinius
duomenis.
30 straipsnis
Vykdymas
1. Kiekviena valstybė narė paskiria įstaigą ar įstaigas, atsakingas už
šio reglamento vykdymą. Kiekviena įstaiga imasi būtinų priemonių
užtikrinti, kad būtų gerbiamos keleivių teisės.
Kiekviena įstaiga savo organizacijos, sprendimų dėl finansavimo
priėmimo, teisinės struktūros ir sprendimų priėmimo požiūriu yra
nepriklausoma nuo infrastruktūros valdytojų, mokesčius imančių
įstaigų, pajėgumus paskirstančių įstaigų ar geležinkelio įmonių.
Valstybės narės informuoja Komisiją apie įstaigą ar įstaigas,
paskirtas pagal šią dalį, bei apie jos ar jų atitinkamas pareigas.
2. Bet kuris keleivis dėl įtariamų šio reglamento pažeidimų gali
pateikti skundą pagal 1 dalį paskirtai atitinkamai įstaigai arba bet
kuriai kitai valstybės narės paskirtai atitinkamai įstaigai.
31 straipsnis
Vykdančiųjų įstaigų bendradarbiavimas
30 straipsnyje nurodytos vykdančiosios įstaigos, siekdamos visoje
Bendrijoje koordinuoti sprendimų priėmimo principus, keičiasi
informacija apie savo darbą ir sprendimų priėmimo principus bei
praktiką. Komisija joms padeda vykdyti šią užduotį.
VIII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
32 straipsnis
Sankcijos
Valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų, taikomų už šio
reglamento nuostatų pažeidimus, ir imasi visų būtinų priemonių
užtikrinti, kad jos būtų įgyvendinamos. Numatytos sankcijos turi būti
veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Valstybės narės iki ... 
praneša Komisijai apie tas taisykles ir priemones ir nedelsdamos ją
informuoja apie visus vėlesnius joms įtakos turinčius pakeitimus.
33 straipsnis
Priedai
Priemonės, skirtos pakeisti neesminius šio reglamento elementus,
pritaikant priedus, išskyrus I priedą, tvirtinamos taikant 35
straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.
34 straipsnis
Iš dalies keičiančios nuostatos
1. 2, 10 ir 12 straipsniams įgyvendinti būtinos priemonės, skirtos
pakeisti neesminius šio reglamento elementus jį papildant, priimamos
taikant 35 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su
tikrinimu.
2. Priemonės, skirtos pakeisti neesminius šio reglamento elementus,
pritaikant jame, išskyrus jo I priedą, nurodytas finansines sumas
atsižvelgiant į infliaciją, priimamos taikant 35 straipsnio 2 dalyje
nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.
35 straipsnis
Komiteto procedūra
1. Komisijai padeda pagal Direktyvos 91/440/EEB 11a straipsnį
įsteigtas komitetas.
2. Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5a
straipsnio 1-4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į minėto sprendimo
8 straipsnio nuostatas.
36 straipsnis
Pranešimas
Iki ...  Komisija praneša Europos Parlamentui ir Tarybai apie šio
reglamento įgyvendinimą ir rezultatus, ir ypač apie poveikį paslaugų
kokybės standartams.
Pranešimas bus grindžiamas pagal šį reglamentą ir pagal Direktyvos
91/440/EEB 10b straipsnį pateiktina informacija. Prireikus prie
pranešimo pridedami atitinkami pasiūlymai.
37 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja po18 mėnesių nuo jo paskelbimo Europos
Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose
valstybėse narėse.
Priimta Strasbūre,
Europos Parlamento vardu Tarybos vardu
Pirmininkas Pirmininkas
I PRIEDAS
IŠTRAUKA IŠ VIENODŲJŲ TARPTAUTINIO KELEIVIŲ IR
BAGAŽO VEŽIMO GELEŽINKELIAIS
SUTARTIES TAISYKLIŲ (CIV)
1980 M. GEGUŽĖS 9 D. TARPTAUTINIO VEŽIMO
GELEŽINKELIAIS SUTARTIES (COTIF), PAKEISTOS
TARPTAUTINIO VEŽIMO GELEŽINKELIAIS
SUTARTIES PAKEITIMO 1999 M. BIRŽELIO 3 D. PROTOKOLU,
A PRIEDAS
II antraštinė dalis
Vežimo sutarties sudarymas ir vykdymas
6 straipsnis
Vežimo sutartis
1. Pagal vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja vežti keleivį bei
prireikus bagažą ir transporto priemones į paskirties vietą bei
pristatyti bagažą ir transporto priemones į paskirties vietą.
2. Vežimo sutartis turi būti patvirtinta vienu ar daugiau keleiviui
išduotų bilietų. Tačiau pagal 9 straipsnį tai, kad bilieto nėra, jis
neatitinka reikalavimų arba buvo pamestas, neturi įtakos sutarties
buvimui ar galiojimui; sutartis ir toliau taikoma atsižvelgiant į šias
Vienodąsias taisykles.
3. Bilietas yra prima facie įrodymas, kad vežimo sutartis buvo
sudaryta, bei sutarties turinio prima facie įrodymas.
7 straipsnis
Bilietas
1. Bendrosiose vežimo sąlygose nustatoma bilietų forma ir turinys,
taip pat kalba ir ženklai, kurie turi būti naudojami juos spausdinant
ir išrašant.
2. Į bilietą turi būti įrašoma ši informacija, ja neapsiribojant:
a) vežėjas arba vežėjai;
b) nuoroda, kad vežimas, nepaisant jokių prieštaraujančių išlygų,
atliekamas pagal šias Vienodąsias taisykles; tai galima nurodyti
naudojant akronimą CIV;
c) kitos nuorodos, būtinos siekiant įrodyti vežimo sutarties turinį ir
tai, kad ji buvo sudaryta, bei leidžiantys keleiviui pasinaudoti savo
teisėmis pagal šią sutartį.
3. Įsigydamas bilietą keleivis privalo įsitikinti, kad jis išduotas
pagal jo nurodymus.
4. Bilietas gali būti perduodamas kitam asmeniui, jeigu jis nebuvo
išrašytas keleivio vardu ir jeigu reisas dar neprasidėjo.
5. Bilietas gali būti išduodamas naudojant elektroninių duomenų,
kuriuos galima paversti įskaitomais rašytiniais simboliais,
registravimo formą. Duomenų registravimui ir tvarkymui naudojamos
procedūros turi būti funkciškai lygiavertės, pirmiausia bilieto, kurį
sudaro tie duomenys, įrodomosios vertės požiūriu.
8 straipsnis
Vežimo mokesčio mokėjimas ir grąžinimas
1. Jei keleivis ir vežėjas nesusitarė kitaip, vežimo mokestis mokamas
iš anksto.
2. Bendrosiose vežimo sąlygose nustatoma, kokiomis sąlygomis vežimo
mokestis yra grąžinamas.
9 straipsnis
Teisė būti vežamam. Atsisakymas vežti
1. Keleivis nuo reiso pradžios turi turėti galiojantį bilietą ir jį
pateikti bilietų tikrinimo metu. Bendrosiose vežimo sąlygose galima
numatyti:
a) kad keleivis, kuris nepateikė galiojančio bilieto, turi sumokėti ne
tik vežimo mokestį, bet ir priemoką;
b) kad keleiviui, kuris atsisako mokėti vežimo mokestį arba priemoką
to reikalaujant, galima būtų uždrausti tęsti kelionę;
c) ar priemoka gali būti grąžinama ir kokiomis sąlygomis.
2. Bendrosiose vežimo sąlygose galima numatyti, kad keleivius, kurie:
a) kelia pavojų vykdomų operacijų saugumui ir geram atlikimui arba
kitų keleivių saugumui,
b) netoleruotinai sukelia nepatogumų kitiems keleiviams,
atsisakoma vežti arba jiems draudžiama tęsti kelionę, ir kad tokie
asmenys neturi teisės susigrąžinti vežimo mokesčio arba mokesčio už
registruoto bagažo vežimą, kurį jie sumokėjo.
