PATVIRTINTA Jaunuolių Dienos Centro Direktoriaus 2017 M Vasario 1

patvirtinta jaunuolių dienos centro direktoriaus 2017 m. vasario 1 d. įsakymu nr. v-22 darbo tvarkos taisyklės i.

PATVIRTINTA
Jaunuolių dienos centro direktoriaus
2017 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. V-22

DARBO TVARKOS TAISYKLĖS
I.
BENDROSIOS NUOSTATOS
1.
Jaunuolių dienos centras (toliau tekste – Centras) įregistruotas
1996 metais, tai biudžetinė įstaiga teikianti dienos socialinės
globos paslaugas sutrikusio intelekto asmenims.
2.
Centro darbo tvarkos taisyklės (toliau tekste – Taisyklės) – tai
vidaus norminis aktas, reglamentuojantis Centro darbo tvarką,
darbuotojų priėmimą ir atleidimą, pagrindines teises, pareigas,
funkcijas, darbo sutartį sudariusių šalių atsakomybę, darbo
režimą, poilsio laiką, darbuotojų skatinimą ir nuobaudas, taip pat
kitus Centre darbo santykius reguliuojančius klausimus.
3.
Taisykles įsakymu tvirtina Centro direktorius, suderinęs su
darbuotojų atstovais.
4.
Centras savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos
Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės
aktais, Centro nuostatais ir šiomis Taisyklėmis.
5.
Su šiomis Taisyklėmis ir jų pakeitimais pasirašytinai
supažindinami visi Centro darbuotojai. Naujai priimti Centro
darbuotojai su šiomis Taisyklėmis supažindinami pirmąją jų darbo
dieną.
6.
Už Centro darbo tvarkos taisyklių įgyvendinimą atsako direktorius.
7.
Centro darbo tvarkos taisyklių privalo laikytis visi darbuotojai.
8.
Visi Centro darbuotojai susipažįsta su darbo tvarkos taisyklėmis
ir savo parašu patvirtina, kad žino ir laikosi šių taisyklių.
II.
DARBO SUTARTIES SUDARYMAS, KEITIMAS, NUTRAUKIMAS
9.
Darbo sutartis − darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį
darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai
atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti
darbo užmokestį.
10.
Pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai
darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo
procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio
nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai.
11.
Darbo sutarties sąlygos yra būtinosios ir papildomos.
1.
Būtinosios darbo sutarties sąlygos – sąlygos (darbo funkcija,
darbo apmokėjimo sąlygos ir darbovietė), dėl kurių susitarus
laikoma, kad darbo sutartis yra sudaryta.
2.
Papildomos darbo sutarties sąlygos – darbo sutarties šalių
susitarimu nustatomos darbo sąlygos, kurios sukonkretina darbo
teisės normas arba įtvirtina joms neprieštaraujantį darbo
sutarties šalių susitarimą dėl darbo. Šių sąlygų neprivaloma
sulygti darbo sutartimi, tačiau jos tampa darbo sutarties
šalims privalomos, kai dėl jų susitariama.
12.
Darbo sutarties šalys papildomai gali susitarti dėl papildomo
darbo, išbandymo, mokymo išlaidų atlyginimo, ne viso darbo laiko.
13.
Darbo sutarties šalys, iki sudarydamos darbo sutartį, taip pat ir
tada, kai darbo sutartis nesudaryta, turi laikytis lyčių lygybės,
nediskriminavimo kitais pagrindais, sąžiningumo, sutarčiai
sudaryti ir vykdyti reikalingos informacijos suteikimo ir
konfidencialios informacijos išsaugojimo pareigų. Draudžiama iš
darbuotojo reikalauti informacijos, kuri nėra susijusi su jo
sveikatos būkle, kvalifikacija ar kitomis aplinkybėmis,
nesusijusiomis su tiesioginiu darbo funkcijos atlikimu.
14.
Apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą
nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio
draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo
ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo
valdyba) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną
iki numatytos darbo pradžios.
15.
Darbo sutartis įsigalioja darbuotojui pradėjus dirbti.
16.
Darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai
pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką
darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų
saugos ir sveikatos reikalavimais.
17.
Darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais.
18.
Darbo sutarties pakeitimai taip pat daromi raštu.
19.
Iki darbo pradžios darbuotojui turi būti pateikta ši informacija:
1.
visas darbdavio pavadinimas, kodas, registruotos buveinės
adresas;
2.
darbo funkcijos atlikimo vieta;
3.
darbo sutarties rūšis;
4.
darbo funkcijos apibūdinimas ar aprašymas arba darbo
(pareigybės) pavadinimas;
5.
darbo pradžia;
6.
numatoma darbo pabaiga (terminuotos darbo sutarties atveju);
7.
kasmetinių atostogų trukmė;
8.
įspėjimo terminas, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio ar
darbuotojo iniciatyva;
9.
darbo užmokestis ir jo sudedamosios dalys, užmokesčio už darbą
mokėjimo terminai ir tvarka;
10.
nustatyta darbuotojo darbo dienos arba darbo savaitės trukmė.
20.
Darbo sutartis pasibaigia:
1.
nutraukus darbo sutartį šalių susitarimu;
2.
nutraukus darbo sutartį vienos iš šalių iniciatyva;
3.
nutraukus darbo sutartį darbdavio valia;
4.
nutraukus darbo sutartį nesant šalių valios;
5.
mirus darbo sutarties šaliai – fiziniam asmeniui;
6.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro
nustatyta tvarka, kai neįmanoma nustatyti darbdavio – fizinio
asmens ar darbdavio atstovų buvimo vietos.
