LIETUVOS BANKO VALDYBOS NUTARIMAS DĖL Kredito Įstaigoms Skirtų

lietuvos banko valdybos nutarimas --------- dėl kredito įstaigoms skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui

LIETUVOS BANKO VALDYBOS
NUTARIMAS
---------
DĖL kredito įstaigoms skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią
pinigų plovimui
2004 m. lapkričio 25 d. Nr. 183
Vilnius
Vykdydama Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymo
(Žin., 1997, Nr. 64-1502; 2003, Nr. 117-5318) 4 straipsnio 1 dalies
reikalavimus, Lietuvos banko valdyba n u t a r i a:
1. Patvirtinti Kredito įstaigoms skirtus nurodymus, kuriais siekiama
užkirsti kelią pinigų plovimui (pridedama).
2. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos banko valdybos 2002 m. spalio
24 d. nutarimą Nr. 134 „Dėl pinigų plovimo prevencijos metodinių
rekomendacijų kredito įstaigoms“ (Žin., 2002, Nr. 108-4803).
Valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas
PATVIRTINTA
Lietuvos banko valdybos
2004 m. lapkričio 25 d.
nutarimu Nr. 183
kredIto įstaigoms skirti nurodymai, kuriais siekiama užkirsti kelią
pinigų plovimui
I. Bendrosios nuostatos
=======================
1. Šie nurodymai skirti bankams ir kitoms kredito įstaigoms,
turinčioms Lietuvos banko išduotą licenciją, bei Lietuvos Respublikoje
veikiantiems užsienio kredito įstaigų skyriams (filialams) (toliau –
kredito įstaigoms).
2. Kredito įstaigoms skirtų nurodymų paskirtis – nustatyti pinigų
plovimo prevenciją reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų
įgyvendinimo tvarką.
3. Šiame dokumente vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos
apibrėžtos Pinigų plovimo prevencijos įstatymo 2 straipsnyje.
II. Teisės aktai, reglamentuojantys pinigų plovimo prevencijos
priemones ir atsakomybės už teisės aktų pažeidimą klausimus
4. Su pinigų plovimo prevencija susijusius klausimus Lietuvos
Respublikoje reglamentuoja:
4.1. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymas;
4.2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 216
straipsnis, numatantis, kad tas, kas siekdamas nuslėpti ar įteisinti
savo paties ar kito asmens pinigus ar turtą, žinodamas, kad jie įgyti
nusikalstamu būdu, atliko su tuo turtu ar pinigais, ar jų dalimi
susijusias finansines operacijas, sudarė sandorius ar naudojo juos
ūkinėje, komercinėje veikloje, ar melagingai nurodė, kad tai gauta iš
teisėtos veiklos, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų. Už
šiame straipsnyje nurodytas veikas atsako ir juridinis asmuo;
4.3. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas
(toliau – ATPK), numatantis, kad:
4.3.1. pinigų plovimo prevenciją reglamentuojančių Lietuvos
Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų arba Lietuvos banko teisės aktų
pažeidimas užtraukia baudą įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovams
nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų (17214 str.);
4.3.2. ATPK 17214 straipsnyje numatytų administracinių teisės
pažeidimų bylas nagrinėja rajonų (miestų) apylinkių teismai (apylinkių
teismų teisėjai) (224 str.);
4.3.3. administracinės teisės pažeidimų bylų, kurias nagrinėja ATPK
224 straipsnyje nurodyti organai, teisės pažeidimų protokolus turi
teisę surašyti tam įgalioti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos
prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT)
pareigūnai (2591 str.);
4.4. Lietuvos Respublikos bankų įstatymas, kurio 55 straipsnio 5
dalyje nustatyta, kad bankas teikia banko paslaptį sudarančią
informaciją Pinigų plovimo prevencijos įstatyme nurodytoms
institucijoms;
4.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, apibrėžiantys:
4.5.1. kriterijus, kuriais vadovaujantis operacija su pinigais arba
sandoris laikomi įtartinais;
4.5.2. taisykles, reglamentuojančias kliento atliktų operacijų su
pinigais registro tvarkymą, registruojamus duomenis, registro tvarkymo
tikrinimą ir kriterijus, pagal kuriuos apibrėžiamos didelės nuolatinės
ir reguliarios operacijos su pinigais;
4.5.3. kredito įstaigų klientų tapatybės nustatymo tvarką ir atvejus,
kai operacijos su pinigais laikomos susijusiomis tarpusavyje;
4.5.4. įtartinų operacijų su pinigais sustabdymo ir informacijos
pateikimo FNTT tvarką.