10 straipsnis
Administracinių formalumų atlikimas
Keleivis turi laikytis formalumų, kuriuos nustato muitinės ar kitos
administracinės institucijos.
11 straipsnis
Traukinių atšaukimas ir vėlavimas. Praleisti persėdimai
Vežėjas prireikus turi ant bilieto patvirtinti, kad traukinys buvo
atšauktas arba buvo praleistas persėdimas.
III antraštinė dalis
Rankinio bagažo, gyvūnų, registruoto bagažo
ir transporto priemonių vežimas
I skyrius
Bendrosios nuostatos
12 straipsnis
Priimtini daiktai ir gyvūnai
1. Pagal Bendrąsias vežimo sąlygas keleivis gali pasiimti daiktus,
kuriuos galima lengvai prižiūrėti (rankinį bagažą), ir taip pat gyvus
gyvūnus. Be to, pagal Bendrųjų vežimo sąlygų specialias nuostatas
keleivis gali pasiimti griozdiškus daiktus. Daiktų ir gyvūnų, kurie
galėtų trukdyti keleiviams, kelti jiems nepatogumus arba padaryti
žalos, negalima pasiimti kaip rankinio bagažo.
2. Keleivis pagal Bendrąsias vežimo sąlygas gali siųsti daiktus ir
gyvūnus kaip registruotą bagažą.
3. Vežėjas, veždamas keleivius, gali leisti vežti transporto priemones
pagal Bendrųjų vežimo sąlygų specialias nuostatas.
4. Vežant pavojingus krovinius kaip rankinį bagažą, registruotą bagažą
bei vežant juos transporto priemonėse ar priemonėmis, kurios pagal šią
antraštinę dalį yra vežamos geležinkeliu, reikia laikytis reglamento
dėl pavojingų krovinių vežimo geležinkeliais (RID).
13 straipsnis
Tikrinimas
1. Jeigu yra pagrįstų priežasčių įtarti, kad vežimo sąlygų nebuvo
laikomasi, vežėjas turi teisę patikrinti, ar vežami daiktai (rankinis
bagažas, registruotas bagažas, transporto priemonės, įskaitant jų
krovinį) ir gyvūnai atitinka vežimo sąlygas, išskyrus atvejus, kai
pagal valstybės, kurioje būtų vykdomas tikrinimas, įstatymus ir
taisykles tai yra draudžiama. Keleivis turi būti pakviestas dalyvauti
tikrinime. Jeigu jis nepasirodo arba su juo neįmanoma susisiekti,
vežėjas turi reikalauti, kad dalyvautų du nepriklausomi liudytojai.
2. Jeigu nustatoma, kad vežimo sąlygų nebuvo laikomasi, vežėjas gali
reikalauti, kad keleivis sumokėtų dėl tikrinimo patirtas išlaidas.
14 straipsnis
Administracinių formalumų atlikimas
Keleivis turi laikytis formalumų, kuriuos nustato muitinės ar kitos
administracinės institucijos, kai, jį vežant, jis turi vežamų daiktų
(rankinį bagažą, registruotą bagažą, transporto priemones, įskaitant
jų krovinį) ar gyvūnų. Jis dalyvauja tikrinant šiuos daiktus, jeigu
kiekvienos valstybės įstatymuose ir taisyklėse nėra numatyta kitaip.
II skyrius
Rankinis bagažas ir gyvūnai
15 straipsnis
Priežiūra
Prižiūrėti rankinį bagažą ir gyvūnus, kuriuos keleivis pasiėmė, yra jo
atsakomybė.
III skyrius
Registruotas bagažas
16 straipsnis
Registruoto bagažo siuntimas
1. Su registruoto bagažo siuntimu susiję sutartiniai įsipareigojimai
turi būti nustatyti bagažo registravimo kvite, kuris išduodamas
keleiviui.
2. Pagal 22 straipsnį tai, kad bagažo registravimo kvito nėra, jis
neatitinka reikalavimų arba buvo pamestas, neturi įtakos susitarimų,
susijusių su registruoto bagažo siuntimu, buvimui ar galiojimui; šie
susitarimai ir toliau taikomi atsižvelgiant į šias Vienodąsias
taisykles.
3. Bagažo registravimo kvitas yra prima facie įrodymas, kad bagažas
buvo registruotas, ir jo vežimo sąlygų prima facie įrodymas.
4. Jei neįrodyta kitaip, laikoma, kad, vežėjui perėmus registruotą
bagažą, jis buvo geros būklės, ir kad bagažo vienetų skaičius ir masė
atitiko bagažo registravimo kvito įrašus.
17 straipsnis
Bagažo registravimo kvitas
1. Bendrosiose vežimo sąlygose nustatoma bagažo registravimo kvito
forma ir turinys, taip pat kalba ir ženklai, kurie turi būti naudojami
jį spausdinant ir išrašant. 7 straipsnio 5 dalis taikoma mutatis
mutandis.
2. Į bagažo registravimo kvitą turi būti įrašoma ši informacija, ja
neapsiribojant:
a) vežėjas arba vežėjai;
b) nuoroda, kad vežimas, nepaisant jokių prieštaraujančių išlygų,
atliekamas pagal šias Vienodąsias taisykles; tai galima nurodyti
naudojant akronimą CIV;
c) kitos nuorodos, būtinos siekiant įrodyti sutartinius
įsipareigojimus, susijusius su registruoto bagažo siuntimu, bei
leidžiančios keleiviui pasinaudoti savo teisėmis pagal vežimo sutartį.
3. Gaudamas bagažo registravimo kvitą keleivis privalo įsitikinti, kad
jis išduotas pagal jo nurodymus.
18 straipsnis
Registravimas ir vežimas
1. Jei Bendrosiose vežimo sąlygose nenumatyta kitaip, bagažas
registruojamas tik pateikus bilietą, galiojantį bent iki bagažo
paskirties vietos. Kitais atžvilgiais bagažas registruojamas pagal
siuntimo vietoje galiojančias taisykles.
2. Jeigu Bendrosiose vežimo sąlygose numatoma, kad bagažą galima
leisti vežti nepateikus bilieto, šių Vienodųjų taisyklių nuostatos,
nustatančios su keleivio registruotu bagažu susijusias keleivio teises
ir pareigas, taikomos registruoto bagažo siuntėjui mutatis mutandis.
3. Vežėjas gali siųsti registruotą bagažą kitu traukiniu ar kitos
rūšies transportu ir kitu maršrutu, negu keleivio naudojamas
maršrutas.
19 straipsnis
Registruoto bagažo vežimo mokesčių mokėjimas
Jei keleivis ir vežėjas nesusitarė kitaip, registruoto bagažo vežimo
mokesčiai mokami registravimo metu.
20 straipsnis
Registruoto bagažo žymėjimas
Ant kiekvieno bagažo vieneto gerai matomoje vietoje keleivis privalo
pakankamai patvariai ir įskaitomai nurodyti:
a) savo vardą, pavardę ir adresą,
b) paskirties vietą.
21 straipsnis
Teisė disponuoti registruotu bagažu
1. Jei aplinkybės leidžia ir jei taip nepažeidžiami muitinės ar kitų
administracinės valdžios institucijų reikalavimai, keleivis gali
reikalauti, kad bagažas būtų grąžintas siuntimo paskirties vietoje
pateikus bagažo registravimo kvitą ir, jei to reikalaujama Bendrosiose
vežimo sąlygose, bilietą.
2. Bendrosiose vežimo sąlygose gali būti kitų nuostatų dėl teisės
disponuoti registruotu bagažu, visų pirma dėl paskirties vietos
pakeitimų ir galimų finansinių pasekmių keleiviui.
22 straipsnis
Išdavimas
1. Registruotas bagažas išduodamas pateikus bagažo registravimo kvitą
ir tam tikrais atvejais sumokėjus priklausančias sumas už siuntimą.
Vežėjas neprivalo, bet turi teisę patikrinti, ar kvito turėtojas turi
teisę atsiimti bagažą.
2. Bagažo išdavimas prilygsta jo išdavimui bagažo registravimo kvito
turėtojui, jei pagal paskirties vietoje galiojančius nurodymus:
a) bagažas buvo perduotas muitinei ar įvežimo mokesčių tarnyboms jų
patalpose ar sandėliuose, kai jie nėra vežėjo priežiūroje;
b) gyvi gyvūnai buvo perduoti trečiosioms šalims.