21.
Darbo sutarčių rūšys:
1.
neterminuota darbo sutartis;
2.
terminuota darbo sutartis;
3.
laikinojo darbo sutartis;
4.
pameistrystės darbo sutartis;
5.
projektinio darbo sutartis;
6.
darbo vietos dalijimosi darbo sutartis;
7.
darbo keliems darbdaviams sutartis;
8.
sezoninio darbo sutartis.
III.
KOMANDIRUOTŲ DARBUOTOJŲ DARBO SANTYKIŲ YPATUMAI
22.
Darbuotojo komandiruotė yra jo darbo pareigų atlikimas kitoje,
negu yra nuolatinė darbo vieta, vietoje.
23.
Darbuotojo komandiruotės metu darbuotojui paliekamas jo darbo
užmokestis. Jeigu komandiruotės metu darbuotojas patiria papildomų
sąnaudų (transporto, kelionės, nakvynės ir kitų išlaidų),
darbdavys jas turi kompensuoti.
24.
Jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena
(pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui
privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų
mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos
įgaliota institucija.
25.
Į darbuotojo komandiruotės laiką įeina darbuotojo kelionės į
darbdavio nurodytą darbo vietą ir atgal laikas. Jeigu kelionė vyko
po darbo dienos valandų, poilsio ar švenčių dieną, darbuotojas
turi teisę į tokios pačios trukmės poilsį pirmą darbo dieną po
kelionės arba šis poilsio laikas pridedamas prie kasmetinių
atostogų laiko, paliekant už šį poilsio laiką darbuotojo darbo
užmokestį.
26.
Komandiruotės metu darbuotojas turi dirbti įprastu darbo laiko
režimu, jeigu darbdavys nėra nustatęs kitokių įpareigojimų.
IV.
DARBO LAIKAS
27.
Darbo laikas – bet koks laikas, kuriuo darbuotojas yra darbdavio
žinioje ar atlieka pareigas pagal darbo sutartį. Į darbo laiką
įtraukiami šie laikotarpiai:
1.
pasirengimas darbui darbo vietoje;
2.
fiziologinės pertraukos ir specialios pertraukos;
3.
kelionės iš darbovietės į darbdavio nurodytą darbo funkcijos
laikino atlikimo vietą laikas;
4.
kvalifikacijos tobulinimo darbdavio pavedimu laikas;
5.
privalomų darbuotojų sveikatos patikrinimų laikas;
6.
nušalinimo nuo darbo laikas, jeigu nušalintas darbuotojas
privalo laikytis nustatytos darbovietėje tvarkos;
7.
kiti darbo teisės normų nustatyti laikotarpiai.
28.
Darbo laiko norma, tai yra laiko trukmė, kurią darbuotojas
vidutiniškai per tam tikrą laikotarpį turi dirbti darbdaviui, kad
atliktų pareigas pagal darbo sutartį (neskaitant papildomo darbo
ir viršvalandžių), turi būti nustatyta darbo sutartyje.
29.
Darbo laiko norma nurodoma darbo valandomis per savaitę, darbo
valandomis per dieną ar kitą apskaitinį laikotarpį, nepažeidžiant
Darbo kodekso ar kitų darbo teisės normų nustatytų maksimaliojo
darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko trukmės reikalavimų.
30.
Darbuotojo darbo laiko norma yra keturiasdešimt valandų per
savaitę, nebent darbo teisės normos darbuotojui nustato
sutrumpintą darbo laiko normą arba šalys susitaria dėl ne viso
darbo laiko.
31.
Švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena
valanda, išskyrus pagal sutrumpintą darbo laiko normą dirbančius
darbuotojus.
32.
Vidutinis darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, tačiau
neįskaitant darbo pagal susitarimą dėl papildomo darbo, per
kiekvieną septynių dienų laikotarpį negali būti ilgesnis kaip
keturiasdešimt aštuonios valandos.
33.
Darbo laikas, įskaitant viršvalandžius ir darbą pagal susitarimą
dėl papildomo darbo, per darbo dieną negali būti ilgesnis kaip
dvylika valandų, neįskaitant pietų pertraukos, ir šešiasdešimt
valandų per kiekvieną septynių dienų laikotarpį.
34.
Negali būti dirbama daugiau kaip šešias dienas per septynias
paeiliui einančias dienas.
35.
Darbo laiko apskaita tvarkoma darbdavio patvirtintos formos darbo
laiko apskaitos žiniaraščiuose, kurie gali būti pildomi ir saugomi
elektroniniu būdu.
36.
Darbuotojas turi teisę susipažinti su savo darbo laiko apskaita ir
reikalauti neatlygintinai gauti darbo laiko apskaitos žiniaraščio
išrašą.
V.
POILSIO LAIKAS
37.
Poilsio laikas – laisvas nuo darbo laikas. Darbo laiko režimas
negali pažeisti šių minimaliojo poilsio laiko reikalavimų:
1.
per darbo dieną darbuotojui suteikiamos fiziologinės
pertraukos pagal darbuotojo poreikį;
2.
ne vėliau kaip po penkių valandų darbo darbuotojams turi būti
suteikta pietų pertrauka, skirta pailsėti ir pavalgyti. Šios
pertraukos trukmė negali būti trumpesnė negu trisdešimt
minučių ir ne ilgesnė kaip dvi valandos, nebent šalys
susitaria dėl suskaidytos darbo dienos laiko režimo. Per pietų
pertrauką darbuotojas gali palikti darbovietę;
3.
kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų trukmė
negali būti trumpesnė kaip vienuolika valandų iš eilės, o per
septynių paeiliui einančių dienų laikotarpį darbuotojui turi
būti suteiktas bent trisdešimt penkių valandų nepertraukiamojo
poilsio laikas.