III. Kliento tapatybės nustatymas
=================================
5. Kredito įstaigoms svarbu žinoti savo kliento (fizinio arba
juridinio asmens), kuris sudaro įvairius finansinius sandorius,
tapatybę, todėl kredito įstaigos savo veikloje privalo vadovautis
principu: PAŽINK SAVO KLIENTĄ. Kredito įstaigoms draudžiama atidaryti
anonimines sąskaitas arba sąskaitas akivaizdžiai fiktyviais vardais.
6. Kredito įstaigos privalo nustatyti kliento arba jo atstovo, kai
sandoris sudaromas per atstovą, tapatybę, dalyvaujant pačiam klientui
ar jo atstovui, šiais atvejais:
6.1. prieš atidarydamos sąskaitas, priimdamos indėlius, teikdamos
vertybių saugojimo paslaugas, sudarydamos kitokias sutartis su
klientu;
6.2. jeigu jo atliekamos vienkartinės operacijos su pinigais suma
viršija 50 000 litų arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta;
6.3. jeigu jo atliekamų kelių operacijų su pinigais, kurios yra
tarpusavyje susijusios, suma viršija 50 000 litų arba ją atitinkančią
sumą užsienio valiuta;
6.4. jeigu jis atlieka vienkartinį grynųjų pinigų keitimą iš vienos
valiutos į kitą ir keičiamų grynųjų pinigų suma viršija 20 000 litų
arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.
7. Tai gali būti įvairios operacijos su pinigais, pvz.: sąskaitos
papildymas naujais įnašais, valiutos keitimas, pinigų pervedimas į
kitą sąskaitą, akredityvo atidarymas ir pan.
8. Jeigu operacijos su pinigais atlikimo metu galutinė operacijos su
pinigais suma nežinoma, kredito įstaigos darbuotojai turi nustatyti
kliento tapatybę iš karto po to, kai sužino, kad operacijos su
pinigais suma viršija 50 000 litų ar ją atitinkančią sumą užsienio
valiuta.
9. Kredito įstaigos darbuotojai Pinigų plovimo prevencijos įstatyme
nustatytais atvejais privalo pareikalauti iš kliento jo tapatybę
liudijančių dokumentų, kuriuose būtų duomenys apie:
9.1. fizinius asmenis:
9.1.1. vardas, pavardė;
9.1.2. asmens kodas (taikoma Lietuvos Respublikos piliečiams ir
užsieniečiams, turintiems leidimus nuolat gyventi Lietuvos
Respublikoje);
9.1.3. gimimo data, leidimo laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje
numeris ir jo galiojimo laikas (taikoma asmenims, turintiems leidimus
laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje);
9.1.4. gimimo data, paso arba jį atitinkančio kelionės dokumento
numeris, išdavimo vieta ir data (taikoma užsienio valstybių
piliečiams);
9.1.5. gimimo data, leidimo nuolat gyventi užsienio valstybėje
numeris, galiojimo laikas, jo išdavimo vieta ir data (taikoma
užsieniečiams, nuolat gyvenantiems užsienio valstybėse);
9.1.6. galiojanti Lietuvos Respublikos viza arba žyma apie paskutinį
Lietuvos Respublikos sienos kirtimą (išskyrus užsieniečius, kurių
pasuose ar kituose kelionės dokumentuose pagal Lietuvos Respublikos
teisės aktus tokia žyma nedaroma);
9.2. Lietuvos Respublikos juridinius asmenis, užsienio valstybių
įmonių filialus ir atstovybes, įregistruotas Lietuvos Respublikoje, –
pavadinimas, teisinė forma, buveinė, kodas, registracijos pažymėjimo
numeris ir išdavimo data;
9.3. užsienio valstybių juridinius asmenis – pavadinimas,
registracijos adresas, registracijos ar kitokio veiklos įteisinimo
duomenys;
9.4. atstovus, jeigu klientas atidaro sąskaitą arba atlieka operacijas
su pinigais per atstovą (jeigu sandoris sudaromas per atstovą), – šio
dokumento 9.1, 9.2 ar 9.3 punktuose išvardyti duomenys ir įgaliojimo
rekvizitai (numeris, sudarymo data).
10. Kai sandoris sudaromas per atstovą, kredito įstaigos darbuotojai
privalo nustatyti, kokių reikia duomenų ir apie atstovaujamąjį, ir
apie atstovą. Jeigu atstovaujamas asmuo yra užsienio valstybės įmonė,
kurios registracijos dokumentuose nurodyti formalių savininkų
duomenys, kredito įstaigos turi sužinoti, kokių reikia duomenų ir apie
tikruosius savininkus (naudos gavėjus).