3. Bagažo registravimo kvito turėtojas gali reikalauti, kad bagažas
būtų išduotas paskirties vietoje praėjus sutartam laikui ir tam
tikrais atvejais – laikui, kurio reikia muitinės ir kitų
administracinės valdžios institucijų operacijoms atlikti.
4. Nepateikus bagažo registravimo kvito, vežėjas privalo išduoti
bagažą tik tam asmeniui, kuris įrodo turįs į jį teisę; jei pateiktas
įrodymas pasirodo nepakankamas, vežėjas gali reikalauti užstato.
5. Bagažas išduodamas registravimo metu nurodytoje paskirties vietoje.
6. Bagažo registravimo kvito turėtojas, kuriam bagažas nebuvo
išduotas, gali reikalauti, kad kvite būtų patvirtinta diena ir laikas,
kada jis prašė išduoti bagažą pagal 3 dalį.
7. Teisę į bagažą turintis asmuo gali atsisakyti priimti bagažą, jei
vežėjas nevykdo jo prašymo atlikti registruoto bagažo patikrinimą, kad
būtų nustatyta įtariama žala.
8. Visais kitais atvejais bagažas išduodamas laikantis paskirties
vietoje galiojančių nurodymų.
IV skyrius
Transporto priemonės
23 straipsnis
Vežimo sąlygos
Bendrųjų vežimo sąlygų specialiose nuostatose, reglamentuojančiose
transporto priemonių vežimą, visų pirma nurodomos priėmimo vežti,
registravimo, pakrovimo ir vežimo, iškrovimo ir išdavimo sąlygos bei
keleivio pareigos.
24 straipsnis
Vežimo kvitas
1. Su transporto priemonių vežimu susijusios sutartinės pareigos turi
būti nustatytos vežimo kvite, kuris išduodamas keleiviui. Vežimo
kvitas gali būti keleivio bilieto dalis.
2. Bendrųjų vežimo sąlygų specialiose nuostatose, reglamentuojančiose
transporto priemonių vežimą, nustatoma vežimo kvito forma ir turinys,
taip pat kalba ir ženklai, kurie turi būti naudojami jį spausdinant ir
išrašant. 7 straipsnio 5 dalis taikoma mutatis mutandis.
3. Į vežimo kvitą turi būti įrašoma ši informacija, ja neapsiribojant:
a) vežėjas arba vežėjai;
b) nuoroda, kad vežimas, nepaisant jokių prieštaraujančių išlygų,
atliekamas pagal šias Vienodąsias taisykles; tai galima nurodyti
naudojant akronimą CIV;
c) kitos nuorodos, būtinos įrodant su transporto priemonių vežimu
susijusius sutartinius įsipareigojimus, pagal kuriuos keleivis gali
reikalauti pripažinti jo teises pagal vežimo sutartį.
4. Gavęs vežimo kvitą, keleivis privalo įsitikinti, kad jis buvo
išrašytas pagal jo nurodymus.
25 straipsnis
Taikoma teisė
Atsižvelgiant į šio skyriaus nuostatas transporto priemonėms taikomos
su bagažo vežimu susijusios III skyriaus nuostatos.
IV antraštinė dalis
Vežėjo atsakomybė
I skyrius
Atsakomybė keleivių mirties arba kūno sužalojimo atveju
26 straipsnis
Atsakomybės pagrindas
1. Vežėjas atsako už nuostolius arba žalą, atsiradusius dėl keleivio
mirties, kūno sužalojimo ar kitos fizinės ar psichinės žalos, kuriuos
sukėlė su geležinkelio veikimu susijusi avarija, įvykusi tuo metu, kai
keleivis buvo geležinkelio transporto priemonėje, į ją lipo ar iš jos
išlipo, neatsižvelgiant į tai, kokia geležinkelio infrastruktūra
naudojamasi.
2. Vežėjas atleidžiamas nuo šios atsakomybės,
a) jei avariją sukėlė su geležinkelio veikimu nesusijusios aplinkybės
ir vežėjas, nepaisant to, kad ėmėsi tuo atveju konkrečiomis sąlygomis
reikiamo atsargumo, negalėjo tų aplinkybių išvengti ir užkirsti kelio
jų pasekmėms;
b) tokiu laipsniu, kiek avarija įvyko dėl keleivio kaltės;
c) jei avariją sukėlė trečiosios šalies elgesys ir vežėjas, nepaisant
to, kad ėmėsi tuo atveju konkrečiomis sąlygomis reikiamo atsargumo,
negalėjo tokio elgesio išvengti ir užkirsti kelio jo pasekmėms; tą
pačią geležinkelio infrastruktūrą naudojanti kita įmonė nelaikoma
trečiąja šalimi; tai neturi įtakos atgręžtinio reikalavimo teisei.
3. Jei avariją sukėlė trečiosios šalies elgesys ir jei nepaisant to
vežėjas nėra visiškai atleidžiamas nuo atsakomybės pagal 2 dalies c
punktą, jis yra visiškai atsakingas pagal šias Vienodąsias taisykles,
nepažeidžiant atgręžtinio reikalavimo teisių, kurias vežėjas gali
panaudoti prieš trečiąją šalį.
4. Šios Vienodosios taisyklės neturi poveikio atsakomybei, kuri gali
tekti vežėjui 1 dalyje nenumatytais atvejais.
5. Jei viena vežimo sutartimi reglamentuojamą vežimą vykdo keli
vežėjai vienas po kito, už keleivių mirtį ir kūno sužalojimą atsako
vežėjas, pagal vežimo sutartį privalėjęs teikti vežimo, kurio metu
įvyko avarija, paslaugą. Kai šią paslaugą teikia ne vežėjas, o jį
pavaduojantis vežėjas, abu vežėjai bendrai atsako pagal šias
Vienodąsias taisykles.
27 straipsnis
Nuostolių atlyginimas mirties atveju
1. Keleivio mirties atveju atlyginami šie nuostoliai:
a) visos po mirties būtinos išlaidos, visų pirma kūno transportavimo
ir laidotuvių išlaidos;
b) jei mirtis ištinka ne iš karto – 28 straipsnyje numatyti
nuostoliai.
2. Jei dėl keleivio mirties asmenys, kuriuos jis turėjo arba būtų
turėjęs teisinę pareigą išlaikyti, netenka paramos, šie nuostoliai
tokiems asmenims taip pat kompensuojami. Asmenų, kuriuos keleivis
išlaikė neturėdamas teisinės pareigos tai daryti, teises iškelti
ieškinį dėl nuostolių atlyginimo reglamentuoja nacionalinė teisė.
28 straipsnis
Nuostolių atlyginimas kūno sužalojimo atveju
Kūno sužalojimo ar kitos fizinės ar psichinės žalos keleiviui atveju
atlyginami šie nuostoliai:
a) visos būtinos išlaidos, visų pirma gydymo ir transportavimo
išlaidos;
b) finansiniai nuostoliai, patirti dėl visiško ar dalinio nedarbingumo
arba dėl padidėjusių poreikių.
29 straipsnis
Kompensacija už kitą fizinę žalą
Nacionalinėje teisėje turi būti nustatyta, ar vežėjas privalo
atlyginti dėl fizinės žalos, kuri nenumatyta 27 ir 28 straipsnių
nuostatose, atsiradusius nuostolius ir kokiu laipsniu.
30 straipsnis
Nuostolių atlyginimo forma ir suma mirties ir kūno sužalojimo atveju
1. Nuostoliai pagal 27 straipsnio 2 dalį ir 28 straipsnio b punktą
privalo būti atlyginami vienkartine išmoka. Tačiau jei pagal
nacionalinę teisę leidžiama mokėti anuitetą, nuostoliai atlyginami šia
forma, jei to prašo sužalotas keleivis arba 27 straipsnio 2 dalyje
minėti teisę į nuostolių atlyginimą turintys asmenys.