38.
Paprastai nedirbama šiomis švenčių dienomis:
1.
sausio 1-ąją – Naujųjų metų dieną;
2.
vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną;
3.
kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną;
4.
sekmadienį ir pirmadienį – krikščionių Velykų (pagal
vakarietiškąją tradiciją) dienomis;
5.
gegužės 1-ąją – Tarptautinę darbo dieną;
6.
pirmąjį gegužės sekmadienį – Motinos dieną;
7.
pirmąjį birželio sekmadienį – Tėvo dieną;
8.
birželio 24-ąją – Rasos ir Joninių dieną;
9.
liepos 6-ąją – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo
karūnavimo) dieną;
10.
rugpjūčio 15-ąją – Žolinę (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų
dieną);
11.
lapkričio 1-ąją – Visų Šventųjų dieną;
12.
gruodžio 24-ąją – Kūčių dieną;
13.
gruodžio 25-ąją ir 26-ąją – Kalėdų dienomis.
39.
Poilsio diena – diena, kurią nedirbama pagal darbo laiko režimą.
Bendra poilsio diena yra sekmadienis.
40.
Skirti dirbti poilsio dieną galima tik su darbuotojo sutikimu.
41.
Atostogos gali būti:
1.
kasmetinės;
2.
tikslinės;
3.
pailgintos, papildomos.
42.
Per atostogų laikotarpį darbuotojui paliekama darbo vieta
(pareigos).
43.
Kasmetinės atostogos – laisvas nuo darbo laikas, suteikiamas
darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, mokant jam
atostoginius.
44.
Darbuotojams suteikiamos ne mažiau kaip dvidešimt darbo dienų
kasmetinės atostogos.
45.
Socialinį darbą dirbantiems darbuotojams suteikiamos pailgintos
atostogos.
46.
Atostogos skaičiuojamos darbo dienomis. Švenčių dienos į atostogų
trukmę neįskaičiuojamos.
47.
Teisė pasinaudoti dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę
kompensaciją už jas šio kodekso nustatytu atveju) atsiranda, kai
darbuotojas įgauna teisę į bent vienos darbo dienos trukmės
atostogas.
48.
Darbo metai, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos,
prasideda nuo darbuotojo darbo pagal darbo sutartį pradžios.
49.
Kasmetines atostogas pakeisti pinigine kompensacija draudžiama,
išskyrus darbo santykių pasibaigimą, kai darbuotojui sumokama
kompensacija už nepanaudotas visos trukmės kasmetines atostogas ar
jų dalį.
50.
Kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per darbo
metus. Bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti
trumpesnė kaip dešimt darbo dienų.
51.
Kasmetinių atostogų laiku darbuotojui paliekamas jo vidutinis
darbo užmokestis (atostoginiai).
52.
Atostoginiai išmokami ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš
kasmetinių atostogų pradžią.
53.
Darbuotojo atskiru prašymu, suteikus kasmetines atostogas,
atostoginiai mokami įprasta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka.
54.
Tikslinės atostogos yra:
1.
nėštumo ir gimdymo;
2.
tėvystės;
3.
vaikui prižiūrėti;
4.
mokymosi;
5.
kūrybinės;
6.
nemokamos.
55.
Darbdavys užtikrina darbuotojo teisę po tikslinių atostogų grįžti
į tą pačią ar lygiavertę darbo vietą (pareigas) ne mažiau
palankiomis negu buvusios darbo sąlygomis, įskaitant darbo
užmokestį, ir naudotis visomis geresnėmis sąlygomis, įskaitant
teisę į darbo užmokesčio padidėjimą, į kurias jis būtų turėjęs
teisę, jeigu būtų dirbęs.
VI.
DARBO UŽMOKESTIS
56.
Darbo užmokestis – atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą
pagal darbo sutartį. Kiekvieno centro darbuotojo darbo užmokestis
nustatomas pasirašant darbo sutartį.
57.
Jeigu darbuotojas dirba ne visą darbo dieną, jam mokama
proporcingai dirbtam laikui.
58.
Darbo užmokestis mokamas du kartus per mėnesį: avansas ir likusi
darbo užmokesčio dalis.
59.
Esant raštiškam darbuotojo prašymui, atlyginimas gali būti mokamas
vieną kartą per mėnesį.
60.
Darbo užmokestis pervedamas tiesiogiai į darbuotojo nurodytą banko
sąskaitą.
61.
Darbo užmokestis mokamas pinigais.
62.
Darbuotojo darbo užmokestį sudaro:
1.
bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (valandinis atlygis arba
mėnesinė alga);
2.
papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu
ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą
darbo apmokėjimo sistemą;
3.
galimi priedai už įgytą kvalifikaciją;
4.
priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių
vykdymą;
5.
premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar
mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą
darbo apmokėjimo sistemą;
6.
premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją
už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų
grupės veiklą ar veiklos rezultatus.
63.
Darbo sutartyje nustatomas darbo užmokestis per mėnesį.