11. Kredito įstaigos turi nustatyti, kokius dokumentus privaloma
pateikti, kad būtų galima gauti kliento tapatybę liudijančius
duomenis. Kredito įstaigos privalo savo vidaus dokumentuose nustatyti,
kad turi būti pateikiami tik oficialūs dokumentai, kuriuose yra asmens
fotografija ir/ar atitinkamas registracijos numeris bei kurie negali
būti lengvai kopijuojami ar padirbami (pasas, vairuotojo pažymėjimas,
leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar užsienio valstybėje, notaro
patvirtintos dokumentų kopijos ir pan.).
12. Kredito įstaigos turi:
12.1. sudaryti padidintos rizikos klientų sąrašą, nusistatyti tokio
sąrašo sudarymo principus, numatyti asmenis, atsakingus už reguliarų
šio sąrašo atnaujinimą, ir su šiuo sąrašu supažindinti kredito
įstaigos darbuotojus, dirbančius su klientais. Be to, kredito įstaigos
turi numatyti informacijos apie padidintos rizikos klientų atliekamas
operacijas kaupimo ir saugojimo tvarką bei tokių klientų „portreto“
sukūrimo principus. Kaupiama informacija apie klientą galėtų apimti:
iš kur į kliento sąskaitą pervedamos lėšos, kur lėšas perveda pats
klientas, kaip dažnai atliekamos konkrečios operacijos, kokia valiuta
atliekamos konkrečios operacijos, kokias operacijas klientas atlieka
dažniausiai ir panaši informacija, kuri padėtų sukurti kliento
„portretą“. Kliento „portretas“ turėtų būti kuriamas siekiant
nustatyti konkrečiam klientui būdingas operacijas;
12.2. atkreipti ypatingą dėmesį į:
12.2.1. kredito įstaigos klientus iš valstybių, esančių FATF
sudarytame nebendradarbiaujančių valstybių ir teritorijų sąraše, ir jų
ar jų naudai atliekamas operacijas su pinigais (atnaujinamas
nebendradarbiaujančių valstybių ir teritorijų sąrašas skelbiamas
oficialiame FATF tinklapyje http://www.fatf-gafi.org). Taip pat
dėmesys turi būti kreipiamas į klientus, įskaitant ir finansų
įstaigas, iš valstybių, kuriose netaikomos arba netinkamai taikomos
FATF rekomendacijos;
12.2.2. tai, ar kredito įstaigos klientas nėra įtrauktas į
konsoliduotą sąrašą asmenų, jų grupių bei įmonių ir įstaigų, kurioms
taikomos Europos Sąjungos finansinės sankcijos (atnaujinamas
konsoliduotas sąrašas skelbiamas oficialiame Europos Komisijos
tinklapyje
http://europa.eu.int/comm/external_relations/cfsp/sanctions/list/consol-list.htm);
12.2.3. asmenų be pilietybės ir užsieniečių pateikiamus tapatybę
liudijančius dokumentus;
12.2.4. tuos atvejus, kai sąskaitas atidaryti nori politiškai
susikompromitavę asmenys (buvę ir esami užsienio valstybių aukšti
valdžios, valdymo ir teisingumo institucijų pareigūnai bei jų šeimų
nariai). Kredito įstaigos privalo turėti atitinkamas rizikos valdymo
sistemas, leidžiančias nustatyti, ar klientas nėra politiškai
susikompromitavęs asmuo, kiek įmanoma stengtis nustatyti jų naudojamų
lėšų kilmę bei atlikti nuolatinę jų verslo santykių priežiūrą.
Sąskaitos tokiems asmenims gali būti atidarytos tik kredito įstaigos
vadovo sprendimu;
12.3. neužmegzti naujų ir atsisakyti turimų korespondentinės
bankininkystės ryšių su bankais, kurie įregistruoti kaip juridiniai
asmenys valstybėse ir teritorijose, kuriose jie neturi buveinės bei
jie nėra kredito įstaigų, kurių veikla reguliuojama ir prižiūrima,
filialai (tokių bankų požymiai nurodyti tinklapyje
http://www.bis.org/publ/bcbs95.pdf). Kredito įstaigos taip pat neturi
užmegzti korespondentinės bankininkystės ryšių su kitų valstybių
finansų įstaigomis, kurios suteikia galimybę jų sąskaitas naudoti
tokiems bankams;
12.4. imtis papildomų priemonių užmezgant verslo santykius su naujais
bankais korespondentais. Kredito įstaigos prieš užmegzdamos verslo
santykius su bankais korespondentais turi surinkti visą reikiamą
informaciją apie bankus korespondentus bei įvertinti jų taikomas
pinigų plovimo prevencijos ir kovos su terorizmu kontrolės priemones.