2. Pagal 1 dalį atlyginamų nuostolių suma nustatoma pagal nacionalinę
teisę. Tačiau Vienodųjų taisyklių tikslais nustatoma vienkartinės
išmokos arba ją atitinkančio metinio anuiteto viršutinė riba vienam
keleiviui – 175 000 apskaitos vienetų, kai nacionalinėje teisėje
numatyta mažesnė už šią sumą viršutinė riba.
31 straipsnis
Kitos transporto rūšys
1. Atsižvelgiant į 2 dalį su vežėjo atsakomybe keleivių mirties arba
kūno sužalojimo atveju susijusios nuostatos netaikomos tuo atveju, kai
nuostoliai ar žala atsiranda vežimo metu, kuris pagal vežimo sutartį
nebuvo vežimas geležinkeliu.
2. Tačiau kai geležinkelio transporto priemonės keliamos keltu, su
atsakomybe keleivių mirties arba kūno sužalojimo atveju susijusios
nuostatos taikomos tada, kai 26 straipsnio 1 dalyje ir 33 straipsnio 1
dalyje minėti nuostoliai ar žala atsiranda dėl su geležinkelio veikimu
susijusios avarijos, įvykusios tuo metu, kai keleivis buvo minėtoje
geležinkelio transporto priemonėje, į ją lipo ar iš jos išlipo.
3. Kai dėl išskirtinių aplinkybių geležinkelio veikimas laikinai
sustabdomas ir keleiviai vežami kitos rūšies transportu, vežėjas
atsako pagal šias Vienodąsias taisykles.
II skyrius
Atsakomybė tvarkaraščio nesilaikymo atveju
32 straipsnis
Atsakomybė traukinių atšaukimo, vėlavimo arba praleisto persėdimo
atveju
1. Vežėjas yra atsakingas už nuostolius ar žalą, kurią keleivis
patiria, nes dėl traukinio atšaukimo, vėlavimo arba praleisto
persėdimo jis negali toliau keliauti reisu tą pačią dieną arba
esamomis aplinkybėmis iš jo negali būti pagrįstai reikalaujama tęsti
kelionę tą pačią dieną. Nuostolius sudaro pagrįstos apgyvendinimo
išlaidos ir pagrįstos informuojant keleivio laukiančius asmenis
patirtos išlaidos.
2. Vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės, kai traukinių atšaukimo,
vėlavimo arba praleisto persėdimo priežastis yra viena iš šių
priežasčių:
a) su geležinkelio veikimu nesusijusios aplinkybės, kurių vežėjas,
nepaisant to, kad ėmėsi tuo atveju konkrečiomis sąlygomis reikiamo
atsargumo, negalėjo išvengti ir užkirsti kelio jų pasekmėms;
b) keleivio kaltė arba
c) trečiosios šalies elgesys, kurio vežėjas, nepaisant to, kad ėmėsi
tuo atveju konkrečiomis sąlygomis reikiamo atsargumo, negalėjo
išvengti ir užkirsti kelio jo pasekmėms; tą pačią geležinkelio
infrastruktūrą naudojanti kita įmonė nelaikoma trečiąja šalimi; tai
neturi įtakos atgręžtinio reikalavimo teisei.
3. Nacionalinėje teisėje turi būti nustatyta, ar vežėjas privalo
atlyginti dėl žalos, kuri nenumatyta 1 dalyje, atsiradusius nuostolius
ir kokiu laipsniu. Ši nuostata nepažeidžia 44 straipsnio.
III skyrius
Atsakomybė už rankinį bagažą, gyvūnus,
registruotą bagažą ir transporto priemones
1 skirsnis
Rankinis bagažas ir gyvūnai
33 straipsnis
Atsakomybė
1. Keleivių mirties ar kūno sužalojimo atveju vežėjas taip pat atsako
už nuostolius ar žalą, atsiradusią dėl visiško ar dalinio daiktų,
kuriuos keleivis dėvėjo arba vežėsi kaip rankinį bagažą, praradimą ar
sugadinimą; tai taip pat taikoma gyvūnams, kuriuos keleivis vežėsi
kartu. 26 straipsnis taikomas mutatis mutandis.
2. Kitais atvejais vežėjas neatsako už visišką ar dalinį daiktų,
rankinio bagažo ar gyvūnų praradimą ar jiems padarytą žalą, jei už jų
priežiūrą yra atsakingas keleivis pagal 15 straipsnį, jei praradimo ar
žalos priežastis nėra vežėjo kaltė. IV antraštinės dalies kiti
straipsniai, išskyrus 51 straipsnį, ir VI antraštinė dalis šiuo atveju
netaikoma.
34 straipsnis
Nuostolių atlyginimo riba daiktų praradimo arba sugadinimo atveju
Kai vežėjas yra atsakingas pagal 33 straipsnio 1 dalį, jis privalo
sumokėti kompensaciją, kuri negali būti didesnė kaip 1 400 apskaitos
vienetų vienam keleiviui.
35 straipsnis
Atsakomybės netaikymas
Vežėjas neatsako už keleiviui padarytus nuostolius ar žalą tuo atveju,
kai keleivis neįvykdo muitinės ar kitų administracinio valdymo
institucijų reikalaujamų formalumų.
2 skirsnis
Registruotas bagažas
36 straipsnis
Atsakomybės pagrindas
1. Vežėjas atsako už nuostolius ar žalą, atsiradusią dėl visiško ar
dalinio registruoto bagažo praradimo ar sugadinimo laikotarpiu nuo
momento, kai bagažą perėmė vežėjas, iki išdavimo momento, taip pat dėl
pavėluoto išdavimo.
2. Vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tokiu laipsniu, kokiu
nuostoliai ar žala atsirado arba išdavimas vėlavo dėl keleivio kaltės;
dėl keleivio nurodymo, bet ne dėl vežėjo kaltės; dėl registruoto
bagažo vidinio defekto arba dėl aplinkybių, kurių vežėjas negalėjo
išvengti ir užkirsti kelio jų pasekmėms;
3. Vežėjas atleidžiamas nuo šios atsakomybės tokiu laipsniu, kokiu
nuostoliai ar žala atsiranda dėl ypatingo pavojaus, kurį kelia viena
ar kelios šios aplinkybės:
a) pakuotės nebuvimas ar netinkamumas,
b) ypatingas bagažo pobūdis,
c) vežimui nepriimtinų daiktų bagažo siuntimas.
37 straipsnis
Įrodinėjimo pareiga
1. Pareigą įrodyti, kad nuostoliai ar žala atsirado arba išdavimas
vėlavo dėl vienos iš 36 straipsnio 2 dalyje nurodytos priežasties,
turi vežėjas.
2. Kai vežėjas nustato, kad atsižvelgus į aplinkybes konkrečiu atveju
nuostoliai ar žala galėjo atsirasti dėl kurio nors ar keleto 36
straipsnio 3 dalyje minėtų pavojų, laikoma, kad ji dėl to ir atsirado.
Tačiau į nuostolių ar žalos atlyginimą teisę turintis asmuo turi teisę
įrodyti, kad nuostoliai ar žala visiškai arba iš dalies atsirado ne
dėl kurio nors iš tų pavojų.
38 straipsnis
Keli vienas po kito vežimą vykdantys vežėjai
Jei viena vežimo sutartimi reglamentuojamą vežimą vykdo keli vežėjai
vienas po kito, kiekvienas vežėjas, perimdamas bagažą su bagažo
registravimo kvitu ar transporto priemonę su vežimo kvitu, siųsdami
bagažą ar veždami transporto priemones tampa vežimo sutarties šalimi
ir vadovaujasi bagažo registravimo kvite arba vežimo kvite nurodytomis
sąlygomis bei prisiima su tuo susijusias pareigas. Šiuo atveju
kiekvienas vežėjas atsako už vežimą visu maršrutu iki išdavimo.
39 straipsnis
Pavaduojantis vežėjas
1. Vežėjas yra atsakingas už visą vežimą ir tuo atveju, kai jis
visiškai ar iš dalies paveda vykdyti vežimą pavaduojančiam vežėjui,
nepaisant to, ar jis naudojasi vežimo sutartyje numatyta teise tai
daryti.