64.
Darbo užmokesčio dydis negali būti mažesnis, negu nustato darbo
santykiams taikomi įstatymai, kitos darbo teisės normos ar
darbovietėje patvirtinta darbo apmokėjimo sistema.
65.
Darbdavys ne rečiau kaip kartą per mėnesį raštu ar elektroniniu
būdu darbuotojui pateikia informaciją apie jam apskaičiuotas,
išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie dirbto darbo laiko
trukmę, atskirai nurodydamas viršvalandinių darbų trukmę.
66.
Duomenys apie atskiro darbuotojo darbo užmokestį teikiami ar
skelbiami tik įstatymų nustatytais atvejais arba su darbuotojo
sutikimu.
67.
Darbuotojo reikalavimu darbdavys privalo išduoti pažymą apie darbą
toje įmonėje, nurodydamas darbuotojo darbo funkciją ar pareigas,
kiek laiko jis dirbo, darbo užmokesčio dydį ir sumokėtų mokesčių
bei valstybinio socialinio draudimo įmokų dydį.
68.
Visų Jaunuolių dienos centro darbuotojų darbo užmokesčiui
nustatyti taikoma Darbo apmokėjimo sistema. Sistemoje
detalizuojami pareiginės algos pastoviosios dalies nustatymo
kriterijai ir nustatoma pagrindinės algos kintamosios dalies,
priemokų, premijų mokėjimo tvarka ir sąlygos; pareigybių lygius ir
grupes, taip pat kasmetinį veiklos vertinimą. Darbo apmokėjimo
sistema tvirtinama atskiru centro direktoriaus įsakymu ir yra
neatskiriama Darbo tvarkos taisyklių dalis.
VII.
SKATINIMAS IR ATSAKOMYBĖ
69.
Centro administracija, už gerą darbo pareigų vykdymą, ilgalaikį ir
nepriekaištingą darbą, taip pat už kitus darbo rezultatus, gali
skatinti darbuotojus (pareikšti padėką, apdovanoti dovana,
premijuoti, suteikti papildomų atostogų, pirmumo teise pasiųsti
tobulintis ir kt.).
70.
Už puikų ir pavyzdinį pareigų vykdymą, našų darbą, ilgalaikį ir
nepriekaištingą darbą, Centro darbuotojams gali būti taikomos
skatinimo priemonės:
1.
padėka raštu ar žodžiu;
2.
priemokos skyrimas;
3.
paaukštinimas pareigose;
4.
Visos skatinimo priemonės darbuotojui turi būti taikomos
individualiai, turėti pozityvų poveikį ir suteikti jam dvasinį
komfortą.
VIII.
PAGRINDINĖS DARBUOTOJO IR DARBDAVIO TEISĖS IR PAREIGOS
71.
Pagrindinės darbuotojo pareigos:
1.
žinoti ir vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus, Vyriausybės
nutarimus, kitus norminius aktus, susijusius su darbo,
socialiniais ir saugos darbe klausimais;
2.
vykdant darbines funkcijas, vadovautis darbo tvarkos ir etikos
taisyklėmis, saugos ir sveikatos bei priešgaisrinės saugos
instrukcijomis, kitomis Centro veiklą reglamentuojančiomis
taisyklėmis ir tvarkomis;
3.
laiku ir tiksliai vykdyti Centro administracijos nurodymus;
4.
laikytis įstaigoje nustatyto darbo laiko ir poilsio režimo;
5.
laikytis visuotinai priimtų elgesio normų ir tarpusavio
santykių reikalavimų;
6.
pasikeitus darbuotojo asmens duomenims (pavardė, adresas,
telefono numeris, išsilavinimo cenzas, darbo stažas,
kvalifikacinė kategorija ir pan.) per dvi darbo dienas
informuoti Centro administraciją;
7.
pastebėjus netinkamą kolegos elgesį su paslaugų gavėjais arba
kolegomis: emocijų demonstravimą, bendravimą pakeltu balso
tonu, necenzūrinių žodžių vartojimą, asmens orumo pažeidimą,
žeminimą, kitų socialinio darbo principų pažeidimą nedelsiant
apie tai pranešti Centro direktoriui.
72.
Pagrindinės darbuotojo teisės:
1.
gauti iš Centro informaciją, susijusią su jo darbo santykiais;
2.
kreiptis žodžiu ir raštu į Centro administraciją darbo
sutarties klausimais;
3.
gauti nustatytą darbo užmokestį už atliktą darbą;
4.
kelti kvalifikaciją;
5.
naudotis kasmetinėmis, tikslinėmis ir nemokamomis atostogomis;
6.
gauti Lietuvos Respublikos įstatymais nustatytas socialines
garantijas.
73.
Darbdavys privalo:
1.
organizuoti darbuotojų darbą taip, kad kiekvienas iš jų dirbtų
pagal fiziologiškai pagrįstą darbo ir poilsio režimą bei
dirbtų pagal savo specialybę ir kvalifikaciją, turėtų jam
paskirtą darbo vietą ir priemones;
2.
užtikrinti, kad būtų tinkamai techniškai įrengtos visos darbo
vietos ir jose sudarytos darbo sąlygos, atitinkančios saugos
ir sveikatos taisyklių reikalavimus;
3.
užtikrinti sanitarijos ir higienos sąlygas;
4.
atsižvelgti į komisijos išvadą dėl darbuotojų sveikatos
būklės;
5.
vykdyti darbuotojų instruktavimą dėl darbo saugos;
6.
laiku apmokyti darbuotojus saugiai dirbti pagal pareigybes.