Verslo santykiai su naujais bankais korespondentais gali būti užmegzti
tik kredito įstaigos vadovo sprendimu;
12.5. nuolat pasitikslinti, ar nepasikeitė informacija, liudijanti
kliento tapatybę. Atsiradę pasikeitimai turi būti atitinkamai
fiksuojami.
13. Kredito įstaigų darbuotojai privalo žinoti, kad kliento tapatybė
nustatoma prieš atidarant sąskaitas, priimant indėlius, teikiant
vertybių saugojimo paslaugas, sudarant kitokias sutartis su klientu ar
pradedant operaciją su pinigais, t. y. tik sužinojęs operacijos pinigų
sumą ir nustatęs, kad ji viršija įstatyme nustatytą pinigų sumą,
kredito įstaigos darbuotojas privalo pareikalauti, kad klientas
pateiktų jo tapatybę liudijančius dokumentus. Minėtų dokumentų reikia
pareikalauti ir tada, kai kredito įstaigos darbuotojui kyla įtarimas
dėl kliento tapatybės, kliento operacijos su pinigais teisėtumo ir
kitais atvejais.
14. Pinigų plovimo prevencijos įstatymas numato, kad kredito įstaigos
darbuotojui draudžiama atlikti operaciją su pinigais, jeigu klientas
įstatyme nustatytais atvejais nepateikia duomenų, liudijančių jo
tapatybę, arba pateikia ne visus reikalaujamus duomenis, arba pateikia
juos neteisingus. Iškilus abejonių dėl dokumentų arba duomenų tikrumo,
kredito įstaigos darbuotojas turi susisiekti su savo įstaigos
padaliniu ar darbuotoju, atsakingu už pinigų plovimo prevencijos
priemonių įgyvendinimą, ir aptarti tolimesnius galimus veiksmus.
IV. Informacijos ir dokumentų saugojimas
15. Kredito įstaigos privalo tvarkyti registrą apie:
15.1. kliento operacijas su pinigais, jeigu kliento vienkartinės
operacijos su pinigais arba kelių tarpusavyje susijusių operacijų su
pinigais suma viršija 50 000 litų arba ją atitinkančią sumą užsienio
valiuta, išskyrus tuos atvejus, kai kredito įstaigos klientas yra kita
finansų įstaiga;
15.2. įtartinas operacijas, nustatytas pagal Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 6 d. nutarimo Nr. 1411 (su vėlesniais
pakeitimais) reikalavimus;
15.3. vienkartinius grynųjų pinigų keitimus iš vienos valiutos į kitą,
jeigu keičiamų grynųjų pinigų suma viršija 20 000 litų ar ją
atitinkančią sumą užsienio valiuta.
16. Kredito įstaigos vadovas privalo paskirti darbuotojus, atsakingus
už registro tvarkymą. Apie paskirtus darbuotojus raštu informuojama
FNTT.
17. Kredito įstaigos privalo tvarkyti registrą kompiuteriniu būdu.
Kredito įstaigos turi susikurti ar įsigyti atitinkamą programinę
įrangą ir įdiegti ją kredito įstaigoje, t. y. įtraukti skyrius,
filialus, valiutos keityklas ir kitus kredito įstaigos padalinius.
18. Pinigų plovimo prevencijos įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalyse
nurodyta informacija įtraukiama į registrą ir nedelsiant, ne vėliau
kaip per septynias darbo dienas nuo operacijos su pinigais atlikimo
dienos, o įtartinos operacijos atveju – nuo jos pripažinimo įtartina
dienos, pateikiama FNTT. Duomenys į registrą turi būti įrašomi
chronologine tvarka, remiantis operaciją su pinigais patvirtinančiais
dokumentais ar kitais juridinę galią turinčiais dokumentais,
susijusiais su operacijų su pinigais atlikimu. Į registrą įrašyti
duomenys turi atitikti duomenis, esančius dokumentuose, kurie
patvirtina to kliento operaciją su pinigais, arba kituose juridinę
galią turinčiuose dokumentuose, susijusiuose su operacijos su pinigais
atlikimu.
19. Registre kaupiami duomenys apie:
19.1. kliento (fizinio ar juridinio asmens) ar kliento atstovo, jeigu
operacija su pinigais atliekama per atstovą, tapatybę (šių nurodymų 9
punkte numatyti duomenys, patvirtinantys klientų ar atstovų tapatybę);
19.2. operaciją su pinigais:
19.2.1. atlikimo data;
19.2.2. pinigų suma;
19.2.3. valiuta, kuria atlikta operacija su pinigais;
19.2.4. operacijos su pinigais atlikimo būdas (operacijos su
grynaisiais ar negrynaisiais pinigais).