2. Visos šių Vienodųjų taisyklių nuostatos, kurios reglamentuoja
vežėjo atsakomybę, taikomos ir pavaduojančio vežėjo atsakomybei už jo
vykdomą vežimą. Tuo atveju, jei darbuotojams ar kitiems asmenims,
kurių paslaugomis vykdydamas vežimą naudojasi pavaduojantis vežėjas,
iškeliamas ieškinys, taikomi 48 ir 52 straipsniai.
3. Bet koks specialus susitarimas, pagal kurį vežėjas prisiima šiomis
Vienodosiomis taisyklėmis nenustatytas pareigas arba atsisako šiomis
Vienodosiomis taisyklėmis suteiktų teisių, neturi galios
pavaduojančiam vežėjui, kuris jo aiškiai ir raštu nepatvirtino.
Nepaisant to, ar pavaduojantis vežėjas patvirtino tokį specialų
susitarimą, vežėjui ir toliau yra privalomos pagal jį atsirandančios
pareigos ir teisių atsisakymas.
4. Tais atvejais ir tokiu laipsniu, kuriuo atsakomybę turi tiek
vežėjas, tiek pavaduojantis vežėjas, jie atsako solidariai.
5. Kompensacijos, kurią turi išmokėti vežėjas, pavaduojantis vežėjas
ir jų darbuotojai bei kiti asmenys, kurių paslaugomis jie naudojasi
vykdydami vežimą, bendra suma negali viršyti šiose Vienodosiose
taisyklėse nustatytų ribų.
6. Šiuo straipsniu nepažeidžiamos vežėjo ir pavaduojančio vežėjo
tarpusavio atgręžtinio reikalavimo teisės.
40 straipsnis
Nuostolių prezumpcija
1. Į nuostolių ar žalos atlyginimą teisę turintis asmuo,
nereikalaujant pateikti daugiau įrodymų, gali laikyti, kad bagažo
vienetas yra prarastas, kai jis neišduodamas ar jam neatiduodamas per
keturiolika dienų nuo prašymo išduoti bagažą pateikimo pagal 22
straipsnio 3 dalį.
2. Jei prarastu laikomas bagažo vienetas atsiranda per vienerius metus
nuo prašymo išduoti bagažą pateikimo, vežėjas privalo pranešti teisę į
bagažą turinčiam asmeniui, jei žinomas arba gali būti nustatytas jo
adresas.
3. Gavęs 2 dalyje nurodytą pranešimą, per trisdešimt dienų teisę į
bagažą turintis asmuo gali pareikalauti jam išduoti tą bagažo vienetą.
Tuo atveju jis privalo sumokėti už bagažo vieneto pervežimą iš
siuntimo paskirties vietos į išdavimo vietą bei grąžinti gautą
kompensaciją, tam tikrais atvejais atskaičius visas įskaičiuotas
išlaidas. Nepaisant to, jis išlaiko teisę reikalauti 43 straipsnyje
nustatytos kompensacijos už pavėluotą išdavimą.
4. Jei per 3 dalyje nurodytą laikotarpį nepareikalaujama išduoti
atsiradusio bagažo vieneto arba jei jis atsiranda praėjus daugiau kaip
vieneriems metams nuo prašymo išduoti bagažą pateikimo, vežėjas jį
pašalina pagal bagažo vieneto buvimo vietoje galiojančius įstatymus ir
nurodymus.
41 straipsnis
Nuostolių kompensavimas
1. Jei registruotas bagažas prarastas visas ar iš dalies, vežėjas
privalo, išskyrus visus kitus nuostolių atvejus, sumokėti:
a) jei patirtų nuostolių ar žalos suma įrodoma – tai sumai lygią sumą,
bet ne didesnę kaip 80 apskaitos vienetų vienam trūkstamam bruto masės
kilogramui arba 1 200 apskaitos vienetų vienam bagažo vienetui;
b) jei patirtų nuostolių ar žalos suma neįrodoma – iš anksto sutartą
kompensaciją, lygią 20 apskaitos vienetų vienam trūkstamam bruto masės
kilogramui arba 300 apskaitos vienetų vienam bagažo vienetui.
Kompensavimo už prarasto bagažo kilogramą ar vienetą metodas
nustatomas Bendrosiose vežimo sąlygose.
2. Papildomai vežėjas privalo padengti bagažo vežimo mokestį ir kitas
sumokėtas sumas, susijusias su prarasto bagažo vieneto vežimu, bei jau
sumokėtus muito ir akcizo mokesčius.
42 straipsnis
Žalos kompensavimas
1. Žalos registruotam bagažui atveju vežėjas privalo, išskyrus visus
kitus nuostolių atvejus, sumokėti kompensaciją, lygią bagažo vertės
sumažėjimui.
2. Kompensacija neturi viršyti:
a) jei dėl žalos sumažėjo viso bagažo vertė – sumos, kuri būtų mokama
visiško praradimo atveju;
b) jei dėl žalos sumažėjo tik bagažo dalies vertė – sumos, kuri būtų
mokama tos bagažo dalies praradimo atveju.
43 straipsnis
Kompensacija už pavėlavimą pristatant
1. Pavėlavimo pristatant registruotą bagažą atveju vežėjas turi
sumokėti už kiekvieną dvidešimt keturių valandų laikotarpį po to, kai
buvo pareikalauta pristatyto bagažo, bet ne daugiau kaip už
keturiolika dienų:
a) jei teisę į bagažą turintis asmuo įrodo, kad dėl to patyrė
nuostolių arba žalą, – kompensaciją, lygią nuostolių arba žalos
apimčiai, daugiausiai 0,80 apskaitos vieneto už bagažo bruto masės
kilogramą arba 14 apskaitos vienetų už pavėluotai pristatyto bagažo
vienetą;
b) jei teisę bagažą turintis asmuo neįrodo, kad dėl to patyrė
nuostolių ar žalos – nuostolių atlyginimą, mokant 0,14 apskaitos
vieneto už bagažo bruto masės kilogramą arba 2,80 apskaitos vienetų už
pavėluotai pristatyto bagažo vienetą.
Kompensavimo už prarasto bagažo kilogramą ar vienetą metodai nustatomi
Bendrosiose vežimo sąlygose.
2. Viso bagažo praradimo atveju 1 dalyje numatyta kompensacija
nemokama kaip priedas prie kompensacijos, numatytos 41 straipsnyje.
3. Dalies bagažo praradimo atveju 1 dalyje numatyta kompensacija
mokama už neprarastąją bagažo dalį.
4. Žalos bagažui atveju, jei ta žala padaryta ne dėl pavėluoto
pristatymo, 1 dalyje nurodyta kompensacija tam tikrais atvejais mokama
kaip priedas prie kompensacijos, numatytos 42 straipsnyje.
5. Visa kompensacija, numatyta 1 dalyje kartu su mokesčiu pagal 41 ir
42 straipsnius, jokiu atveju negali viršyti kompensacijos, kuri būtų
mokama viso bagažo praradimo atveju.
3 skirsnis
Transporto priemonės
44 straipsnis
Kompensacija už vėlavimą
1. Vėlavimo pakrauti atveju dėl priežasčių, susijusių su vežėju, arba
vėlavimo pristatyti transporto priemonę atveju vežėjas turi, jei teisę
į bagažą turintis asmuo įrodo, kad dėl to jis patyrė nuostolių arba
žalą, mokėti kompensaciją, neviršijančią užmokesčio už vežimą sumos.
2. Jeigu vėlavimo pakrauti atveju dėl priežasčių, susijusių su vežėju,
teisę į bagažą turintis asmuo nusprendžia nebevykdyti vežimo
sutarties, jam turi būti grąžintas užmokestis už vežimą. Be to, teisę
į bagažą turintis asmuo gali, jeigu jis įrodo, kad dėl vėlavimo
patirta nuostolių ar žalos, reikalauti kompensacijos, neviršijančios
užmokesčio už vežimą.
45 straipsnis
Nuostolių kompensavimas
Visos transporto priemonės ar jos dalies praradimo atveju teisę į
transporto priemonę turinčiam asmeniui mokama kompensacija už įrodytus
nuostolius ar žalą apskaičiuojama remiantis įprastine transporto
priemonės verte. Ji neturi viršyti 8 000 apskaitos vienetų. Pakrauta
arba nepakrauta priekaba laikoma atskira transporto priemone.