Supažindinti darbuotojus su pareiginiais nuostatais;
7.
laiku supažindinti darbuotojus su užduotimis ir jų įvykdymo
sąlygomis bei terminais;
8.
gerbti darbuotojų atstovų teises ir netrukdyti jiems veikti.
Darbuotojų atstovų veikla negali būti nutraukiama darbdavio
valia.
IX.
ŽALOS ATLYGINIMAS
74.
Kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo
pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą
turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą.
75.
Darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne
daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu
turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, – ne
daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio.
76.
Darbuotojas privalo atlyginti visą žalą šiais atvejais:
1.
žala padaryta tyčia;
2.
žala padaryta jo veikla, turinčia nusikaltimo požymių;
3.
žala padaryta neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių,
toksinių ar psichotropinių medžiagų darbuotojo;
4.
žala padaryta pažeidus pareigą saugoti konfidencialią
informaciją, susitarimą dėl nekonkuravimo;
5.
darbdaviui padaryta neturtinė žala;
6.
kai visiško žalos atlyginimo atvejis numatytas kolektyvinėje
sutartyje.
77.
Jeigu darbdavys buvo apdraudęs darbuotojo civilinę atsakomybę
(taip pat ir trečiųjų asmenų atžvilgiu), darbdavys privalo
kreiptis dėl draudimo atlyginimo išmokėjimo tiesiogiai į draudiką.
78.
Jeigu darbdavys privalo atlyginti darbuotojui žalą, padarytą dėl
darbuotojo suluošinimo ar kitokio jo sveikatos sužalojimo, ar jo
mirties atveju, ar dėl jo susirgimo profesine liga, darbdavys
privalo žalą atlyginti tiek, kiek jos nepadengia valstybinio
socialinio draudimo išmokos.
79.
Jeigu darbdavio įmonė likviduojama neatlyginus nukentėjusiems
asmenims padarytos žalos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar
susirgimų profesine liga, neatlygintos žalos atlyginimo sumos
kaupiamos ir išieškomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso
nustatyta tvarka.
X.
DARBUOTOJŲ SAUGA IR SVEIKATA
80.
Kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir
sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, nustatytos Lietuvos
Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme. Šis įstatymas
taip pat nustato darbuotojų ir darbdavių teises ir pareigas,
institucinę darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo sistemą bei
specialias nuostatas atskirų darbuotojų grupių apsaugai (nėščioms,
neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms darbuotojoms,
asmenims iki aštuoniolikos metų, neįgaliesiems).
81.
Kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir aplinka turi būti saugi ir
nekenksminga sveikatai, įrengta pagal darbuotojų saugos ir
sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus.
82.
Darbas turi būti organizuojamas vadovaujantis darbuotojų saugos ir
sveikatos norminių teisės aktų reikalavimais.
83.
Darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės finansuojamos darbdavio
lėšomis.
84.
Jaunuolių dienos centre yra šios būtinosios saugų darbą su sunkią
fizinę negalią turinčiais lankytojai ir saugumą nelaimės atveju
užtikrinančios priemonės: liftas, neįgaliųjų keltuvas, neštuvai
neįgaliesiems gaisro atveju (jų buvimo vieta pažymėta
skiriamaisiais ženklais), laiptų kopiklis, lifto gedimo atveju.
85.
Darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti, jeigu yra pavojus jo
saugai ir sveikatai, taip pat dirbti tuos darbus, kuriuos saugiai
atlikti nėra apmokytas, jeigu neįrengtos kolektyvinės apsaugos
priemonės ar pats neaprūpintas reikiamomis asmeninėmis apsaugos
priemonėmis.
86.
Pagrįstas darbuotojo atsisakymas dirbti negali būti laikomas jo
darbo pareigų pažeidimu.
87.
Darbdavio pareigų ar kompetencijos perdavimas kitiems asmenims
nepašalina darbdavio pareigos atlyginti darbuotojo sveikatai
padarytą žalą, atsiradusią dėl darbuotojo suluošinimo ar kitokio
jo sveikatos sužalojimo, ar jo mirties atveju, ar dėl jo susirgimo
profesine liga.
XI.
BENDRIEJI VIDAUS TVARKOS REIKALAVIMAI
88.
Siekiant užtikrinti saugias darbo sąlygas ir tinkamą darbuotojų
elgesį bei atsakomybę už savalaikį darbo sutartimi prisiimtų
įsipareigojimų vykdymą, nustatomos šios visuotinai priimtinos gero
ir saugaus elgesio normos.
89.
Darbdavys įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Centro darbuotojams
sveikas ir saugias darbo sąlygas, o Darbuotojai įsipareigoja
laikytis saugos darbe reikalavimų.
90.
Centre turi būti palaikoma dalykinė darbo atmosfera, darbuotojai
turi elgtis pagarbiai ir mandagiai vieni su kitais, lankytojais ir
kitais asmenimis.
91.
Centro darbuotojų tarpusavio santykiai turi būti grindžiami
supratimo, tolerancijos, sąžiningumo, geranoriškumo ir abipusės
pagarbos principais.
92.
Centro darbuotojai turi padėti vienas kitam profesinėje veikloje,
dalintis žiniomis.
93.
Savo elgesiu ir išvaizda darbuotojai privalo nediskredituoti
Centro vardo, rodyti pavyzdį kitiems, laikytis visuotinai priimtų
dorovės normų.