19.3. kriterijų, kuriuo vadovaujantis kliento operacija su pinigais
laikoma įtartina;
19.4. subjektą, kurio naudai atliekama operacija su pinigais.
20. Kredito įstaigos privalo saugoti operaciją su pinigais
patvirtinančius dokumentus ar kitus juridinę galią turinčius
dokumentus, susijusius su operacijų su pinigais atlikimu, ne trumpiau
kaip 10 metų nuo operacijos su pinigais atlikimo dienos. Kliento
tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijas kredito įstaigos turi
saugoti ne trumpiau kaip 10 metų nuo ryšių su klientu pabaigos.
21. Kredito įstaigos registre saugomi duomenys negali būti skelbiami
viešai. Darbuotojas, atsakingas už kredito įstaigos registro tvarkymą,
turi teisę pateikti registro duomenis tik kredito įstaigos, kurioje
dirba, atsakingam darbuotojui, FNTT ar kitoms Lietuvos Respublikos
įstatymų nustatytoms institucijoms. Kredito įstaigos vadovas privalo
užtikrinti, kad registro duomenys bus apsaugoti nuo neteisėto
sunaikinimo, pakeitimo ar naudojimo.
22. FNTT turi teisę tikrinti, kaip kredito įstaigos tvarko registrą,
ir gauti registre saugomą informaciją.
V. Įtartinų operacijų su pinigais nustatymas ir FNTT informavimas
23. Pinigų plovimo prevencijos įstatymas numato, kad kredito įstaigos,
atliekančios operaciją su pinigais, privalo informuoti FNTT:
23.1. apie kliento atliekamas įtartinas operacijas su pinigais, kurios
gali būti susijusios su pinigų plovimu (9 straipsnis 1 dalis);
23.2. apie kliento vienkartines operacijas su pinigais arba apie kelių
operacijų, kurios yra tarpusavyje susijusios, jei suma viršija 50 000
litų arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta (13 straipsnio 1
dalis);
23.3. apie vienkartinį grynųjų pinigų keitimą iš vienos valiutos į
kitą, jeigu keičiamų grynųjų pinigų suma viršija 20 000 litų arba ją
atitinkančią sumą užsienio valiuta (13 straipsnio 2 dalis).
24. Apie šių nurodymų 23.1 punkte minimas kliento operacijas su
pinigais FNTT informuojama neatsižvelgiant į operacijos su pinigais
dydį. Svarbiausias kriterijus yra operacijos su pinigais įtartinumas.
Kredito įstaiga privalo nustatyti, ar operacija su pinigais atitinka
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime nustatytus kriterijus ir
(ar) kredito įstaigos nustatytus kriterijų, kuriais vadovaujantis
operacija su pinigais laikoma įtartina, sąlyginius požymius. Jeigu
kliento atliekama operacija su pinigais atitinka bent vieną iš
minėtuose nutarimuose nustatytų kriterijų ir (ar) kredito įstaigos
nustatytą sąlyginį požymį, kredito įstaiga privalo:
24.1. nustatyti kliento tapatybę;
24.2. sužinojus, kad klientas ketina atlikti įtartiną operaciją su
pinigais, tą operaciją sustabdyti;
24.3. duomenis apie kliento tapatybę ir informaciją apie operaciją su
pinigais pranešti FNTT nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 darbo
valandas nuo jos sustabdymo. Pranešimo apie įtartiną operaciją su
pinigais formą nustato kredito įstaigos, suderinusios su FNTT.
25. Jeigu kredito įstaiga per 48 valandas negauna iš FNTT jokių
nurodymų, operacija su pinigais gali būti atnaujinta. Jeigu operacijos
su pinigais sustabdymas gali trukdyti tyrimui dėl nusikalstamu būdu
įgytų pinigų ar turto legalizavimo, taip pat kitų nusikalstamų veikų,
susijusių su pinigų plovimu, tyrimui, kredito įstaiga, gavusi iš FNTT
raštišką nurodymą nestabdyti kliento atliekamų įtartinų operacijų su
pinigais, privalo nuo jame nurodyto momento nestabdyti šių operacijų.
Kredito įstaiga ar jos darbuotojai nėra atsakingi klientui už
sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ar žalą, jei taip atsitinka dėl
operacijos su pinigais sustabdymo.