46 straipsnis
Atsakomybė dėl kitų daiktų
1. Dėl daiktų, paliktų transporto priemonėse ar prie transporto
priemonės pritvirtintose bagažinėse (pvz., skirtose vežti bagažui ar
slidėms), vežėjas atsako tik už nuostolius ar žalą, kurie patiriami
dėl jo kaltės. Visa mokama kompensacija neviršija 1 400 apskaitos
vienetų.
2. Daiktų, patalpintų transporto priemonės išorėje, įskaitant 1 dalyje
nurodytas bagažines, atžvilgiu vežėjas atsako už išorėje laikomus
daiktus tik jeigu įrodoma, kad nuostoliai ar žala patiriama dėl
veiksmų ar neveikimo, kuriuos vežėjas vykdė tyčia siekdamas padaryti
nuostolių ar žalos arba neatsargiai, žinodamas, kad tokie nuostoliai
arba žala galimi.
47 straipsnis
Taikoma teisė
Atsižvelgiant į šio skirsnio nuostatas transporto priemonėms taikomos
su atsakomybe dėl bagažo susijusios 2 skirsnio nuostatos.
IV skyrius
Bendrosios nuostatos
48 straipsnis
Teisės įvesti atsakomybės apribojimus praradimas
Šiose Vienodosiose taisyklėse numatyti atsakomybės apribojimai, taip
pat nacionalinės teisės aktų nuostatos, ribojančios kompensavimą
nustatyto dydžio išmoka, netaikomos, kai įrodoma, kad nuostoliai ar
žala patirta dėl veiksmų ar neveikimo, kuriuos vežėjas vykdė tyčia
siekdamas padaryti nuostolių ar žalos arba neatsargiai, žinodamas, kad
tokie nuostoliai arba žala galimi.
49 straipsnis
Konvertavimas ir palūkanos
1. Kai apskaičiuojant kompensaciją reikia konvertuoti sumas,
išreikštas užsienio valiuta, konvertuojama pagal keitimo kursą,
taikomą kompensacijos mokėjimo dieną ir toje vietoje.
2. Teisę į žalos atlyginimą turintis asmuo gali reikalauti palūkanų
nuo kompensacijos – penkių procentų per metus, skaičiuojant nuo 55
straipsnyje numatytos reikalavimo pateikimo dienos arba, jeigu toks
reikalavimas nebuvo pateiktas, – nuo tada, kai buvo pradėtas teisminis
nagrinėjimas.
3. Tačiau kompensacijos mokėjimo pagal 27 ir 28 straipsnius atveju
palūkanos gali priaugti tik nuo tos datos, kurią atsitiko įvykiai,
susiję su kompensacijos sumos įvertinimu, jeigu ši data yra vėlesnė už
reikalavimo pateikimo datą ar datą, kai buvo pradėtas teisminis
nagrinėjimas.
4. Bagažo atveju palūkanos mokamos tik tada, jei kompensacija viršija
16 apskaitos vienetų už bagažo registravimo kvitą.
5. Bagažo atveju, jeigu teisę į bagažą turintis asmuo per tinkamą jam
suteiktą laiką nepateikia vežėjui patvirtinamųjų dokumentų, kurie
būtini, kad būtų galutinai nustatyta pagal reikalavimą mokėtina suma,
palūkanos negali priaugti per laikotarpį nuo to momento, kai baigiasi
suteiktas laikas, iki tada, kai iš tikrųjų pateikiami dokumentai.
50 straipsnis
Atsakomybė branduolinių incidentų atveju
Pagal šias Vienodąsias taisykles vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės
už nuostolius ar žalą, patirtą dėl branduolinio incidento, kai
branduolinio įrenginio valdytojas ar kitas jį pavaduojantis asmuo yra
atsakingas už nuostolius ar žalą pagal valstybės įstatymus ir
taisykles, reglamentuojančias atsakomybę branduolinės energijos
srityje.
51 straipsnis
Asmenys, už kuriuos yra atsakingas vežėjas
Vežėjas atsako už savo darbuotojus ir kitus asmenis, kurių paslaugomis
jis naudojasi teikdamas vežimo paslaugas, kai šie darbuotojai ir kiti
asmenys veikia savo įgaliojimų ribose. Geležinkelio infrastruktūros,
kuria naudojantis vykdomas vežimas, valdytojai laikomi asmenimis,
kurių paslaugomis vežėjas naudojasi teikdamas vežimo paslaugas.
52 straipsnis
Kiti veiksmai
1. Visais atvejais, kai taikomos šios Vienodosios taisyklės, bet koks
su atsakomybe susijęs ieškinys bet kokiu pagrindu gali būti pareikštas
vežėjui tik pagal šiose Vienodosiose taisyklėse nustatytas sąlygas ir
apribojimus.
2. Tas pats galioja bet kokio ieškinio darbuotojams ir kitiems
asmenims, už kuriuos vežėjas atsako pagal 51 straipsnio nuostatas,
atveju.
V antraštinė dalis
Keleivio atsakomybė
53 straipsnis
Specialūs atsakomybės principai
Keleivis atsakingas vežėjui už nuostolius ar žalą:
a) padarytą jam nesilaikant jo pareigų pagal
1. 10, 14 ir 20 straipsnius,
2. Bendrosiose vežimo sąlygose išdėstytas specialias nuostatas dėl
transporto priemonių vežimo arba
3. reglamentą dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo
geležinkeliais (RID), arba
b) patirtą dėl jo vežamų daiktų ar gyvūnų,
nebent jis įrodo, kad nuostoliai ar žala buvo patirti dėl aplinkybių,
kurių jis negalėjo išvengti, ir dėl pasekmių, kurioms jis negalėjo
užkirsti kelio, nepaisant to, kad jis buvo atidus kaip to reikalaujama
iš sąžiningo keleivio. Ši nuostata neturi poveikio vežėjo atsakomybei
pagal 26 straipsnį ir 33 straipsnio 1 dalį.
VI antraštinė dalis
Teisių gynimas
54 straipsnis
Dalinių nuostolių ar žalos nustatymas
1. Kai vežėjas nustato ar numano arba teisę į žalos atlyginimą
turintis asmuo tvirtina, jog vežėjo atsakomybe vežamam daiktui
(bagažui, transporto priemonei) padaryta dalinių nuostolių ar žalos,
vežėjas turi neatidėliodamas ir, jeigu įmanoma, dalyvaujant teisę į
žalą turinčiam asmeniui parengti ataskaitą, kurioje nurodoma,
atsižvelgiant į nuostolių ar žalos pobūdį, daikto būklė ir kiek
įmanoma – nuostolių ar žalos apimtis, jų priežastis ir laikas, kada
jie buvo patirti.
2. Ataskaitos kopija nemokamai pateikiama teisę į žalos atlyginimą
turinčiam asmeniui.
3. Jeigu teisę į žalos atlyginimą turintis asmuo nepritaria
ataskaitoje pateiktiems duomenims, jis gali prašyti, kad bagažo ar
transporto priemonės būklę ir nuostolių ar žalos priežastis bei apimtį
įvertintų ekspertas, kurį paskiria vežimo sutarties šalys arba
teismas. Procedūrą, kurios reikia laikytis, reglamentuoja valstybės,
kurioje toks įvertinimas daromas, teisės aktai ir taisyklės.
55 straipsnis
Reikalavimai
1. Reikalavimai, susiję su vežėjo atsakomybe keleivių mirties ar žalos
asmeniui atvejais, turi būti siunčiami raštu vežėjui, kuriam gali būti
keliamas ieškinys. Vežimo, dėl kurio sudaryta viena sutartis ir kurį
vykdė paeiliui keli vežėjai, atveju reikalavimai taip pat gali būti
siunčiami pirmajam arba paskutiniajam vežėjui, taip pat vežėjui, kurio
pagrindinė verslo vieta ar filialas, ar agentūra, kuri sudarė vežimo
sutartį, yra valstybėje, kurioje yra keleivio gyvenamoji vieta arba
kur jis paprastai gyvena.