94.
Darbuotojai turi būti tvarkingos išvaizdos, jų apranga – švari,
tinkanti organizuoti užsiėmimus su neįgaliaisiais.
95.
Centro darbuotojai savo elgesiu reprezentuoja Centrą. Iš
darbuotojų ir ypač iš vadovų tikimasi kultūringo elgesio ne tik
darbe, bet ir Centro organizuojamuose renginiuose.
96.
Kiekvienas darbuotojas turi tinkamai atstovauti Centrą viešais
pasisakymais.
97.
Darbuotojai turi racionaliai ir taupiai naudoti darbo priemones,
transportą, elektros energiją ir kitus materialinius įstaigos
išteklius.
98.
Darbuotojai turi užtikrinti, kad jų darbo vietoje pašaliniai
asmenys būtų tik darbuotojui esant.
99.
Centro elektroniniais ryšiais, programine įranga, biuro įranga,
kanceliarinėmis ir kitomis priemonėmis darbuotojai gali naudotis
tik su darbu susijusiais tikslais.
100.
Kompiuterių, ryšių technikos priežiūrą bei remontą ir taikomosios
programinės įrangos diegimą organizuoja ir šiuos darbus atlieka
atsakingas darbuotojas.
101.
Darbuotojai, baigę darbą, turi palikti tvarkingą darbo vietą.
Būtina patikrinti ar išjungti elektros prietaisai, apšvietimas,
uždaryti langai, išeinant užrakinti patalpas.
102.
Darbuotojas yra atsakingas už savalaikį teisingų duomenų pateikimą
Darbdaviui.
103.
Centre netoleruojama:
1.
kyšininkavimas ar kitokių piniginių išmokų siūlymas ar ėmimas,
siekiant asmeninės naudos;
2.
veiksmai ir elgesys, suprantami kaip gąsdinimas,
priekabiavimas, agresijos ar muštynių provokavimas, religinių
įsitikinimų, nepriimtinų kitiems, primygtinis/nuolatinis
propagavimas darbe;
3.
mobingas – tikslinis, sisteminis, ilgesnį laiką
pasikartojantis kolegų elgesys, kurio tikslas – pažeminti,
apjuokti kurį nors kolegą, sumažinti vertę, eliminuoti arba
net atjungti darbuotoją nuo bendradarbių;
4.
bosingas – kai mobingą vykdo organizacinės hierarchijos
aukštesniuose lygmenyse esantys bendradarbiai (vadovai).
104.
Centre draudžiama:
1.
laikyti, vartoti ar platinti narkotines ir svaiginančias
medžiagas, išskyrus gydytojo receptu skirtus vaistus, kuriuos
vartojant leista dirbti;
2.
įeiti į Centro teritoriją, joje būti ar dirbti neblaiviam.
Darbuotojas privalo, direktoriaus įsakymu paskirtam dėl
neblaivumo darbe prevencijos atsakingam asmeniui pareikalavus,
atlikti tyrimą alkotesteriu. Atsakingo darbuotojo reikalavimu,
tyrimą darbuotojas atlikti gali medicinos įstaigoje.
Atsisakymas atlikti tokį tyrimą, vertinamas kaip šiurkštus
darbo drausmės pažeidimas;
3.
rūkyti Centro teritorijoje;
4.
laikyti asmeninius maisto produktus ir gėrimus klientams
matomoje vietoje;
5.
dirbti pasibaigus darbuotojo darbų saugos ir sveikatos
pažymėjimų galiojimo laikui;
6.
nuslėpti ar nepranešti apie nelaimingą atsitikimą, kuriame
darbuotojas dalyvavo ar jį matė;
7.
dirbti darbuotojui nepasitikrinus sveikatos nustatyta tvarka;
8.
keiktis ir vartoti įžeidžiančius bei žeminančius žmogaus orumą
žodžius, skirtus kitam darbuotojui ar šiaip sakomus kitų
asmenų akivaizdoje;
9.
asmeniniai pašnekesiai telefonu darbo metu ar kitas asmeninio
telefono naudojimas ne darbo tikslais;
10.
dalyvauti virtualiuose socialinių tinklų (FB ir kt.)
debatuose, diskusijose, forumuose ar pan. darbo laiku (jei tai
nesusiję su darbine veikla);
11.
diskriminuoti asmenį dėl jo rasės, tautybės, lyties,
religinių, politinių įsitikinimų, priklausymo organizacijoms,
dėl sveikatos ar neįgalumo;
12.
nepagarbiai elgtis Centre esančių asmenų atžvilgiu, Centro
teritorijoje spręsti ginčus, nesusijusius su darbu;
13.
tyčia gadinti Centro ar kitų asmenų turtą;
14.
be priežiūros ar neatsakingai palikti patikėtą Centro
materialųjį turtą, dėl ko jis galėtų būti prarastas ar
sugadintas;
15.
vogti ar bandyti pasisavinti Centro turtą;
16.
be leidimo imti kitų darbuotojų asmeninius daiktus;
17.
atsisakyti vykdyti aukštesnio vadovo teisėtus nurodymus be
pateisinamos priežasties;
18.
darbo laiku užsirakinti darbo patalpose, išskyrus tuos
atvejus, kai teisės aktuose nustatyta kitaip;
19.
vėluoti į darbą arba palikti darbo vietą be vadovo leidimo,
neatvykti į darbą be pateisinamos priežasties;
20.
viršyti nustatytas atsakomybių ribas ir įgaliojimus;
21.
platinti literatūrą, agituoti, vykdyti bet kokio pobūdžio
prekybą. Agitacija nelaikoma siūlymas stoti į Profesinę
sąjungą;
22.
leisti pašaliniams asmenims naudotis įstaigos elektroniniais
ryšiais, programine įranga, biuro įranga, kanceliarinėmis ir
kitomis priemonėmis.