26. Kredito įstaigos turi teisę informuoti FNTT apie operacijas su
pinigais, kurios neatitinka nė vieno nustatyto kriterijaus, tačiau
kredito įstaigos darbuotojui kilo įtarimas dėl operacijos su pinigais.
Įtarimą gali sukelti įvairios objektyvios ir subjektyvios aplinkybės,
pvz.: klientas atlieka jo veiklai nebūdingas operacijas su pinigais,
pateikia neteisingus duomenis apie save ar operaciją su pinigais ir t.
t. Kredito įstaigos darbuotojai turi gauti kiek įmanoma daugiau
informacijos apie operacijos su pinigais pagrindą ir tikslus bei
privalo apie tai pateikti savo išvadas raštu, nes tai padėtų priimti
tolimesnius sprendimus.
27. Kredito įstaiga nesiaiškina, ar kliento veikoje yra nusikaltimo
sudėtis. Kredito įstaiga, kuriai atrodo, kad operacija su pinigais yra
įtartina, turi pranešti apie tokią operaciją su pinigais FNTT.
28. Kredito įstaigos pačios apibrėžia operacijų su pinigais įtartinumo
sąlyginius požymius, t. y. kas yra įprastas kliento bendradarbiavimas
su kredito įstaiga; kiek kartų atliekama operacija su pinigais laikoma
dažna; kada laikoma, kad neįprastai padidėja kliento įplaukos; kokie
veiksmai rodo neįprastą kliento elgesį; kokie yra standartiniai
klausimai bendraujant su klientu ir pan. Sąlyginiai požymiai turi būti
suderinti su FNTT ir patvirtinti, kad informuojant jie bus vienodai
suprantami.
29. Apie 23.2 ir 23.3 punktuose minimas kliento operacijas su pinigais
kredito įstaiga privalo pranešti FNTT, vadovaudamasi vieninteliu
kriterijumi – operacijos su pinigais dydžiu. Šiuo atveju dėmesys
kreipiamas tik į operacijos su pinigais dydį, t. y. FNTT privaloma
pranešti apie visas operacijas su pinigais, kurių suma atitinkamai
viršija 50 000 ar 20 000 litų arba ją atitinkančią sumą užsienio
valiuta.
30. Nustačiusi, kad operacija su pinigais viršija įstatyme numatytas
pinigų sumas, kredito įstaiga privalo:
30.1. nustatyti kliento tapatybę;
30.2. duomenis apie kliento tapatybę ir informaciją apie atliktą
operaciją su pinigais ar vienkartinį grynųjų pinigų keitimą iš vienos
valiutos į kitą pranešti FNTT.
31. Tokia informacija FNTT privalo būti pranešta nedelsiant, bet ne
vėliau kaip per septynias darbo dienas nuo operacijos su pinigais
atlikimo dienos. Nustačius, kad FNTT pateiktame pranešime trūksta
duomenų, jie yra netikslūs ar pranešimas neatitinka nustatytos formos,
kredito įstaiga privalo pašalinti trūkumus ir nedelsiant, bet ne
vėliau kaip per tris darbo dienas, pakartotinai pateikti informaciją
FNTT.
32. Pinigų plovimo prevencijos įstatyme nurodytą informaciją kredito
įstaigos, užpildžiusios FNTT patvirtintą pranešimo teikimo formą,
perduoda FNTT elektroniniu paštu, kompiuterinėse laikmenose arba kitu
su ja suderintu būdu. Kredito įstaiga su FNTT turi tarpusavyje
suderinti, kam konkrečiai informacija bus pateikiama: centrinei
būstinei ar ir vietiniams padaliniams.
33. Pinigų plovimo prevencijos įstatymas numato išimtis, kada kredito
įstaiga neprivalo informuoti FNTT apie klientų operacijas su pinigais.
34. Kredito įstaiga neprivalo pranešti FNTT informacijos apie kliento
tapatybę ir apie kliento vienkartines operacijas su pinigais, kurių
suma viršija 50 000 litų arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta,
ir apie kliento kelias operacijas su pinigais, kurios yra tarpusavyje
susijusios ir kurių bendra suma viršija 50 000 litų arba ją
atitinkančią sumą užsienio valiuta, jeigu:
34.1. kredito įstaigos klientas yra kita finansų įstaiga;
34.2. mokėjimai ir atsiskaitymai atliekami su valstybės ir
savivaldybių institucijomis, kitomis biudžetinėmis įstaigomis,
Lietuvos banku, valstybės ir savivaldybės fondais, užsienio valstybių
diplomatinėmis atstovybėmis ar konsulinėmis įstaigomis;
34.3. kliento veiklai būdingos didelės nuolatinės ir reguliarios
operacijos su pinigais, t. y. jeigu klientas verčiasi nuolatine veikla
ir ne mažiau kaip vienerių metų laikotarpiu jo kiekvieno ketvirčio
faktinės pinigų įplaukos arba dviejų paskutinių ketvirčių išmokos
sudaro daugiau kaip vieną milijoną litų.