2. Kiti reikalavimai, susiję su vežimo sutartimi, turi būti siunčiami
raštu vežėjui, nurodytam 56 straipsnio 2 ir 3 dalyse.
3. Pateikiami dokumentų, kurie, teisę į žalos atlyginimą turinčio
asmens manymu, yra tinkami pateikti kartu su reikalavimu, originalai
arba kopijos, prireikus, jeigu vežėjas to reikalauja – tinkamai
patvirtintos kopijos. Tenkinant reikalavimą, vežėjas gali reikalauti
grąžinti bilietą, bagažo registracijos kvitą ir vežimo kvitą.
56 straipsnis
Vežėjai, kuriems galima pareikšti ieškinį
1. Ieškinys, paremtas vežėjo atsakomybe keleivių mirties ar žalos
asmeniui atvejais, gali būti pareikštas tik vežėjui, kuris yra
atsakingas pagal 26 straipsnio 5 dalį.
2. Atsižvelgiant į 4 dalį kiti keleivių ieškiniai, paremti vežimo
sutartimi, gali būti pareikšti tik pirmajam vežėjui, paskutiniajam
vežėjui arba vežėjui, kuris vykdė tą vežimo dalį, kurioje atsitiko
įvykis, dėl kurio pradėtas nagrinėjimas.
3. Jeigu vežimo, kurį vykdo paeiliui keletas vežėjų, atveju vežėjas,
kuris turi pristatyti bagažą ar transporto priemonę, yra su jo
sutikimu įrašytas į bagažo registracijos kvitą ar vežimo kvitą,
ieškinys jam gali būti pareikštas laikantis 2 straipsnio net tuo
atveju, jeigu jis negavo bagažo ar transporto priemonės.
4. Ieškinys dėl pagal vežimo sutartį sumokėtos sumos padengimo gali
būti pareikštas vežėjui, kuris gavo tą sumą, arba vežėjui, kurio vardu
ta suma buvo gauta.
5. Ieškinys kitam, 2 ir 4 dalyse nenurodytam vežėjui gali būti
pareikštas pateikiant priešpriešinį reikalavimą arba padarant išimtį
nagrinėjime, susijusiame su pagrindiniu reikalavimu, pagrįstu ta pačia
vežimo sutartimi.
6. Tiek, kiek šios Vienodosios taisyklės taikomos pavaduojančiam
vežėjui, ieškinys gali būti pareikštas ir jam.
7. Jeigu ieškovas gali pasirinkti kurį nors iš keleto vežėjų, jo teisė
rinktis išnyksta, kai tik jis pareiškia ieškinį vienam iš jų; tai
taikoma ir tada, kai ieškovas gali rinktis iš vieno ar keleto vežėjų
ir iš pavaduojančio vežėjo.
58 straipsnis
Teisės pareikšti ieškinį mirties arba kūno sužalojimo atveju išnykimas
1. Bet kokia turinčio teisę asmens teisė pareikšti ieškinį dėl vežėjo
atsakomybės keleivių mirties arba kūno sužalojimo atveju išnyksta, jei
turintis teisę asmuo per dvylika mėnesių nuo tada, kai sužinojo apie
nuostolius ar žalą, vienam iš vežėjų, kuriam pagal 55 straipsnio 1
dalį gali būti pateikiamas reikalavimas, nepraneša apie keleivį
ištikusį nelaimingą atsitikimą. Tais atvejais, kai turintis teisę
asmuo žodžiu praneša vežėjui apie nelaimingą atsitikimą, vežėjas
pateikia tokiam asmeniui patvirtinimą apie tokį pranešimą žodžiu.
2. Tačiau teisė pareikšti ieškinį neišnyksta, jei:
a) per 1 dalyje numatytą terminą turintis teisę asmuo pateikė
reikalavimą vienam iš 55 straipsnio 1 dalyje nurodytų vežėjų;
b) per 1 dalyje nustatytą terminą atsakingas vežėjas apie keleivį
ištikusį nelaimingą atsitikimą sužinojo kokiu nors kitu būdu;
c) pranešimas apie nelaimingą atsitikimą nebuvo pateiktas arba buvo
pateiktas pavėluotai dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo turinčio
teisę asmens;
d) turintis teisę asmuo įrodo, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl
vežėjo kaltės.
59 straipsnis
Teisės pareikšti su bagažo vežimu susijusį ieškinį išnykimas
1. Turinčiam teisę asmeniui priėmimus bagažą išnyksta visos teisės
vežėjui pareikšti su bagažo vežimo sutartimi susijusį ieškinį dalies
bagažo praradimo, žalos bagažui ar vėlavimo pristatant bagažą atveju.
2. Tačiau teisė pareikšti ieškinį neišnyksta:
a) dalies bagažo praradimo atveju arba žalos bagažui atveju, jei
1. bagažo praradimas ar žala bagažui buvo patvirtintas pagal 54
straipsnį iki turinčiam teisę asmeniui atsiimant bagažą;
2. patvirtinimas, kuris turėjo būti atliktas pagal 54 straipsnį,
nebuvo atliktas vien dėl vežėjo kaltės;
b) bagažo praradimo ar žalos bagažui, kuri nėra akivaizdi, atveju, kai
tokį praradimą arba sužalojimą patvirtina turintis teisę asmuo, jei
jis
1. prašo patvirtinti pagal 54 straipsnį iš karto po to, kai sužinojo
apie bagažo praradimą arba žalą bagažui, bet ne vėliau nei per tris
dienas nuo bagažo priėmimo, ir
2. jei jis įrodo, kad bagažas prarastas arba žala bagažui padaryta
laikotarpiu nuo tada, kai bagažą priėmė vežėjas, iki bagažo
pristatymo;
c) pavėlavimo pristatyti bagažą atveju, jei turintis teisę asmuo per
dvidešimt vieną dieną vieno iš 56 straipsnio 3 dalyje nurodytų vežėjų
pareikalavo pripažinti jo teises;
d) jei turintis teisę asmuo įrodo, kad bagažas prarastas ar jam
padaryta žala dėl vežėjo kaltės.
60 straipsnis
Ieškinio senaties terminai
1. Ieškinio senaties terminai ieškiniams dėl žalos atlyginimo
remiantis vežėjo atsakomybe keleivių mirties ar kūno sužalojimo atveju
pateikti yra:
a) keleiviams – treji metai nuo nelaimingo atsitikimo dienos;
b) kitiems turintiems teisę asmenims – treji metai nuo keleivio
mirties dienos neviršijant penkerių metų laikotarpio po nelaimingo
atsitikimo dienos.
2. Ieškinio senaties terminas kitiems ieškiniams, susijusiems su
vežimo sutartimi, yra vieneri metai. Tačiau tais atvejais, kai bagažas
prarandamas arba jam padaroma žala dėl veiksmų ar neveikimo, kuriuos
vežėjas vykdė tyčia siekdamas, kad bagažas būtų prarastas arba jam
padaryta žala, arba neatsargiai, žinodamas, kad toks bagažo praradimas
arba žala bagažui yra galimi, taikomas dvejų metų ieškinio senaties
terminas.
3 2 dalyje numatytas ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams:
a) dėl kompensacijos praradus visą bagažą – nuo keturioliktos dienos
pasibaigus 22 straipsnio 3 dalyje nustatytam terminui;
b) dėl kompensacijos praradus dalį bagažo, padarius bagažui žalą ar
pavėlavus pristatyti bagažą – nuo pristatymo dienos;
c) visais kitais atvejais, susijusiais su keleivių vežimu – nuo
paskutinės bilieto galiojimo dienos.
Diena, nuo kurios pradedamas skaičiuoti ieškinio senaties terminas,
nėra įskaitoma į šį terminą.
4. [...]
5. [...]
6. Ieškinio senaties terminų sustabdymą ir nutraukimą reglamentuoja
nacionalinė teisė.