105.
Centre privaloma:
1.
tinkamai ir laiku vykdyti pareigas, numatytas darbuotojo
pareiginiuose nuostatuose ir kitus teisėtus tiesioginio vadovo
nurodymus;
2.
laikytis visų saugos darbe taisyklių ir reikalavimų. Apie
pastebėtus saugos darbe pažeidimus ar pavojų darbo vietoje,
darbuotojas privalo nedelsiant pranešti tiesioginiam vadovui.
Kiekvienam darbui atlikti būtina turėti atitinkamą leidimą,
pažymėjimą, jei to reikalauja LR teisės aktai;
3.
laikytis darbo grafiko;
4.
darbo vietoje dėvėti darbo drabužius, avalynę ir turėti
asmenines saugos priemones tai darbo vietai ir pareigybei.
Baigus darbą, darbo drabužius, avalynę privaloma palikti tam
skirtoje vietoje;
5.
nedelsiant informuoti tiesioginį vadovą jei dėl ligos ar
nelaimingo atsitikimo darbuotojas negali atvykti į darbą.
XII.
DARBUOTOJŲ ATSAKOMYBĖ UŽ DARBO TAISYKLIŲ NESILAIKYMĄ
106.
Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir
nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto
veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės
normos ar darbo sutartis, pažeidimą.
107.
Priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti:
1.
šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas;
2.
per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras
toks pat darbo pareigų pažeidimas.
108.
Šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas:
1.
neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be
pateisinamos priežasties;
2.
pasirodymas neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių,
toksinių ar psichotropinių medžiagų darbo metu darbo vietoje,
išskyrus atvejus, kai tokį apsvaigimą sukėlė profesinių
pareigų vykdymas;
3.
atsisakymas tikrintis sveikatą, kai toks tikrinimas pagal
darbo teisės normas privalomas;
4.
priekabiavimas dėl lyties ar seksualinis priekabiavimas,
diskriminacinio pobūdžio veiksmai ar garbės ir orumo
pažeidimas kitų darbuotojų ar trečiųjų asmenų atžvilgiu darbo
metu ar darbo vietoje;
5.
tyčia padaryta turtinė žala darbdaviui ar bandymas tyčia
padaryti jam turtinės žalos;
6.
darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių
turinti veika;
7.
kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo
darbo pareigos.
109.
Prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys
privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus
atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą
laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia. Darbo sutartis dėl
darbuotojo padaryto antro tokio paties darbo pareigų pažeidimo
gali būti nutraukta tik tada, jeigu ir pirmasis pažeidimas buvo
nustatytas, darbuotojas turėjo galimybę dėl jo pasiaiškinti ir
darbdavys per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos
darbuotoją įspėjo apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą.
110.
Sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto
pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų
sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę,
priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių,
jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo.
Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai
priemonė.
111.
Sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto
pažeidimo darbdavys turi priimti ne vėliau kaip per vieną mėnesį
nuo pažeidimo paaiškėjimo ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo
jo padarymo dienos. Pastarasis terminas pratęsiamas iki dvejų
metų, jeigu darbuotojo padarytas pažeidimas paaiškėja atlikus
auditą, inventorizaciją ar veiklos patikrinimą.
XIII.
SVEIKATOS TIKRINIMAS
112.
Visi Jaunuolių dienos centro darbuotojai privalo pasitikrinti
sveikatą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m.
liepos 16 d. nutarimu Nr. 1145 ir darbdaviui pristatyti medicininę
knygelę (sveikatos pasą) (F 048/a).
113.
Darbuotojai, vairuojantys Jaunuolių dienos centro transporto
priemones, papildomai privalo pasitikrinti sveikatą pagal Lietuvos
Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. gruodžio 31 d
įsakymo Nr. V-1604 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų
sveikatos priežiūros įstaigose patvirtinimo“ aktualią redakciją.
Darbuotojas privalo darbdaviui pristatyti vairuotojo sveikatos
patikrinimo medicininę pažymą (F 083-1/a) apie leidimą vairuoti 2
grupės kategorijų transporto priemones.
114.
Privalomi sveikatos patikrinimai atliekami darbo laiku. Darbdavys
moka vidutinį darbo užmokestį darbuotojams už darbo laiką, kurio
metu darbuotojas tikrinasi sveikatą.
115.
Darbuotojas, atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti sveikatą,
nušalinamas nuo darbo ir jam nemokamas darbo užmokestis. Toks
atsisakymas laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu.
116.
Visi Jaunuolių dienos centre dirbantys darbuotojai privalo
išklausyti mokymus ir įgyti:
1.
sveikatos žinių pažymėjimą (pagal privalomosios pirmosios
pagalbos mokymo programą);
2.
sveikatos žinių atestavimo pažymėjimą (pagal privalomosios
higienos įgūdžių mokymo programą).
XIV.
KONFIDENCIALI INFORMACIJA
117.
Centre yra konfidenciali informacija, kuri griežtai saugoma, kad
nebūtų atskleista ir pranešta bet kokiems tretiesiems asmenims.