35. Šio dokumento 34.3 punkte minimu atveju kredito įstaiga gali FNTT
neteikti informacijos, tačiau privalo pranešti tokio kliento tapatybę
liudijančius duomenis, informaciją apie kliento nuolatinę veiklą ir
paskutinių metų faktines pinigų įplaukas ar išmokas bei nurodyti, nuo
kada bus taikoma išimtis. Jeigu kredito įstaigos klientas nebeatitinka
nustatytų kriterijų, kredito įstaiga privalo pranešti apie tai FNTT ir
teikti jai įstatyme nurodytą informaciją apie to kliento operacijas su
pinigais. Kredito įstaigos privalo apibrėžti, kokius dokumentus
klientas privalo pateikti, kad įrodytų, jog klientas atlieka dideles
nuolatines ir reguliarias operacijas su pinigais, ir reikalauti, kad
klientai nuolat pateiktų dokumentus, įrodančius veiklos pasikeitimus.
36. Kredito įstaiga privalo Pinigų plovimo prevencijos įstatyme
nurodytus kliento tapatybę liudijančius duomenis ir informaciją apie
operacijas su pinigais pateikti FNTT, jeigu kredito įstaigos klientas
yra užsienio valstybės įmonė, jos filialas ar atstovybė arba jis
verčiasi:
36.1. teisinių paslaugų teikimu, advokato praktika, notaro veikla;
36.2. loterijų, azartinių lošimų organizavimu ir vykdymu;
36.3. veikla, susijusia su juodaisiais, spalvotaisiais arba
tauriaisiais (retaisiais) metalais, brangakmeniais, juvelyriniais
dirbiniais, meno kūriniais;
36.4. prekyba transporto priemonėmis;
36.5. prekyba nekilnojamuoju turtu;
36.6. audito veikla;
36.7. asmens sveikatos priežiūra;
36.8. aukcionų organizavimu ir vykdymu;
36.9. turizmo ar kelionių organizavimu;
36.10. didmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir alkoholio
produktais, tabako gaminiais;
36.11. prekyba naftos produktais;
36.12. farmacine veikla.
37. 36.1 – 36.12 punktuose išvardytomis veiklos rūšimis
besiverčiančioms įmonėms netaikoma Pinigų plovimo prevencijos įstatymo
13 straipsnio 8 dalyje numatyta išimtis, t. y. kredito įstaigos
privalo FNTT pateikti įstatyme nurodytą informaciją, net jei
išvardytomis veiklos rūšimis besiverčiančios įmonės atlieka dideles
nuolatines ir reguliarias operacijas su pinigais. Šiuo atveju
pagrindinis kriterijus yra įmonės veiklos rūšis.
38. Kredito įstaiga savo veikloje turi vadovautis ne tik taisykle
PAŽINK SAVO KLIENTĄ, bet ir kita iš jos išplaukiančia taisykle –
ŽINOKITE, KOKIA VEIKLA VERČIASI JŪSŲ KLIENTAS. Vadovaudamasi šiomis
taisyklėmis kredito įstaiga galės tinkamai vykdyti teisės aktų
reikalavimus.
39. Pinigų plovimo prevencijos įstatymas draudžia kredito įstaigai ar
atskiriems jos darbuotojams pranešti klientui arba kitiems asmenims
apie tai, kad informacija apie atliekamas operacijas su pinigais arba
dėl jų atliekamą tyrimą pateikta FNTT. Taip pat kredito įstaiga ar jos
darbuotojai negali imtis veiksmų, kurie leistų klientui suprasti, kad
apie jį ir jo operacijas su pinigais informuota FNTT. Asmenys, pažeidę
šį įstatymo reikalavimą, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų
nustatyta tvarka.
40. Pinigų plovimo prevencijos įstatyme nurodytos informacijos
pateikimas FNTT nėra pramoninės, komercinės ar banko paslapties
atskleidimas. Nei kredito įstaiga, nei kredito įstaigos darbuotojas,
pranešęs FNTT įstatymo nurodytą informaciją, nėra traukiami
atsakomybėn už pramoninės, komercinės ar banko paslapties atskleidimą,
net, jeigu patikrinus minėtą informaciją, nustatoma, kad klientas
nesiverčia nusikalstama veikla.