VII antraštinė dalis
Vežėjų tarpusavio santykiai
61 straipsnis
Užmokesčio už vežimą pasidalinimas
1. Vežėjas, surinkęs arba turėjęs surinkti užmokestį už vežimą,
atitinkamiems vežėjams privalo sumokėti atitinkamas to užmokesčio
dalis. Mokėjimo būdai nustatomi vežėjų sudarytoje sutartyje.
2. 6 straipsnio 3 dalis, 16 straipsnio 3 dalis ir 25 straipsnis taip
pat taikomi paeiliui krovinį vežantiems vežėjams.
62 straipsnis
Atgręžtinio reikalavimo teisė
1. Vežėjas, pagal šias Vienodąsias taisykles sumokėjęs kompensaciją,
turi atgręžtinio reikalavimo teisę išsiieškoti kompensaciją iš kitų
vežime dalyvavusių vežėjų pagal šias nuostatas:
a) nuostolius arba žalą padaręs vežėjas už ją atsako vienasmeniškai;
b) kai nuostoliai arba žala kilo dėl kelių vežėjų kaltės, kiekvienas
iš jų atsako už savo padarytus nuostolius arba žalą; jei negalima taip
atskirti, kompensacija tarp jų paskirstoma laikantis c punkto
nuostatos;
c) jei negalima įrodyti, dėl kurio iš vežėjų kaltės buvo padaryti
nuostoliai arba žala, mokėtina kompensacijos suma padalinama visiems
vežime dalyvavusiems vežėjams, išskyrus tuos, kurie įrodo, kad
nuostoliai ar žala buvo padaryti ne dėl jų kaltės; mokėtina
kompensacijos suma yra proporcinga atitinkamoms jų gautoms užmokesčio
už vežimą dalims.
2. Vieno iš vežėjų nemokumo atveju nesumokėta kompensacijos suma,
kurią jis turėjo sumokėti, padalinama visiems kitiems vežime
dalyvavusiems vežėjams proporcingai jų gautoms užmokesčio už vežimą
dalims.
63 straipsnis
Atgręžtinio reikalavimo teisės įgyvendinimo tvarka
1. Vežėjas, kuriam pateikiamas atgręžtinis reikalavimas, negali
ginčyti pagal 62 straipsnį atgręžtinio reikalavimo teisę
įgyvendinančio vežėjo sumokėtos kompensacijos sumos teisėtumo, jei
kompensaciją nustatė teismas ir kai pirmiau šiam vežėjui, kuriam
tinkamai buvo pranešta apie procesą, buvo sudaryta galimybė dalyvauti
šiame procese. Teismas, kuriam pateiktas pagrindinis ieškinys, nustato
terminą iki kurio turi būti pranešta apie procesą ir iki kurio vežėjas
turi teisę prisijungti prie proceso.
2. Atgręžtinio reikalavimo teisę įgyvendinantis vežėjas privalo
viename ir tame pačiame procese pateikti savo reikalavimą visiems
vežėjams, su kuriais jam nepavyko susitarti. To nepadaręs jis netenka
atgręžtinio reikalavimo teisės tų vežėjų, prieš kuriuos jis nepradėjo
proceso, atžvilgiu.
3. Teismas vienu ir tuo pačiu sprendimu nusprendžia dėl visų jam
pateiktų atgręžtinių reikalavimų.
4. Atgręžtinio reikalavimo teisę norintis įgyvendinti vežėjas gali
pateikti ieškinį teismui toje valstybėje, kurios teritorijoje yra
vieno iš vežime dalyvaujančių vežėjų pagrindinė verslo vieta arba
vežimo sutartį sudaręs filialas ar agentūra.
5. Kai ieškinys privalo būti pateikiamas prieš keletą vežėjų, ieškovu
esantis vežėjas turi teisę pasirinkti teismą, kuriam jis pateiks
ieškinį, iš teismų, kurie turi tokią teisę pagal 4 dalį.
6. Bylos dėl atgręžtinio reikalavimo negali būti sujungtos į vieną
bylą su bylomis dėl kompensacijų, kurias iškėlė pagal vežimo sutartį
teisę turintis asmuo.
64 straipsnis
Susitarimai dėl atgręžtinio reikalavimo teisės
Vežėjai gali sudaryti susitarimus, pagal kuriuos nukrypstama nuo 61 ir
62 straipsnių.
II PRIEDAS
MINIMALI INFORMACIJA, KURIĄ PRIVALO PATEIKTI GELEŽINKELIO ĮMONĖS ir
(arba) bilietų pardavėjai
I dalis: Informacija prieš kelionę
Bendros sutarčiai taikomos sąlygos;
greičiausios kelionės tvarkaraščiai ir sąlygos;
pigiausios kelionės tvarkaraščiai ir sąlygos;
prieinamumas ribotos judėsenos asmenims, naudojimosi sąlygos ir
tokiems asmenims skirti patogumai traukinyje;
prieinamumas ir naudojimosi sąlygos keleiviams, turintiems dviračius;
galimybė gauti vietą rūkymui ar ne rūkymui skirtose vietose, pirmos ir
antros klasės vagonuose bei vagonuose su miegamosiomis vietomis ir
miegamuosiuose vagonuose;
visi veiksmai, kurie galėtų sutrikdyti ar suvėlinti paslaugas;
galimybė naudotis traukinyje teikiamomis paslaugomis;
prašymo dėl prarasto bagažo pateikimo tvarka;
skundų pateikimo tvarka.
II dalis: Informacija kelionės metu
Traukinyje teikiamos paslaugos;
kita stotelė;
vėlavimas;
pagrindinės susisiekimo paslaugos;
apsaugos ir saugumo klausimai.
III PRIEDAS
BŪTINI PASLAUGOS KOKYBĖS STANDARTAI
Informacija ir bilietai;
tarptautinio susisiekimo paslaugų teikimo punktualumas ir pagrindiniai
principai, kaip elgtis nutrūkus paslaugų tiekimui;
tarptautinių susisiekimo paslaugų atšaukimas;
riedmenų ir stoties patalpų švara (oro kokybė vagonuose, sanitarinių
įrenginių higiena ir kt.);
klientų apklausa apie paslaugos kokybę;
skundų nagrinėjimas, išmokos ir kompensacija už kokybės standartų
neatitikimą;
ribotos judėsenos asmenims teikiama pagalba.
1OL C 221, 2005 9 8, p. 8.
2OL C 71, 2005 3 22, p. 26.
32005 m. rugsėjo 28 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 227 E, 2006 9
21, p. 490), 2006 m. liepos 24 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C 289
E, 2006 11 28, p. 1). 2007 m. sausio 18 d. Europos Parlamento pozicija
(dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje), 2007 m. rugsėjo 25 d.
Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija ir 2007 m. rugsėjo 26 d.
Tarybos sprendimas.
1OL C 137, 2002 6 8, p. 2.
2OL L 110, 2001 4 20, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais,
padarytais Komisijos direktyva 2007/32/EB (OL L 141, 2007 6 2, p. 63).
1OL L 281, 1995 11 23, p. 31. Direktyva su pakeitimais, padarytais
Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).
1OL L 184, 1999 7 17, p. 23. Sprendimas su pakeitimais, padarytais
Sprendimu 2006/512/EB (OL L 220, 2006 7 22, p.
1OL L 143, 1995 6 27, p. 70. Direktyva su paskutiniais pakeitimais,
padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/49/EB (OL L
164, 2004 4 30, p. 44).
1OL L 237, 1991 8 24, p. 25. Direktyva su paskutiniais pakeitimais,
padarytais Direktyva 2006/103/EB (OL L 363, 2006 12 20, p. 344).
5 metai nuo šio reglamento įsigaliojimo.
12001 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
2001/14/EB dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo,
mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo (OL L 75,
2001 3 15, p. 29). Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais
Direktyva 2004/49/EB.
11990 m. birželio 13 d. Tarybos direktyva 90/314/EEB dėl kelionių,
atostogų ir organizuotų išvykų paketų (OL L 158, 1990 6 23, p. 59).
Vieneri metai nuo šio reglamento priėmimo.
Vieneri metai nuo šio reglamento priėmimo.
Šeši mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.
Treji metai nuo šio reglamento įsigaliojimo.
PE-CONS 3637/7/07 REV 7
LT