118.
Darbuotojai informacija, gauta einant tarnybines pareigas, gali
naudotis išimtinai tik darbo tikslais.
119.
Informaciją apie darbuotojus ir lankytojus galima platinti viešoje
erdvėje tik gavus raštišką darbuotojo ar lankytojo (jį
atstovaujančio asmens) sutikimą.
120.
Asmeninė informacija apie darbuotoją ir lankytoją gali būti
naudojama tik įstaigos reikmėms.
121.
Centro Konfidencialią informaciją sudaro:
1.
detali informacija apie lankytojus ir lankytojų negalią;
2.
informacija apie lankytojo šeimą;
3.
detali informacija apie Centro turtą, įsipareigojimus ir
lėšas;
4.
bankų sąskaitos ir sąskaitose esančios Centro lėšos, jų dydis;
5.
Centro norminiai, individualūs teisės aktai, lokaliniai,
tvarkomieji dokumentai.
122.
Darbdavys pateikia Darbuotojui Centro konfidencialią informaciją
sudarančius duomenis tokia apimtimi, kokia yra būtina Darbuotojo
darbo funkcijoms, numatytoms darbo sutartyje ir pareiginiuose
nuostatose, atlikti.
XV.
JAUNUOLIŲ DIENOS CENTRO DARBUOTOJŲ VEIKSMAI
LANKYTOJUI SUSIRGUS AR PATYRUS TRAUMĄ
123.
Jaunuolių dienos centro darbuotojai, pamatę nelaimingą atsitikimą
ar ūmų sveikatos sutrikimą ar apie tai sužinoję nedelsdami
suteikia pirmąją pagalbą nukentėjusiajam.
124.
Pirmąją pagalbą susirgusiam ar patyrusiam traumą lankytojui
privalo suteikti įvykio vietoje arba arčiausiai jos esantys
darbuotojai.
Pirmoji pagalba – tai paprasti veiksmai, siekiant turimomis
priemonėmis išsaugoti nukentėjusiojo žmogaus gyvybę ir sustabdyti
sveikatą žalojančius veiksnius.
125.
Draudžiama lankytojui, susižalojus ar ūmiai sutrikus jo sveikatai,
savo nuožiūra duoti vaistus.
126.
Suteikus pirmąją pagalbą ir įvertinus lankytojo būklę, skubiai
informuojami:
1.
nukentėjusiojo lankytojo tėvai/globėjai/teisėti atstovai
(priklausomai nuo būklės);
2.
Jaunuolių dienos centro administracija (direktorius,
direktoriaus pavaduota socialiniam darbui).
127.
Jeigu reikia, kviečiama greitoji pagalba. Telefonas 112 visuose
tinkluose.
128.
Jeigu darbuotojas susirgusį ar patyrusį traumą lankytoją veža į
gydymo įstaigą, dar neatvykus lankytojo
tėvams/globėjams/teisėtiems atstovams, rekomenduojama, kad kartu
vyktų papildomas lydintis asmuo (administracijos atstovas).
129.
Jei lankytojas patyrė sužalojimą, dėl kurio, suteikus pirmąją
pagalbą, jis gali likti Centre, apie tai lankytojo tėvus/globėjus
informuoja grupės vadovas.
130.
Grupių vadovai privalo turėti ir reguliariai patikslinti lankytojų
tėvų/globėjų telefono numerius.
131.
Numatomi šie atvejai, kai teisėtas lankytojo atstovas turi
pasiimti/ar leisti pačiam lankytojui išeiti iš Centro:
1.
kai lankytojui nustatomi ūmių užkrečiamųjų ligų požymiai
(karščiuoja, skundžiasi skausmu, viduriuoja, vemia, ūmiai
kosi);
2.
kai apžiūrų metu randama utėlių ar glindų;
3.
kai lankytojo liga riboja jo dalyvavimą veiklose;
4.
kai lankytojo liga kelia pavojų kitų lankytojų ir darbuotojų
sveikatai.
132.
Įtarus, jog lankytojas patiria psichologinį, fizinį, seksualinį
smurtą ar kitus žmogaus teisių pažeidimus, nedelsiant pranešti
raštu apie tai Centro administracijai.
133.
Centro darbuotojai gali dirbti tik teisės akto nustatyta tvarka
įgiję žinių pirmosios pagalbos teikimo klausimais bei privalo
turėti sveikatos žinių atestavimo pažymėjimus.
134.
Pirmos pagalbos rinkiniai Jaunuolių dienos centre yra Sekretorės
kabinete ir Muzikos kabinete. Ant kabineto durų yra skiriamieji
ženklai (baltas kryžius žaliame fone).
135.
Centre yra paskirtas asmuo, atsakingas už pirmosios pagalbos
rinkinio priežiūrą ir jo papildymą.
XVI.
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
136.
Centro darbuotojai turi laikytis kitų reikalavimų, nustatytų
Lietuvos Respublikos teisės aktuose bei Centro vidaus teisės
aktuose.
137.
Taisyklės galioja nuo jų patvirtinimo dienos visiems Centro
darbuotojams.
138.
Visi darbuotojai turi būti pasirašytinai supažindinti su šiomis
Taisyklėmis.
139.
Nepageidaujantys dirbti taisyklėse nustatyta tvarka darbuotojai
turi apie tai raštu pranešti Centro direktoriui.
140.
Centro darbuotojui, pažeidusiam šias taisykles, taikoma tarnybinė
ar drausminė atsakomybė.
_________________________________