41. Pinigų plovimo prevencijos įstatymas garantuoja asmens, padėjusio
išaiškinti pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimo
pažeidimus ir pinigų plovimo atvejus, anonimiškumą. Tam įgyvendinti
kredito įstaigos savo pranešimuose FNTT neprivalo nurodyti asmens,
kuris pranešė apie įtartinas operacijas su pinigais, duomenų.
Pateikiama tik įstatyme reikalaujama informacija ir nurodoma kredito
įstaiga bei jos vidaus padalinys ar darbuotojas, atsakingas už minėto
įstatymo reikalavimų įgyvendinimą.
VI. Kredito įstaigos vidaus tvarka įgyvendinant pinigų plovimo
prevencijos priemones
==============================================================
42. Kredito įstaigos savo veikloje privalo vadovautis Lietuvos
Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymo, Lietuvos Respublikos
Vyriausybės ir Lietuvos banko valdybos nutarimų nuostatomis ir vykdyti
juose numatytus reikalavimus. Visai kredito įstaigos finansinei grupei
taikomi tie patys pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimo
principai.
43. Už Pinigų plovimo prevencijos įstatymo nuostatų įgyvendinimą
kredito įstaigoje yra atsakingas kredito įstaigos įstatuose (statute)
patvirtintas valdymo organas. Kredito įstaiga turi parengti vidaus
tvarką, kurioje būtų numatyta, kas ir kokias konkrečias funkcijas
atlieka kredito įstaigoje įgyvendinant pinigų plovimo prevencijos
priemones.
44. Kredito įstaigos savo vidaus struktūroje turi paskirti
vadovaujančias pareigas einantį darbuotoją, kuris organizuotų pinigų
plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimą kredito įstaigoje ir
palaikytų ryšius su FNTT. Kredito įstaigos darbuotojai, nustatę pinigų
plovimo požymius, apie tai turi pranešti minėtam atsakingam
darbuotojui, kuris registruos informaciją apie klientą ir atliekamas
operacijas su pinigais, dar kartą patikrins, ar operacijos su pinigais
įtartinos, kitus duomenis ir perduos informaciją FNTT tarpusavyje
suderinta tvarka ir forma.
45. Kredito įstaigų vadovai privalo:
45.1. susipažinti ir supažindinti savo darbuotojus su teisės aktais,
reglamentuojančiais pinigų plovimo prevencijos ir atsakomybės už
pinigų plovimo prevencijos priemonių nevykdymą klausimus;
45.2. organizuoti kredito įstaigų darbuotojų mokymą (kursai,
seminarai, stažuotės ir pan.) pradedant nuo kredito įstaigos vadovų ir
baigiant kredito įstaigos darbuotojais, kurie tiesiogiai bendrauja su
klientais, siekiant užtikrinti pinigų plovimo prevencijos priemonių
įgyvendinimą kredito įstaigoje;
45.3. užtikrinti, kad pinigų plovimo prevencijos priemonės būtų
tinkamai integruotos į kredito įstaigos vidaus kontrolės sistemą,
įskaitant tinkamą priimamų į darbą asmenų patikrinimą ir vidaus
kontrolės sistemos auditavimą, bei nustatyti, suderinę su FNTT,
kredito įstaigos registro pildymo ir administravimo tvarką;
45.4. siekti naudoti kredito įstaigos veikloje naujas saugias
operacijų su pinigais atlikimo sistemas, kurios ribotų pinigų plovimo
galimybes per kredito įstaigas.
46. Kredito įstaigų darbuotojams rekomenduojama:
46.1. keistis atitinkama informacija ir patirtimi su kitomis Lietuvos
Respublikos ar užsienio kredito įstaigomis bei institucijomis, kurių
veikla susijusi su pinigų plovimo prevencija;
46.2. sekti informaciją Lietuvos ir užsienio spaudos leidiniuose,
kuriuose rašoma pinigų plovimo prevencijos klausimais;
46.3. susipažinti su FNTT, kitų valstybės institucijų, atsakingų už
pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimą, parengtais
nurodymais, skirtais finansų įstaigoms ar kitiems subjektams, ir
pasinaudoti jose išdėstyta medžiaga;
46.4. susipažinti su FATF ir kitų tarptautinių institucijų ar
organizacijų, atsakingų už pinigų plovimo prevenciją parengtais
nurodymais, instrukcijomis, rekomendacijomis ir kitais dokumentais bei
pasinaudoti jų nuostatomis ar juose išdėstyta informacija savo
veikloje.
_____________________________